Jeigu po lietaus ar kelių dienų stovėjimo ant stabdžių diskų pamatėte rudą sluoksnį, panikuoti nereikia. Dažniausiai tai tik paviršinės rūdys, kurios atsiranda labai greitai, nes stabdžių diskai pagaminti iš metalo ir nuolat kontaktuoja su drėgme. Tačiau jei rūdys gilios, stabdant jaučiasi vibracija ar girdimas stiprus garsas, jų ignoruoti nebegalima.
Stabdžių diskai rūdija net ir tvarkinguose automobiliuose. Tai ypač pastebima po lietaus, plovyklos, drėgno oro, žiemos sezono ar tada, kai automobilis kelias dienas nejudinamas. Vairuotojas prieina prie automobilio, pamato rudus diskus ir iškart kyla klausimas: ar stabdžiai sugadinti, ar taip gali būti?
Atsakymas paprastas: lengvas rūdžių sluoksnis yra normalu, bet ilgai nejudinamas automobilis ir gilėjanti korozija jau gali tapti problema.
Kodėl stabdžių diskai taip greitai paruduoja
Stabdžių diskai dirba labai sunkiomis sąlygomis. Jie nuolat kaista, vėsta, gauna vandens, purvo, kelio druskos ir stabdžių trinkelių dulkių. Dauguma įprastų stabdžių diskų yra iš ketaus ar panašaus metalo, o toks paviršius nėra apsaugotas nuo rūdijimo taip, kaip dažytos kėbulo dalys.
Todėl užtenka drėgmės ir oro. Po plovyklos, lietaus ar net drėgnos nakties ant diskų gali atsirasti plonas rudas sluoksnis. Kartais jis matomas jau po kelių valandų. Tai ypač dažna, jei automobilis stovi lauke.
Tokios rūdys dažniausiai yra tik paviršinės. Pradėjus važiuoti ir kelis kartus švelniai pastabdžius, stabdžių trinkelės nuvalo disko darbinį paviršių. Todėl po trumpos kelionės diskai vėl atrodo švaresni.
Štai kodėl vien vaizdas ryte dar nereiškia gedimo. Jei po kelių stabdymų garsas dingsta, automobilis stabdo tolygiai, pedalai nevibruoja, o stabdymas nesikeičia, greičiausiai tai buvo įprastas paviršinis rūdžių sluoksnis.
Kada rūdys jau tampa rimtesniu ženklu
Problema prasideda tada, kai automobilis ilgai stovi. Jei jis nenaudojamas savaitėmis ar mėnesiais, rūdys ant diskų gali tapti storesnės, nelygios ir gilesnės. Tuomet trinkelės ne visada pajėgia viską gražiai nuvalyti per kelis stabdymus.
Pavojingesni ženklai yra keli. Jei stabdant jaučiate vairo ar pedalo vibraciją, jei automobilis stabdo netolygiai, jei girdisi stiprus gremžimas, cypimas ar mušimas, verta patikrinti stabdžius. Taip pat įtarimų kelia diskai, kurių paviršiuje matyti gilios duobutės, nelygumai, stipriai aprūdiję kraštai arba vietos, kur trinkelė akivaizdžiai nebesiliečia visu plotu.
Dar viena situacija – kai automobilis dažnai važinėja labai trumpais atstumais. Stabdžiai nespėja normaliai įkaisti, drėgmė ilgiau lieka ant paviršiaus, o diskai greičiau pasidengia apnašomis. Tai ypač aktualu žiemą, kai ant kelių daug druskos.
Jei po kelių įprastų kelionių rūdys nuo darbinio paviršiaus nedingsta, geriau ne spėlioti, o nuvažiuoti į servisą. Stabdžiai nėra ta vieta, kur verta taupyti rizikuojant.
Ką daryti, jei diskai parūdijo po lietaus ar plovyklos
Jeigu rūdys atsirado po vienos drėgnos nakties, dažniausiai pakanka ramiai pavažiuoti ir kelis kartus švelniai pastabdyti. Svarbu nedaryti staigių, agresyvių stabdymų vien tam, kad „nuvalytumėte“ diskus. Užtenka kelių normalių stabdymų saugioje vietoje.
Po plovyklos taip pat verta trumpai pavažiuoti ir švelniai pastabdyti, kad nuo diskų pasišalintų vanduo. Tai sumažina tikimybę, kad automobilis pastovėjęs kitą rytą pasitiks jus su storesniu rudų apnašų sluoksniu.
Jei automobilis ilgiau stovėjo, pirmieji stabdymai gali būti garsesni. Tai dar nebūtinai bėda, bet reikia stebėti, ar garsas mažėja. Jei po kelių kilometrų vis dar girdisi stiprus metalo gremžimas arba stabdymas jaučiasi netolygus, važiuokite tikrinti.
Ko nedaryti su aprūdijusiais stabdžių diskais
Nereikėtų purkšti ant stabdžių diskų tepalų, alyvos, rūdžių nuėmėjų ar kitų buitinių priemonių. Tai labai pavojinga, nes stabdžių paviršius turi būti švarus ir sausas. Bet kokia riebi medžiaga gali sumažinti stabdymo efektyvumą.
Taip pat nereikėtų šveisti diskų atsitiktiniais įrankiais, jei nežinote, ką darote. Stabdžių sistema turi būti tvarkoma saugiai, o ne „kaip nors nuvaloma“ kieme. Jei rūdys gilios, dažnai reikia ne kosmetinio valymo, o profesionalios patikros: ar diskai dar tinkamo storio, ar nėra deformacijos, ar trinkelės dirba tolygiai.
Dar viena klaida – ignoruoti ilgą stovėjimą. Jei automobilis retai naudojamas, geriau bent kartą per savaitę juo normaliai pavažiuoti, kad stabdžiai pasiektų darbinę temperatūrą ir nusivalytų. Vien užvesti variklį kieme nepakanka.
Kaip sumažinti rūdžių atsiradimą
Visiškai išvengti paviršinių rūdžių beveik neįmanoma, bet galima sumažinti jų kiekį. Po plovyklos ar stipraus lietaus nepalikite automobilio iškart stovėti ilgam – trumpai pavažiuokite ir švelniai pastabdykite. Jei automobilis stovi lauke, ypač drėgnoje vietoje, rūdys atsiras greičiau.
Žiemą svarbu reguliariai nuplauti kelio druskas, bet po plovimo vėlgi pravartu nusausinti stabdžius važiuojant. Jei automobilis ilgai nenaudojamas, geriau nelaikyti jo su šlapiais diskais po plovyklos ar lietaus.
Taip pat verta periodiškai tikrinti stabdžių būklę servise. Kartais vairuotojas pripranta prie pamažu blogėjančio stabdymo ir nebejaučia, kad sistema dirba prasčiau. Profesionalas greitai įvertins disko storį, trinkelių nusidėvėjimą, kreipiančiąsias, suportų darbą ir bendrą būklę.
Kada būtina važiuoti į servisą
Į servisą verta kreiptis, jei po kelių stabdymų rūdys nenusivalo, stabdant dreba vairas ar pedalas, girdisi stiprus gremžimas, automobilis traukia į šoną, stabdžiai tapo silpnesni arba ant diskų matyti gilios rūdžių duobės.
Taip pat patikrą reikėtų atlikti po ilgo automobilio stovėjimo, ypač jei jis stovėjo drėgnoje vietoje ar per žiemą. Net jei automobilis važiuoja, stabdžių diskai ir trinkelės gali būti pažeisti taip, kad problema išryškės staigiau stabdant.
Paviršinės rūdys ant diskų – normalus reiškinys. Gilios rūdys, vibracija ir keisti garsai – jau nebe kosmetika, o saugumo klausimas.
Svarbiausia taisyklė paprasta: jei diskai parudavo po lietaus, dažniausiai užteks kelių švelnių stabdymų. Jei rūdys lieka, stabdymas pasikeičia arba atsiranda garsų, nevalykite jų buitinėmis priemonėmis – tikrinkite stabdžius servise.
