„Tesla“ susidūrė su netikėta problema: net maža katė tamsoje gali tapti rimtu išbandymu savarankiškai važiuojančiam automobiliui

Automobilių beveik nėra, gatvės žibintai apšviečia tik dalį kelio, o tarp stovinčių mašinų staiga išnyra tamsaus kailio katė. Žmogus už vairo galbūt spėtų pastebėti judesį ir nuspausti stabdį. Tačiau ar tą patį sugebėtų padaryti automobilis, kuriame apskritai nėra vairuojančio žmogaus?

Būtent toks klausimas šiuo metu neduoda ramybės „Tesla“ inžinieriams. Bendrovei plečiant robotaksi paslaugas JAV, išryškėjo problema, apie kurią technologijų pristatymuose kalbama gerokai rečiau nei apie dirbtinio intelekto galimybes. Pasirodo, vienas sudėtingiausių išbandymų savarankiškai važiuojančiam automobiliui gali būti ne paini sankryža ar intensyvus eismas, o paprasčiausia katė, naktį kertanti kelią.

Apie šį iššūkį prabilo pats „Tesla“ vadovas Elonas Muskas. Jo teigimu, bendrovė ieško būdų užtikrinti, kad robotaksi tamsoje patikimai pastebėtų mažus gyvūnus ir išvengtų susidūrimų. Tai ypač svarbu dabar, kai Ostine, Teksaso valstijoje, plečiamas savarankiškai važiuojančių taksi darbo laikas.

Elonas Muskas pripažino problemą: pilka katė ant pilko asfalto

Spalio pradžioje E. Muskas pranešė, kad „Tesla“ robotaksi Ostine pradės dirbti ilgiau ir keleivius veš vėlesnėmis vakaro valandomis. Tačiau kartu jis atkreipė dėmesį į vieną svarbiausių užduočių, kurią dar turi išspręsti bendrovės specialistai – mažų naminių gyvūnų atpažinimą tamsoje.

Savo socialinio tinklo „X“ paskyroje jis pateikė iškalbingą pavyzdį: pilkas kačiukas ant pilko asfalto, kai aplink beveik nėra šviesos. Tokį gyvūną pastebėti nelengva net žmogui, o automobilio kameroms užduotis tampa dar sudėtingesnė.

Problema neapsiriboja vien katėmis. Panašus pavojus kyla ir mažiems šunims, ežiams bei kitiems gyvūnams, kurie gali netikėtai pasirodyti važiuojamojoje kelio dalyje. Jie yra nedideli, juda nenuspėjamai, o kartais išnyra vos už kelių metrų nuo automobilio.

Žmogus, pastebėjęs tarp stovinčių automobilių judantį šešėlį, gali iš anksto sumažinti greitį, nes supranta, kad tai gali būti gyvūnas. Savarankiško vairavimo sistema taip pat turi išmokti atpažinti ne tik aiškiai matomą kliūtį, bet ir aplinkybes, kurios gali įspėti apie pavojų.

Dar svarbiau, kad automobilis turi ne tik pastebėti gyvūną, bet ir tinkamai reaguoti. Staigus stabdymas ar netikėtas manevras gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl sistema privalo per labai trumpą laiką įvertinti visą situaciją.

Kodėl „Tesla“ automobiliai tamsoje susiduria su ypatingu iššūkiu?

„Tesla“ pasirinktas savarankiško vairavimo technologijų kelias skiriasi nuo kai kurių konkurentų. Bendrovė daugiausia remiasi vaizdo kameromis ir dirbtiniu intelektu, kuris analizuoja iš jų gaunamą informaciją.

Dieną, kai matomumas geras, kameros gali užfiksuoti daugybę aplinkos detalių. Jos padeda atpažinti kelio juostas, pėsčiuosius, kitus automobilius, šviesoforus ir įvairias kliūtis. Tačiau sutemus situacija pasikeičia. Prastai apšviestoje gatvėje tamsus gyvūnas gali beveik susilieti su kelio danga.

E. Muskas mano, kad šią problemą galima spręsti tobulinant dirbtinio intelekto gebėjimą apdoroti net labai silpną kamerų užfiksuotą šviesą. Kitaip tariant, programinė įranga turi išmokti geriau atskirti objektus net tuomet, kai vaizdas žmogaus akiai atrodo beveik juodas.

Vis dėlto čia yra svarbus techninis apribojimas. Dirbtinis intelektas gali pagerinti vaizdo analizę, tačiau negali patikimai atkurti informacijos, kurios kamera apskritai neužfiksavo. Jeigu objektas visiškoje tamsoje ar už kliūties nematomas, vien pažangesnių algoritmų gali nepakakti.

Būtent todėl dalis kitų savarankiškų automobilių kūrėjų renkasi kelias skirtingas aplinkos stebėjimo technologijas. Pavyzdžiui, „Waymo“ automobiliuose naudojamos ne tik kameros, bet ir lazeriniai aplinkos skeneriai, vadinami lidarais, bei radarai.

Lidarai atstumą iki objektų matuoja lazerio spinduliais, todėl jų veikimui nereikia įprasto gatvės apšvietimo. Tačiau tai nėra stebuklingas sprendimas – stiprus lietus, rūkas, užstoti objektai ir kitos sudėtingos sąlygos gali apsunkinti net kelių jutiklių turinčių sistemų darbą.

Gyvūnų partrenkimų jau būta – technologijos dar nėra neklystančios

Diskusijos apie gyvūnų saugumą nėra vien teorinės. JAV jau užfiksuota atvejų, kai savarankiškai važiuojantys automobiliai susidūrė su į kelią patekusiais gyvūnais.

Vienas didelio dėmesio sulaukusių incidentų įvyko, kai „Waymo“ automobilis partrenkė devynerių metų katę. Šis įvykis sukrėtė vietos bendruomenę ir paskatino diskusijas apie tai, kaip autonominės transporto priemonės turėtų elgtis gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose gausu naminių gyvūnų.

Taip pat buvo pranešta apie Ostine įvykusį incidentą, kai „Tesla“ robotaksi susidūrė su į važiuojamąją dalį patekusiu šunimi. Gyvūnas po susidūrimo nubėgo, tačiau vien to nepakanka patvirtinti, kad jis nepatyrė sužalojimų.

Tokie atvejai primena, kad savarankiškas vairavimas dar nereiškia visiško saugumo. Net labai pažangi sistema gali susidurti su situacija, kurios nepavyko tinkamai numatyti.

JAV eismo saugumo institucijos taip pat vertina „Tesla“ vairavimo automatizavimo sistemų veikimą sudėtingomis matomumo sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip automobiliai atpažįsta kliūtis ir reaguoja į netikėtus pavojus.

Svarbu suprasti ir tai, kad įprastuose „Tesla“ automobiliuose siūlomos vairavimo pagalbos funkcijos nėra tas pats, kas visiškai autonominė robotaksi paslauga. Vairavimo pagalbos sistemas naudojantis vairuotojas ir toliau privalo stebėti kelią bei būti pasirengęs perimti valdymą.

Ką apie tai turėtų žinoti Lietuvos vairuotojai ir gyvūnų šeimininkai?

Nors Lietuvoje „Tesla“ robotaksi dar neveža keleivių taip, kaip eksperimentinėse JAV paslaugų teritorijose, pati problema aktuali kiekvienam vairuotojui. Ypač rudenį ir žiemą, kai temsta anksti, gatvės būna šlapios, o tamsūs gyvūnai tampa sunkiau pastebimi.

Gyvenamuosiuose rajonuose verta važiuoti tokiu greičiu, kad spėtumėte sustoti pastebėję netikėtą kliūtį. Ypač atsargiems reikėtų būti prie daugiabučių kiemų, individualių namų kvartaluose ir vietose, kur katės gali išlįsti iš po stovinčių automobilių.

Šunų šeimininkams pravartu pasirūpinti atšvaitais ant antkaklio, petnešų ar pavadėlio. Tamsoje tokios mažos detalės gali padėti vairuotojui gerokai anksčiau pastebėti augintinį. O vedžiojant šunį šalia važiuojamosios dalies, svarbu neleisti jam netikėtai išbėgti į gatvę.

Vairuotojams, kurių automobiliuose yra automatinio avarinio stabdymo ar kitų elektroninių pagalbininkų, taip pat nereikėtų pernelyg pasitikėti technologijomis. Ne visos sistemos vienodai gerai atpažįsta mažus gyvūnus, ypač esant prastam apšvietimui.

„Tesla“ istorija atskleidžia gana paradoksalią šiuolaikinių technologijų pusę. Automobiliai jau geba savarankiškai judėti sudėtingomis gatvėmis, atpažinti šviesoforus ir priimti daugybę sprendimų per sekundės dalį. Tačiau paprasta katė, netikėtai pasirodžiusi ant tamsaus asfalto, vis dar gali tapti rimtu išbandymu.

Ir būtent tokios, iš pirmo žvilgsnio menkos situacijos parodo, kiek daug darbo dar laukia savarankiškų automobilių kūrėjų. Juk tikrasis technologijų pažangos matas yra ne vien gebėjimas nuvežti keleivį iš vieno miesto galo į kitą, bet ir gebėjimas saugiai sustoti, kai kelią netikėtai kerta mažas, beveik nepastebimas gyvūnas.