Vairuotojai prie ratų deda kartoną ir atrodo keistai: iš tikrųjų tai gali apsaugoti padangas nuo vienos vasaros bėdos

Gumos senėjimo požymiai

Saulės poveikis ne visada iš karto palieka akivaizdžius pėdsakus. Todėl padangas verta periodiškai apžiūrėti, ypač jei jos naudojamos jau penkerius metus ar ilgiau. Daugelis gamintojų rekomenduoja nuo tokio amžiaus padangas kasmet patikrinti profesionaliai, net jei protektorius dar atrodo pakankamai gilus.

Apžiūrint savarankiškai, daugiausia dėmesio reikia skirti šoninėms sienelėms, protektoriaus kraštams ir vietai prie ratlankio. Geriausia tai daryti dienos šviesoje, kai ratai švarūs. Purvas, dulkės, kelio nešvarumai ar blizginimo priemonės gali paslėpti pavojingus defektus.

Įspėti turėtų šie požymiai:

• maži įtrūkimai šoninėje sienelėje arba tarp protektoriaus blokelių;
• gilūs įplyšimai, įpjovimai, išsipūtimai ir deformacijos;
• netolygus atskirų protektoriaus vietų nusidėvėjimas;
• matomas kordas – vidinis tekstilinis arba metalinis karkasas;
• gumos lupimasis, bangavimas ar iškilusios vietos;
• pastebimas paviršiaus sukietėjimas, palyginti su naujesne padanga;
• nuolatinis slėgio kritimas, nors aiškios skylės nematyti.

Šoninės sienelės išsipūtimas yra ypač pavojingas. Dažnai jis rodo vidinio karkaso pažeidimą po smūgio į duobę, bortelį ar aštrų daiktą. Tokios padangos negalima laikyti saugia vien todėl, kad ji dar laiko orą. Ją reikia parodyti padangų specialistui ir dažniausiai pakeisti.

Įtrūkimus taip pat reikia vertinti rimtai. Paviršinis „voratinklis“ kartais būna ankstyvas senėjimo požymis, tačiau pažeidimo gylį be patirties sunku nustatyti. Jei įtrūkimai matomi plika akimi, tęsiasi palei šoninę sienelę arba yra arti padangos krašto, geriau neatidėlioti apžiūros servise.

Padangų amžius

Rida nėra vienintelis padangos tinkamumo rodiklis. Automobilis gali per metus nuvažiuoti vos kelis tūkstančius kilometrų, bet jo padangos vis tiek sensta. Lengvųjų automobilių padangos dažnai tarnauja apie 30–45 tūkstančius kilometrų, tačiau tai labai sąlyginis intervalas. Jam įtakos turi automobilio svoris, variklio galia, kelio danga, vairavimo stilius, ratų geometrija, slėgio priežiūra ir pačios padangos kokybė.

Kai kurie modeliai gali nuvažiuoti ir 60 tūkstančių kilometrų ar daugiau, bet tai nereiškia, kad bet kuri tokios ridos padanga dar saugi. Padangų ir automobilių gamintojai paprastai nerekomenduoja naudoti padangų ilgiau nei dešimt metų nuo pagaminimo datos, net jei protektorius dar pakankamas. Tikslias rekomendacijas reikėtų tikrinti automobilio vadove ir padangų gamintojo dokumentuose.

Pagaminimo datą galima rasti ant šoninės sienelės, DOT žymėjime. Paskutiniai keturi šio kodo skaitmenys nurodo pagaminimo savaitę ir metus. Pavyzdžiui, 2423 reiškia, kad padanga pagaminta 2023 metų 24-ąją savaitę. Kartais visas kodas būna tik vienoje padangos pusėje, todėl gali tekti pažiūrėti ir į vidinę rato pusę.

Perkant naudotas padangas, neužtenka pažiūrėti tik į protektoriaus gylį. Susidėvėjęs protektorius matomas iš karto, tačiau amžiaus pažeidimai, netinkamo remonto pėdsakai ar ilgas laikymas saulėje gali likti nepastebėti. Padanga su gražiu protektoriumi, bet dešimties metų amžiaus ir įtrūkimais šoninėje sienelėje nėra saugus pirkinys.

Slėgis ir apkrova

Neteisingas slėgis padangą sendina ir dėvi nepriklausomai nuo oro sąlygų. Jei padanga per mažai pripūsta, labiau deformuojasi šoninė sienelė, didėja riedėjimo pasipriešinimas ir įkaitimas. Jei slėgis per didelis, sumažėja sąlyčio su keliu plotas, automobilis aštriau reaguoja į nelygumus, o centrinė protektoriaus dalis gali dėvėtis greičiau.

Rekomenduojamas slėgio vertes nurodo automobilio gamintojas. Dažniausiai jos pateikiamos ant lipduko vairuotojo durelių statramstyje, degalų bako dangtelio viduje, daiktadėžėje arba naudojimo instrukcijoje. Reikia vadovautis šiais skaičiais, o ne maksimaliu slėgiu, užrašytu ant padangos šoninės sienelės. Ant padangos nurodyta riba rodo konstrukcijos maksimumą, o ne kasdienį konkretaus automobilio naudojimą.

Slėgį verta tikrinti bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Nereikėtų pamiršti ir atsarginio rato, jei automobilis jį turi. Oro jame taip pat pamažu mažėja, o problema dažnai paaiškėja tik tada, kai kelyje prireikia atsarginės padangos.

Kemperiams, dideliems visureigiams, priekaboms ir ilgai stovintiems automobiliams apkrova ypač svarbi. Automobilio svoris nuolat spaudžia tą pačią padangos vietą, todėl gali atsirasti laikina arba nuolatinė deformacija, vadinama plokščia vieta. Po trumpo stovėjimo forma dažniausiai atsistato važiuojant, tačiau ilgiau stovint ir esant žemam slėgiui deformacija gali išlikti.

Jei automobilis nebus naudojamas kelis mėnesius, verta laikytis gamintojo sandėliavimo rekomendacijų. Kai kuriems modeliams leidžiama stovėjimo laikotarpiu šiek tiek padidinti slėgį, bet tik gamintojo nustatytose ribose. Keliant automobilį ant atramų reikia elgtis atsargiai, nes neteisingas atramų pastatymas gali pažeisti kėbulą, pakabą arba sukelti automobilio kritimo riziką.

Sezoninis sandėliavimas

Nuo automobilio nuimtos padangos taip pat turi būti saugomos tinkamai. Blogiausios vietos joms – atviras balkonas, kiemas, garažo stogas ar patalpa, kurioje nuolat svyruoja temperatūra. Padangų nereikėtų laikyti šalia katilo, radiatoriaus, šildytuvo, suvirinimo įrangos ar elektros variklių, galinčių išskirti ozoną. Ozonas greitina gumos įtrūkimų atsiradimą.

Geriausios sąlygos – sausa, vėsi ir švari patalpa be tiesioginių saulės spindulių. Prieš sandėliuojant padangas reikia nuplauti nuo druskos, reagentų, bitumo ir purvo, išdžiovinti ir tik tada padėti saugoti. Abejotinų blizginimo priemonių geriau nenaudoti. Kai kuriuose agresyviuose mišiniuose yra tirpiklių, kurie gali pabloginti gumos būklę.

Padėjimo būdas priklauso nuo to, ar padangos yra su ratlankiais:

• padangas ant ratlankių galima sudėti horizontaliai viena ant kitos arba pakabinti už ratlankio;
• padangas be ratlankių geriau laikyti vertikaliai, periodiškai jas šiek tiek pasukant, kad nesideformuotų viena vieta;
• padangų be ratlankių nereikėtų ilgai kabinti ant kabliukų ar plonų strypų, nes tai gali pakeisti jų formą;
• apsauginiai maišai turi būti švarūs ir sausi, o šlapios gumos pakuoti negalima.

Daugiabučiuose būtina prisiminti ir priešgaisrinę saugą. Padangų negalima laikyti laiptinėse, bendruose koridoriuose, prie avarinių išėjimų ar praėjimuose. Be gaisro pavojaus, jos trukdo gyventojams ir gali tapti kliūtimi nelaimės atveju.