Vairuotojui grėsė 230 eurų bauda ir pusmetis be teisių: peržiūrėjus vieną vaizdo įrašą situacija pasikeitė iš esmės

Vienas persirikiavimas, sustojimas prie šviesoforo ir netikėtas kaltinimas pavojingu vairavimu. Vilniuje į administracinę bylą įsivėlęs vairuotojas iš pradžių susidūrė su nemalonia perspektyva – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą jam grėsė ne tik piniginė bauda, bet ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Tačiau išnagrinėjus policijos vaizdo įrašą ir vairuotojo pateiktus argumentus paaiškėjo, kad situacija nėra tokia vienareikšmė. Galiausiai kaltinimas pavojingu vairavimu buvo panaikintas, vairuotojui skirta 45 eurų bauda, o teisę vairuoti jis išsaugojo. Šis atvejis primena, kodėl gavus administracinio nusižengimo protokolą ne visada verta skubėti su juo sutikti.

Nors daugeliui vairuotojų policijos surašytas protokolas atrodo kaip galutinis sprendimas, iš tiesų tai dar nėra tas pats, kas įsiteisėjęs nutarimas. Protokole nurodytas aplinkybes galima ginčyti, teikti savo paaiškinimus ir prašyti įvertinti surinktus įrodymus.

Ypač svarbu tai suprasti tuomet, kai už galimą pažeidimą gresia ne tik keliasdešimties eurų bauda, bet ir laikinas draudimas vairuoti.

Viskas prasidėjo Vilniaus sankryžoje: policija įžvelgė pavojingą vairavimą

Remiantis pateiktais administracinės bylos dokumentais, įvykis užfiksuotas 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, apie 21.50 val., Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankryžoje.

Policijos pareigūnų vertinimu, automobilį vairavęs asmuo staigiai persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą, vėliau grįžo atgal neparodęs posūkio signalo ir sustojo prieš raudoną šviesoforo signalą. Protokole taip pat buvo nurodyta, kad tokiais veiksmais vairuotojas privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip sukeldamas jiems pavojų.

Vairuotojo veiksmai iš pradžių buvo kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį.

Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pavojingą vairavimą gresia 170–230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.

Tai reiškia, kad pasekmės galėjo būti gerokai rimtesnės nei vien sumokėti baudą. Žmogui, kuris automobiliu kasdien važiuoja į darbą, veža vaikus į mokyklą ar gyvena vietovėje, kur viešasis transportas kursuoja retai, keli mėnesiai be vairuotojo pažymėjimo gali iš esmės pakeisti kasdienybę.

Tačiau vairuotojas su tokiu įvykio vertinimu nesutiko.

Peržiūrėtas policijos vaizdo įrašas atskleidė svarbią detalę

Vairuotojo pateiktuose paaiškinimuose buvo ginčijama, kad jo manevrai sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Vienas pagrindinių argumentų buvo susijęs su policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašu.

Gynybos pozicija buvo tokia: iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis persirikiavo ir sustojo prie šviesoforo, tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, jog dėl jo veiksmų kiti vairuotojai buvo priversti staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar imtis veiksmų, kad išvengtų susidūrimo.

Tai esminis skirtumas.

Ne kiekvienas staigesnis persirikiavimas automatiškai reiškia pavojingą vairavimą pagal ANK 420 straipsnį. Vertinant tokį pažeidimą svarbu nustatyti ne vien patį manevrą, bet ir teisės normoje numatytas pavojingumo aplinkybes.

Pavyzdžiui, posūkio signalo neparodymas gali būti savarankiškas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tačiau vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad buvo padarytas ir gerokai griežčiau baudžiamas pavojingas vairavimas.

Dėl to vairuotojo byloje buvo svarbu ne paneigti kiekvieną užfiksuotą veiksmą, o įvertinti, ar surinkti įrodymai pagrindžia būtent pavojingo vairavimo kvalifikaciją.

Bylą nagrinėjančiai institucijai buvo pateikti vairuotojo argumentai ir teisinis situacijos vertinimas.

Rugsėjo 30 dieną priimtas sprendimas: bauda sumažėjo iki 45 eurų

2026 metų rugsėjo 30 dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas.

Jame konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai nepakankami pagrįsti vairuotojo atsakomybę už pavojingą vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Nutarime nurodyta, kad vien prielaidos ar nepakankamai patvirtintos aplinkybės negali būti pagrindas skirti administracinę nuobaudą. Abejonės dėl asmens kaltės turi būti vertinamos laikantis nekaltumo prezumpcijos principo.

Todėl byla dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo buvo nutraukta.

Vis dėlto tai nereiškė, kad vairuotojas visiškai išvengė atsakomybės. Policija pripažino, kad persirikiuojant nebuvo parodytas posūkio signalas, todėl liko ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas.

Už jį vairuotojui skirta 45 eurų bauda.

Svarbiausia – neliko pagrindo taikyti pavojingam vairavimui numatytą privalomą teisės vairuoti atėmimą.

Taigi iš pradžių gana rimtai atrodžiusi administracinė byla baigėsi gerokai švelnesne sankcija. Ir ne todėl, kad vairuotojui buvo tiesiog sumažinta bauda, o todėl, kad buvo iš naujo įvertinta, kokį konkrečiai pažeidimą pagrindžia turimi įrodymai.