„Volvo“ ištyrė 50 tūkstančių avarijų ir atskleidė stulbinantį faktą: per 50 metų automobiliuose pasikeitė daugiau, nei manėme

Automobilio saugumas dažniausiai vertinamas pagal žvaigždutes, oro pagalvių skaičių ir gamintojo pažadus. Tačiau viena yra laboratorijoje sudaužyti automobilį į kliūtį, o visai kas kita – pamatyti, kas iš tikrųjų nutinka žmonėms per eismo įvykius. Švedijos automobilių gamintojas „Volvo“ nusprendė pažvelgti į pusę amžiaus kauptus duomenis ir paskelbė tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia įspūdingą pažangą. Palyginti su praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje gamintais automobiliais, vairuotojų sužalojimo rizika naujesniuose „Volvo“ modeliuose sumažėjo net 79 procentais. Dar labiau nustebino rezultatai, susiję su moterų saugumu – jų sužalojimo rizika sumažėjo net 88 procentais.

Šie skaičiai nėra paremti vien kompiuterinėmis simuliacijomis ar gamintojo laboratoriniais bandymais. „Volvo“ realias avarijas sistemingai tyrinėja nuo 1970 metų ir per šį laikotarpį sukaupė informaciją apie daugiau kaip 50 tūkstančių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo per 80 tūkstančių žmonių. Tyrėjai analizavo apgadintų automobilių nuotraukas, vairuotojų ir keleivių pateiktą informaciją, o gavę jų sutikimą – ir medicininius duomenis. Taip buvo galima įvertinti ne tik automobilių konstrukcijos pokyčius, bet ir tai, kaip naujos saugumo technologijos veikia tikrose, kartais visiškai nenuspėjamose situacijose. Tyrimo rezultatai ypač aktualūs žmonėms, perkantiems naudotus automobilius, nes jie parodo, kodėl keliolikos metų skirtumas tarp dviejų iš pirmo žvilgsnio panašių modelių gali turėti didžiulę reikšmę avarijos metu.

Vienas svarbiausių atradimų – moterys ir vyrai dabar apsaugomi beveik vienodai

Ilgą laiką automobilių saugumo bandymuose didelis dėmesys buvo skiriamas vidutinio ūgio ir sudėjimo vyrą imituojantiems manekenams. Tačiau realiame gyvenime automobiliais važinėja labai skirtingi žmonės – aukšti ir žemi, smulkaus bei stambaus sudėjimo, vyrai ir moterys. Jų kūnai susidūrimo metu patiria nevienodas apkrovas, todėl apsaugos sistema, puikiai veikianti vienam žmogui, nebūtinai taip pat veiksmingai apsaugos kitą. Būtent šią problemą „Volvo“ inžinieriai stengėsi spręsti tobulindami saugos diržus, oro pagalves, sėdynių konstrukciją ir kitus automobilio elementus.

Naujausioje analizėje nustatyta, kad 2010–2019 metais gamintuose „Volvo“ automobiliuose vairavusių moterų sužalojimo rizika siekė 2,1 procento, o vyrų – 2 procentus. Skirtumas toks nedidelis, kad jį galima laikyti vienu reikšmingiausių tyrimo rezultatų. Dar iškalbingesnis ilgalaikis palyginimas: moterų sužalojimo rizika, palyginti su aštuntojo dešimtmečio automobiliais, sumažėjo 88 procentais, o bendra vairuotojų rizika – 79 procentais. Tiesa, tyrime buvo vertinami saugos diržais prisisegę 13 metų ir vyresni žmonės bei rimtesni sužalojimai, pavyzdžiui, kaulų lūžiai ar smegenų sutrenkimai. Nedideli sumušimai ir trumpalaikis skausmas į šią statistiką nebuvo įtraukti. Todėl pateikti skaičiai neparodo visų įmanomų avarijos pasekmių, tačiau leidžia gana aiškiai įvertinti, kaip per dešimtmečius pasikeitė apsauga nuo rimtesnių sužalojimų.

Naujieji Volvo XC

Net oro pagalvės vieta gali nulemti, kaip žmogus nukentės per avariją

Vienas įdomesnių „Volvo“ saugumo sprendimų susijęs su šoninėmis oro pagalvėmis. Gamintojas jas įrengė sėdynių atlošuose, o ne automobilio durelėse, todėl pagalvės padėtis keičiasi kartu su reguliuojama sėdyne. Tai svarbu, nes vienas vairuotojas sėdi arčiau vairo, kitas toliau, vienas yra aukštas, o kitas gerokai žemesnis. Šoninio susidūrimo metu net kelių centimetrų skirtumas gali turėti reikšmės tam, kaip oro pagalvė apsaugo žmogaus krūtinę ir liemenį. Panaši pažanga pasiekta ir tobulinant saugos diržus. Šiuolaikiniai diržai ne tik sulaiko kūną, bet ir turi įtempiklius bei apkrovos ribotuvus, kurie padeda valdyti susidūrimo metu žmogų veikiančias jėgas.

Tyrimas atskleidė ir kitą įdomią detalę – 2010–2019 metų „Volvo“ automobiliuose galinių keleivių sužalojimo rizika siekė 2,2 procento, o priekinių – 2,4 procento. Kitaip tariant, skirtumas buvo palyginti nedidelis, nors daugelis vairuotojų iki šiol įsitikinę, kad gale sėdintys žmonės automatiškai yra gerokai saugesni. Šie rezultatai dar kartą patvirtina, kodėl saugos diržus privalu segėti visose sėdynėse. Galinėje sėdynėje neprisisegęs keleivis susidūrimo metu gali ne tik sunkiai susižaloti pats, bet ir kelti pavojų priekyje sėdintiems žmonėms. O tiems, kurie renkasi šeimos automobilį, verta pasidomėti ne tik priekinių oro pagalvių skaičiumi, bet ir tuo, kokios apsaugos sistemos numatytos galiniams keleiviams.

Švedijos gamintojas jau ruošia dar vieną svarbų žingsnį. Elektriniame visureigyje „Volvo EX60“ numatyta naujos kartos adaptyvioji saugos diržų sistema, kuri galės atsižvelgti į žmogaus ūgį, svorį, sėdėjimo padėtį ir susidūrimo stiprumą. Ankstesniuose „Volvo“ diržuose naudoti trys apkrovos ribojimo lygiai, o naujoji sistema turės net vienuolika. Tai reiškia, kad apsauga galės būti tiksliau pritaikoma konkrečiam keleiviui. Pavyzdžiui, stipraus susidūrimo metu stambesnio sudėjimo žmogui gali reikėti didesnės sulaikymo jėgos, o smulkesniam keleiviui, patyrus silpnesnį smūgį, mažesnė diržo apkrova gali padėti sumažinti krūtinės ląstos sužalojimų riziką.

Tyrimas atskleidė ir problemą, kurios automobilių gamintojai vis dar neišsprendė

Vis dėlto net ir pažangiausios saugumo technologijos negali apsaugoti nuo visų pavojų. „Volvo“ tyrėjai nustatė, kad avarijose, kuriose automobilis patiria kelis vienas po kito einančius smūgius, vairuotojų sužalojimo rizika, lyginant 2000-ųjų ir 2010-ųjų kartos automobilius, beveik nepasikeitė. Įsivaizduokite situaciją, kai automobilis pirmiausia susiduria su kita transporto priemone, po to atsitrenkia į kelio atitvarus, o galiausiai dar kartą trenkiasi į kliūtį. Apsaugos sistemos turi suvaldyti ne vieną, o kelis skirtingomis kryptimis veikiančius smūgius, todėl tokios avarijos išlieka viena sudėtingiausių užduočių inžinieriams.

Lietuvos vairuotojams šio tyrimo rezultatai turi labai praktišką reikšmę. Renkantis naudotą automobilį neužtenka vien perskaityti skelbimą, kuriame nurodyta, kad automobilis turi šešias ar aštuonias oro pagalves. Verta pasidomėti konkretaus modelio gamybos metais, saugumo bandymų rezultatais ir tuo, kokios aktyviosios bei pasyviosios saugos sistemos jame įrengtos. Net du išoriškai beveik identiški automobiliai gali turėti skirtingą saugos įrangą, ypač jeigu vienas pagamintas prieš modelio atnaujinimą, o kitas – po jo. Ne mažiau svarbu, kad automobilis nebūtų anksčiau patyręs rimtos avarijos, po kurios saugos sistemos buvo netinkamai atstatytos. Sugadinti saugos diržų įtempikliai, neveikiančios oro pagalvės ar nekokybiškai suremontuotas kėbulas gali panaikinti didelę dalį gamintojo numatytos apsaugos.

Tačiau yra dar vienas dalykas, kurį vairuotojai dažnai pamiršta. Net ir pats saugiausias automobilis negali pakeisti atsakingo vairavimo. Saugos diržas, taisyklinga sėdėjimo padėtis, tinkamai sureguliuota galvos atrama ir saugus greitis išlieka ne mažiau svarbūs nei moderniausios elektroninės sistemos. „Volvo“ paskelbti rezultatai rodo, kokią didžiulę pažangą automobilių pramonė padarė per pusę amžiaus, tačiau jie taip pat primena, kad technologijos geriausiai veikia tada, kai pats žmogus nesukuria nereikalingos rizikos.

50 metų, daugiau kaip 50 tūkstančių išanalizuotų avarijų ir beveik 80 procentų sumažėjusi vairuotojų sužalojimo rizika – tai skaičiai, kurie kalba patys už save. Tačiau bene svarbiausia tyrimo žinia yra kita: automobilio saugumas priklauso ne nuo to, kokio storio jo skarda ar kiek įspūdingai atrodo kėbulas. Tikrasis saugumas slypi dešimtyse tarpusavyje veikiančių sprendimų, kurių daugumos vairuotojas kasdien net nepastebi. Ir būtent jie gali tapti svarbiausi tą vienintelę akimirką, kai kelyje kas nors nutinka ne taip.