Žiemą daugelis šildo automobilį stovint, nors gamintojai sako to nedaryti: kodėl šis įprotis kenkia varikliui ir eikvoja kurą

Žiemos rytas, lauke spaudžia dešimties laipsnių šaltis, o daugiabučio kieme jau burzgia keli automobiliai. Vairuotojai užveda variklius, įjungia salono šildymą ir grįžta namo išgerti kavos. Vieni laukia penkias minutes, kiti – dešimt ar net penkiolika, nes yra įsitikinę, kad šaltam varikliui būtina gerai įšilti prieš pradedant važiuoti. Tačiau šiuolaikinių automobilių technologijos gerokai pasikeitė, o senas įprotis daugeliu atvejų ne tik neduoda naudos, bet ir be reikalo didina degalų sąnaudas.

Automobilių specialistai pabrėžia, kad daugumai šiuolaikinių benzininių ir dyzelinių variklių nereikia ilgai dirbti tuščiąja eiga. Priešingai – variklis paprastai greičiau pasiekia darbinę temperatūrą važiuojant nedidele apkrova. Vis dėlto tai nereiškia, kad vos pasukus užvedimo raktelį reikia stipriai spausti akceleratorių. Tinkamas žiemos rytinis važiavimas turi savas taisykles, o viena dažniausių vairuotojų klaidų prasideda dar stovėjimo aikštelėje.

Kodėl anksčiau automobilius reikėdavo šildyti, o dabar – nebe?

Vyresni vairuotojai puikiai prisimena laikus, kai automobiliai su karbiuratoriais šaltą rytą sunkiai užsivesdavo, o pradėjus važiuoti pernelyg anksti variklis trūkčiodavo ar net užgesdavo. Tuomet kelias minutes palaikyti užvestą variklį buvo visiškai suprantamas sprendimas. Šaltas karbiuratorinis variklis ne visuomet tinkamai paruošdavo degalų ir oro mišinį, todėl reikėdavo laiko jo darbui stabilizuotis.

Šiuolaikiniuose automobiliuose šią užduotį atlieka elektroninės valdymo sistemos. Jos stebi variklio temperatūrą, įsiurbiamo oro parametrus ir automatiškai reguliuoja įpurškiamų degalų kiekį. Dėl to dauguma modernių automobilių gali pradėti važiuoti netrukus po užvedimo, nors variklis dar šaltas.

Svarbų vaidmenį atlieka ir variklio alyva. Šiuolaikinės sintetinės alyvos, parinktos pagal gamintojo reikalavimus, išlieka pakankamai takios net esant žemai temperatūrai. Užvedus variklį, alyvos siurblys pradeda ją tiekti tepimo kanalais, todėl pagrindiniai judantys komponentai sutepami gerokai anksčiau, nei aušinimo skystis pasiekia darbinę temperatūrą.

Amerikos automobilių asociacija AAA rekomenduoja po užvedimo palaukti tik trumpai – maždaug tiek, kiek reikia prisisegti saugos diržą ir sureguliuoti veidrodėlius. Tuomet galima pradėti važiuoti ramiai, vengiant staigių pagreitėjimų ir didelių variklio apsukų. Žinoma, konkretaus automobilio gamintojo instrukcija visada turi pirmenybę.

Dešimt minučių stovėjimo gali būti blogesnis pasirinkimas nei ramus važiavimas

Kai automobilis stovi užvestu varikliu, šis dirba nedidele apkrova, todėl šyla palyginti lėtai. Ypač tai pastebima šiuolaikiniuose ekonomiškuose dyzeliniuose varikliuose, kurie tuščiąja eiga išskiria nedaug perteklinės šilumos. Dėl to vairuotojas gali laukti dešimt minučių, o aušinimo skysčio temperatūros rodyklė vis dar beveik nepajudės.

Važiuojant situacija pasikeičia. Variklis pradeda atlikti daugiau darbo, todėl greičiau šyla aušinimo skystis, alyva ir kiti komponentai. Tai nereiškia, kad galima iš karto išnaudoti visą variklio galią. Kol jis šaltas, svarbu vengti didelės apkrovos, staigių pagreitėjimų ir aukštų apsukų, ypač turbininiuose varikliuose.

Ilgai veikiant šaltam varikliui tuščiąja eiga, degimo procesas gali būti mažiau efektyvus. Tam tikromis sąlygomis tai didina nesudegusių degalų, suodžių ir kitų nuosėdų susidarymo riziką. Dyzeliniuose automobiliuose dažnas trumpas naudojimas ir ilgas darbas tuščiąja eiga taip pat gali būti nepalankūs išmetamųjų dujų valymo sistemoms.

Vis dėlto nereikia manyti, kad kelios minutės stovėjimo iš karto sugadins variklį. Problema atsiranda tada, kai ilgalaikis šildymas tampa kasdieniu įpročiu, nors tam nėra techninės būtinybės. Specialistai pabrėžia, kad tinkamai prižiūrimam šiuolaikiniam automobiliui paprastai naudingiau pradėti ramiai važiuoti, nei laukti, kol stovint temperatūros rodyklė pasieks įprastą padėtį.

Variklio pašildymas

Kiek degalų sudeginama per žiemą vien šildant automobilį?

Nors užvestas automobilis nejuda nė metro, degalai vis tiek naudojami. Jų sąnaudos priklauso nuo variklio darbinio tūrio, tipo, lauko temperatūros, papildomų elektros vartotojų ir kitų aplinkybių. Šaltas variklis iš pradžių taip pat gali sunaudoti daugiau degalų nei visiškai įšilęs.

Pavyzdžiui, jeigu automobilis tuščiąja eiga vidutiniškai sunaudoja 1 litrą degalų per valandą, dešimt minučių šildymo kiekvieną rytą sudegina apie 0,17 litro. Iš pirmo žvilgsnio tai nedaug, tačiau skaičiuojant visą žiemą rezultatas jau kitoks.

Jei automobilį taip šildytumėte 90 rytų, vien stovėdamas jis sunaudotų apie 15 litrų degalų. Esant 1,60 euro litro kainai, tai sudarytų maždaug 24 eurus. Jeigu variklis šildomas ir prieš vakarinę kelionę, išlaidos padvigubėja. O didesniame automobilyje arba esant didesnėms tuščiosios eigos sąnaudoms jos gali būti dar didesnės.

Svarbu suprasti, kad tai tik iliustracinis skaičiavimas, o ne universali visų automobilių sąnaudų norma. Tačiau esmė nesikeičia: degalai sunaudojami, automobilis nejuda, o variklis darbinę temperatūrą pasiekia lėčiau, nei galėtų ramiai važiuojant.

Kaip iš tikrųjų reikia elgtis užvedus automobilį šaltą žiemos rytą?

Geriausias sprendimas – suderinti trumpą variklio darbo laiką po užvedimo su atsargiu važiavimu. Užvedus automobilį verta keliasdešimt sekundžių palaukti, kol stabilizuosis variklio darbas, prisisegti saugos diržą ir pasiruošti kelionei. Jeigu gamintojas nenurodo kitaip, ilgai laukti vien dėl variklio šildymo paprastai nereikia.

Pirmuosius kilometrus reikėtų važiuoti tolygiai, be staigaus akceleratoriaus spaudimo. Tai ypač svarbu automobiliams su turbokompresoriumi, kurių variklio alyva po šaltos nakties dar nėra pasiekusi optimalios darbinės temperatūros. Reikėtų nepamiršti, kad aušinimo skystis dažniausiai įšyla greičiau nei variklio alyva. Todėl net temperatūros rodyklei pasiekus įprastą padėtį dar nebūtinai reiškia, kad visas variklis visiškai įšilęs.

Vis dėlto yra svarbi išimtis – matomumas. Jeigu automobilio langai apšalę ar aprasoję, pradėti važiuoti negalima, kol neužtikrintas tinkamas matomumas. Tokiu atveju būtina nuvalyti ledą ir sniegą, prireikus panaudoti stiklo šildymo bei vėdinimo sistemas. Saugumas svarbesnis už kelias sutaupytas degalų minutes.

Automobilio niekada negalima šildyti uždarame garaže, nes išmetamosiose dujose esantis anglies monoksidas gali būti mirtinai pavojingas. Taip pat nereikėtų palikti užvesto automobilio be priežiūros, net jeigu planuojate grįžti vos po kelių minučių.

Žiemą variklį šildyti reikia, tačiau daugeliu atvejų geriausia tai daryti ne stovint, o ramiai važiuojant. Šiuolaikiniai automobiliai sukurti taip, kad jų varikliai galėtų pradėti dirbti esant žemai temperatūrai, o tinkama alyva ir elektroninės valdymo sistemos padeda užtikrinti sklandų veikimą. Todėl kasryt dešimt minučių laukti stovėjimo aikštelėje dažniausiai nėra būtina. Daug svarbiau pasirūpinti geru matomumu, pirmuosius kilometrus važiuoti švelniai ir nedidinti variklio apkrovos, kol jis neįšilo.