Žieminis dyzelinas skiriasi ne vien priedais: kodėl per šalčius bake likę vasariniai degalai gali sustabdyti automobilį

Pagrindinis žieminio ir vasarinio dyzelino skirtumas – jų savybės žemoje temperatūroje. Atšalus vasariniuose degaluose pradeda formuotis parafino kristalai, kurie gali užkimšti kuro filtrą. Automobilis tuomet sunkiai užsiveda, praranda galią arba užgęsta, nors bake degalų netrūksta. Žieminio dyzelino sudėtis parenkama taip, kad jis išliktų tinkamas naudoti gerokai didesniame šaltyje.

Svarbu suprasti, kad dyzelinui nebūtina pavirsti kietu ledo gabalu, kad kelionė baigtųsi. Pakanka, jog susidarę kristalai sutrikdytų degalų tekėjimą per filtrą. Todėl žiemą reikšminga ne vien tai, kiek degalų turite bake, bet ir kokiai temperatūrai jie pritaikyti.

Kodėl vasarinis dyzelinas šaltyje pradeda kelti problemų?

Dyzelinuose yra parafininių angliavandenilių. Esant įprastai temperatūrai jie nesukelia nepatogumų, tačiau atšalus dalis jų pradeda kristalizuotis. Degalai gali sudrumstėti, o kristalams augant ir jungiantis tampa sunkiau prasiskverbti pro kuro filtrą.

Žieminiams degalams tinkamos savybės suteikiamos gamybos metu: parenkama bazinių komponentų sudėtis, naudojamos lengvesnės frakcijos ir šalčio savybes gerinantys priedai. Vadinasi, žieminis dyzelinas nėra tiesiog vasarinis, į kurį paskutinę akimirką įpilta vieno „stebuklingo“ skysčio.

Pirmasis šalčio paveiktų degalų požymis gali būti ne visiškas neužsivedimas, o netolygus variklio darbas. Automobilis kartais užsiveda, tačiau netrukus užgęsta arba sunkiau reaguoja į akceleratorių, nes varikliui nepakanka tiekiamų degalų. Tokius simptomus gali sukelti ir kiti gedimai, todėl vien žema lauko temperatūra dar nepatvirtina diagnozės.

Ką iš tikrųjų reiškia ant dyzelino nurodyti –26 ar –32 laipsniai?

Šie skaičiai paprastai siejami su ribine filtruojamumo temperatūra, trumpinama RFT arba anglišku žymėjimu CFPP. Ji nustatoma laboratorijoje, tikrinant, iki kokios temperatūros atšaldyti degalai dar atitinka nustatytas prasiskverbimo pro standartizuotą filtrą sąlygas.

Tai nėra tiesioginė degalų užšalimo temperatūra. Žyma „–26 °C“ taip pat negarantuoja, kad kiekvienas automobilis be sunkumų užsives esant būtent tokiai lauko temperatūrai. Degalų tiekimą veikia filtro būklė, automobilio konstrukcija, šaltyje praleistas laikas ir bake esančių degalų mišinys.

Dažniausiai sutinkamos tokios dyzelino klasės:

Šios ribos parodo skirtingą degalų atsparumą šalčiui, todėl vien užrašo „žieminis“ nepakanka norint tiksliai palyginti skirtingus produktus.

Kokiu dyzelinu žiemą turi prekiauti Lietuvos degalinės?

Lietuvoje gruodį, sausį ir vasarį degalinėse privaloma prekiauti 1 arba 2 klasės arktiniu dyzelinu. Esant galimybėms papildomai leidžiama prekiauti ir F klasės dyzelinu. Todėl nereikėtų manyti, kad žiemą kiekviename dyzelino pistolete automatiškai yra vienodai stipriam šalčiui pritaikyti degalai.

Pirkėjas turi teisę susipažinti su informacija apie parduodamų degalų kokybės reikalavimus. Jei artėja didesni šalčiai, verta pažiūrėti į konkretaus produkto žymėjimą arba pasiteirauti degalinės darbuotojų, kokios klasės dyzelinas tuo metu parduodamas.

Tai ypač aktualu retai važiuojantiems vairuotojams. Degalinė jau gali siūlyti arktinius degalus, tačiau automobilio bake vis dar bus didžioji dalis anksčiau pripilto vasarinio dyzelino.

Ar užtenka žieminio dyzelino įpilti į vasarinio likutį?

Vasarinis ir žieminis dyzelinas susimaišo, tačiau nedidelis žieminių degalų kiekis nepaverčia pilno vasarinių degalų bako arktiniu. Galutinės mišinio savybės priklauso nuo abiejų produktų sudėties ir jų santykio.

Negalima paprastai suskaičiuoti temperatūrų vidurkio. Pavyzdžiui, sumaišius vienodą kiekį degalų, kurių RFT yra –5 ir –25 laipsniai, negalima užtikrintai teigti, kad mišinys bus tinkamas iki –15 laipsnių.

Praktiškiausia apie degalų pakeitimą galvoti dar prieš šalčius. Įprastai naudodami automobilį sumažinkite senų degalų likutį ir papildykite baką sezonui tinkamu dyzelinu, nelaukdami pirmo rimto atšalimo. Važinėti iki visiškai tuščio bako nereikia.

Jei automobilis nuo vasaros beveik nejudintas, o bake likę daug senų degalų, dėl jų pašalinimo ar tinkamo pakeitimo verta pasitarti su servisu.

Kada padeda dyzelino priedai, o kada jau per vėlu?

Šalčio savybes gerinantys priedai pirmiausia skirti profilaktikai. Juos reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kol degaluose dar neprasidėjo parafino kristalizacija. Į jau sutirštėjusius ar filtrą užkimšusius degalus įpiltas produktas nebūtinai išspręs problemą.

Svarbu laikytis nurodytos dozės ir temperatūros sąlygų. Didesnis kiekis savaime nereiškia geresnio rezultato, o tinkamai paruoštam žieminiam dyzelinui papildomas priedas gali būti apskritai nereikalingas.

Savadarbių mišinių su benzinu, spiritu ar tirpikliais reikėtų atsisakyti. Šiuolaikinė degalų įpurškimo sistema jautri degalų savybėms, todėl eksperimentas gali baigtis gerokai brangesniu remontu nei tinkamo dyzelino pasirinkimas.

Ką daryti, jei automobilis per šalčius jau nebevažiuoja?

Jei įtariate degalų tiekimo sutrikimą, nebandykite variklio užvedinėti ilgais, vienas po kito kartojamais bandymais. Taip galima iškrauti akumuliatorių ir papildomai apkrauti starterį, tačiau užsikimšusio filtro problema neišnyks.

Automobilį gali tekti pristatyti į tinkamai įrengtas šiltas patalpas, kad sušiltų ne tik bakas, bet ir degalų tiekimo sistema. Servise verta patikrinti kuro filtrą, vandens sankaupas ir įvertinti, ar filtrą reikia pakeisti.

Bako, vamzdelių ar filtro negalima šildyti atvira liepsna. Atsitiktinis kaitinimas taip pat nėra tinkamas būdas bandyti atkurti degalų tekėjimą.

Prieš didesnius šalčius pasirūpinkite ir kitais dalykais:

• Kuro filtru: užterštas ar laiku nepakeistas filtras gali apsunkinti degalų tiekimą.
• Akumuliatoriumi: net tinkamas dyzelinas nepadės, jei starteris nepasuks variklio reikiamu greičiu.
• Pakaitinimo sistema: neveikiančios pakaitinimo žvakės gali apsunkinti šalto variklio užvedimą.
• Degalų klase: rinkitės pagal numatomą šaltį, palikdami atsargą, o ne orientuodamiesi tik į žodį „žieminis“.