Balti pūkai ant plaukų šepečio dažnai atrodo kaip paprastos dulkės, todėl juos lengva ignoruoti. Tačiau iš tikrųjų tai yra plaukų, negyvos odos, riebalų, formavimo priemonių likučių ir dulkių mišinys. Kuo ilgiau šepetys neplaunamas, tuo daugiau šio sluoksnio grįžta atgal ant ką tik išplautų plaukų.
Iš kur atsiranda tas pilkas sluoksnis
Kai šukuoju plaukus, nuo jų ant šepečio lieka ne tik iškritę plaukai. Kartu persikelia ir tai, ko plika akimi beveik nematyti: galvos odos riebalai, pleiskanų ar negyvos odos dalelės, sauso šampūno, lako, putų, aliejų ir kitų priemonių likučiai.
Prie viso to prilimpa dulkės iš kambario, pūkeliai nuo rankšluosčių, pagalvės ar drabužių. Taip ant šepečio dantukų ir prie pagrindo susidaro pilkšvi kamuolėliai. Jie atrodo nekaltai, bet iš esmės tai yra susikaupęs nešvarumų sluoksnis.
Didžiausia klaida – manyti, kad užtenka tik ištraukti plaukus iš šepečio. Plaukai matosi geriausiai, bet daugiausia nešvarumų slepiasi būtent tarp dantukų ir prie guminio ar plastikinio pagrindo.
Kodėl nešvarus šepetys gali gadinti net švarius plaukus
Jei išsiplaunu galvą, išdžiovinu plaukus ir tada perbraukiu juos nešvariu šepečiu, dalis susikaupusio sluoksnio vėl atsiduria ant plaukų. Dėl to jie greičiau praranda purumą, atrodo sunkesni, riebesni ir ne tokie švarūs.
Tai ypač pastebima, jei naudojamas sausas šampūnas, plaukų lakas ar aliejukai. Tokios priemonės lengvai kaupiasi ant šepečio, o vėliau pasiskirsto per visą plaukų ilgį. Tada gali atrodyti, kad plaukai „kažkodėl“ greitai susiriebaluoja, nors problema slypi ne šampūne, o pačiame įrankyje.
Nešvarus šepetys gali erzinti ir galvos odą. Jei oda jautri, linkusi niežėti ar pleiskanoti, nuolatinis kontaktas su riebalų, dulkių ir priemonių likučiais tikrai nepadeda. Todėl šepetį reikėtų laikyti ne kosmetine smulkmena, o daiktu, kuris tiesiogiai liečiasi su oda.
Kaip aš valau šepetį, kad pūkai negrįžtų po kelių dienų
Pirmiausia ištraukiu visus plaukus. Patogiausia tai daryti pirštais, šukomis su siauru galiuku arba senu dantų šepetėliu. Jei plaukų daug, juos geriau pašalinti po kiekvieno šukavimo arba bent kas kelias dienas.
Tada pasiruošiu šilto vandens ir trupučio šampūno arba švelnaus skysto muilo. Įmerkiu tik tą šepečio dalį, kurią galima drėkinti. Jei šepetys medinis, su natūraliais šeriais ar minkštu pagalvėlės pagrindu, jo nemirkau ilgai – tik greitai nuvalau, kad vanduo nepakenktų medžiagai.
Tarp dantukų geriausiai padeda senas dantų šepetėlis. Juo nušveičiu pilkus likučius, riebalų sluoksnį ir viską, kas prilipę prie pagrindo. Po to šepetį gerai nuskalauju ir palieku džiūti dantukais žemyn ant rankšluosčio.
Plaukų šepetį verta plauti bent kartą per 1–2 savaites, o jei dažnai naudoju formavimo priemones – dar dažniau. Tai mažas įprotis, bet skirtumas labai matomas: plaukai ilgiau atrodo švarūs, šepetys nebeskleidžia nemalonaus kvapo, o tie žili pūkai nebesikaupia taip greitai.
Pilki pūkeliai ant šepečio nėra mistika ir ne vien dulkės. Tai priminimas, kad priemonė, kuria kasdien braukiame per plaukus, pati turi būti švari. Kitaip net geriausias šampūnas dalį darbo praranda vos po kelių šukavimo judesių.
