3 000 eurų „į rankas“ Vokietijoje dar nereiškia, kad gerai uždirbate: paaiškėjo, nuo kokios algos prasideda vidurinė klasė

Trys tūkstančiai eurų per mėnesį po mokesčių skamba kaip pajamos, leidžiančios gyventi gana patogiai. Tačiau Vokietijoje vienas gyvenantis žmogus su tokia suma pagal ekonomistų skaičiavimus priklausytų vidurinės klasės branduoliui. Iki aukštesniosios vidurinės klasės jam dar trūktų, o didžiausias pajamas gaunančių gyventojų grupės riba būtų maždaug dvigubai aukščiau.

Kelne veikiantis Vokietijos ekonomikos institutas IW spalio 19 dieną paskelbė analizę ir atnaujintą pajamų palyginimo skaičiuoklę. Ji leidžia įvertinti savo padėtį visos šalies gyventojų pajamų pasiskirstyme. Tačiau prieš lyginant skaičius būtina suprasti du dalykus: vertinamas visas namų ūkis, o didelės mėnesio pajamos nėra tas pats, kas sukauptas turtas.

Nors analizė paskelbta 2026 metais, jos pagrindas – 2025 metų EU-SILC tyrimo duomenys apie 2024 metais gautas pajamas. Vadinasi, pateiktos ribos apibūdina konkrečių metų padėtį, o ne prognozuojamus dabartinius atlyginimus.

Skaičiuojamas visas namų ūkio biudžetas, o ne atlyginimas sutartyje

Palyginimui naudojamos grynosios pajamos, likusios po tiesioginių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Į jas įtraukiamas darbo užmokestis, savarankiškos veiklos pajamos, pensijos, socialinės išmokos, palūkanos ir nuomos pajamos. Taigi žmogaus padėtį gali pakeisti ir papildomos įplaukos, kurių darbo sutartyje nematyti.

Tai taip pat nėra pinigai, liekantys sumokėjus už būstą, maistą ir kitas sąskaitas. Jeigu vienas gyvenantis žmogus gauna 3 000 eurų grynųjų pajamų, bet didelę jų dalį išleidžia nuomai, klasifikacijoje vis tiek vertinama pradinė suma.

Skaičiavimo atskaitos taškas – 2 419 eurų mėnesio ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana. Paprastai tariant, tai pajamos, perskaičiuotos atsižvelgiant į namų ūkio dydį ir sudėtį. Pusės gyventojų rodiklis buvo mažesnis, pusės – didesnis. Medianos nereikėtų painioti su aritmetiniu vidurkiu, kurį stipriau veikia itin didelės pajamos.

Vienam gyvenančiam žmogui IW pateikia tokias suapvalintas mėnesio pajamų ribas:

Apatinė riba atitinka maždaug 60 proc. medianos – tai santykinės skurdo rizikos kriterijus. Analizėje tokioje padėtyje buvo 16,2 proc. gyventojų, arba maždaug kas šeštas. Daugiau nei 250 proc. medianos gaunantys žmonės pateko į santykinai didelių pajamų grupę, sudariusią apie 4 proc. gyventojų. Tai statistinis palyginimas, ne individualus būtinųjų išlaidų įvertinimas.

Didelis atlyginimasNuotrauka: OpenAI

Porai nereikia dvigubai daugiau, tačiau vaikų amžius keičia ribas

Lyginti vieną žmogų ir keturių asmenų šeimą pagal bendrą įplaukų sumą būtų netikslu. Tačiau vien padalyti pajamas iš gyventojų skaičiaus irgi nepakanka. Kartu gyvenantys žmonės dalijasi virtuve, buitine technika ir dalimi kitų išlaidų.

Todėl taikoma modifikuota OECD skalė. Pirmajam suaugusiajam suteikiamas koeficientas 1, kiekvienam kitam asmeniui nuo 14 metų – 0,5, o vaikui iki 14 metų – 0,3. Poros koeficientas yra 1,5, poros su vienu jaunesniu vaiku – 1,8, su dviem – 2,1. Bendros grynosios pajamos dalijamos iš šio koeficiento.

Skirtingiems namų ūkiams taikomos tokios apytikrės bendrų mėnesio pajamų ribos:

Tai viso namų ūkio pajamos, o ne kiekvieno partnerio atlyginimas. Ribos suapvalintos, todėl dauginant jau suapvalintus vieno žmogaus dydžius galima gauti nedidelių skirtumų.

Analizėje porų be kartu gyvenančių vaikų medianinės bendros pajamos siekė 4 000 eurų. Pritaikius koeficientą, tai atitiko maždaug 2 667 eurus ekvivalentinių pajamų. Vienų gyvenančių žmonių mediana buvo 1 950 eurų. Taigi poros rodiklis buvo apie 37 proc. aukštesnis, nors paprastai padalijus pajamas dviem kiekvienam tektų tik po 2 000 eurų.

Ypač stiprią pajamų padėtį turėjo poros be namuose gyvenančių vaikų, kai abu partneriai dirbo. Beveik 12 proc. jų pasiekė santykinai didelių pajamų ribą – beveik tris kartus dažniau nei gyventojai vidutiniškai.

Kodėl ir daug uždirbantis žmogus save laiko „paprastu vidutinioku“?

Statistinė padėtis ir asmeninis jos vertinimas dažnai nesutampa. Konstanco universiteto nelygybės tyrimų medžiagoje nurodoma, kad mažas pajamas gaunantys žmonės savo vietą pajamų pasiskirstyme linkę pervertinti, o gaunantys dideles – nuvertinti. Abiem atvejais vertinimas slenka link vidurio.

Viena galimų priežasčių – kasdienė aplinka. Žmogus dažniau lyginasi su kolegomis, draugais ir kaimynais negu su visa šalimi. Jei aplinkinių finansinės galimybės panašios, savosios atrodo įprastos net tada, kai šalies mastu yra gana aukštos.

IW pateikia aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių pavyzdį. Jų ekvivalentinių grynųjų pajamų mediana siekė 3 140 eurų. Savo grupėje tai buvo vidurinė pozicija, tačiau visos visuomenės pasiskirstyme tokios pajamos jau pateko į viršutinį trečdalį. Kitaip tariant, žmogus savo profesinėje aplinkoje gali jaustis vidutiniškai uždirbantis, nors jo pajamų rodiklis aukštesnis nei maždaug dviejų trečdalių gyventojų.

Ta pati suma Miunchene ir mažesniame mieste reiškia skirtingas galimybes

Pajamų klasifikacija neatsižvelgia į regioninius kainų skirtumus. Atskiroje IW analizėje, paskelbtoje 2025 metų lapkritį, Miuncheno kainų lygis buvo beveik 24 proc. aukštesnis už šalies vidurkį, o Vogtlando rajone Saksonijoje – maždaug 10 proc. žemesnis. Didžiausią skirtumo dalį sudarė būsto išlaidos: septyniuose didžiausiuose miestuose nuoma vidutiniškai buvo beveik 50 proc. brangesnė už šalies lygį.

Nuomos našta taip pat nevienoda. Vokietijos statistikos tarnybos preliminariais 2022 metų duomenimis, pagrindiniai nuomininkų namų ūkiai nuomai ir su vartojimu nesusietoms eksploatavimo išlaidoms vidutiniškai skyrė 27,8 proc. grynųjų pajamų. Šildymas į šį rodiklį neįtrauktas. Vienų gyvenančių žmonių dalis buvo dar didesnė – 32,7 proc.

Šioje IW pajamų skaičiuoklės versijoje neįtraukiama ir sąlyginė finansinė nauda, gaunama gyvenant nuosavame būste. Todėl nuomininkas ir paskolos nebeturintis būsto savininkas, gaunantys vienodas pajamas, gali patekti į tą pačią grupę, nors jų kasdienis biudžetas skiriasi.

Galiausiai pats skaičiavimas nenustato, nuo kokios sumos prasideda sukauptas turtas. Jis neparodo santaupų, investicijų, nekilnojamojo turto vertės ir skolų balanso. Daug uždirbantis žmogus gali dar tik kurti finansinį pagrindą, o mažesnes pajamas gaunantis – turėti būstą ir solidžias santaupas. Pajamų lentelė parodo vietą tarp kitų gyventojų, tačiau visam finansiniam paveikslui jos neužtenka.