Daug žmonių nori tvarkyti savo pinigus, bet vien nuo žodžio „biudžetas“ pavargsta. Atrodo, kad reikės pildyti lenteles, saugoti čekius, skaičiuoti kiekvieną kavą, kaltinti save dėl kiekvieno pirkinio ir mėnesio gale vis tiek nesuprasti, kur dingo pinigai. Būtent todėl 50/30/20 taisyklė tokia populiari – ji paprasta, aiški ir nereikalauja tapti buhalteriu savo paties gyvenime.
Šios taisyklės esmė labai paprasta: visas mėnesio pajamas padalijate į tris dalis. 50 procentų skiriate būtiniems poreikiams, 30 procentų – norams, o 20 procentų – ateičiai: taupymui, skolų mažinimui, investavimui ar finansinei pagalvei. Tai nėra tobula sistema kiekvienam, bet pradedantiesiems ji labai gera, nes pagaliau pinigams atsiranda kryptis.
Svarbiausia tai, kad 50/30/20 taisyklė neverčia jūsų atsisakyti gyvenimo malonumų. Ji tik parodo ribas: kiek pinigų turi keliauti į būtinuosius dalykus, kiek galite išleisti sau, o kiek reikia atidėti tam, kad ateityje nereikėtų gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo.
Pirmoji dalis: 50 procentų būtiniems poreikiams
Pusė jūsų pajamų turėtų keliauti į dalykus, be kurių normaliai gyventi negalite. Tai būstas, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, vaistai, draudimas, paskolos įmokos, vaikų būtinos išlaidos, telefonas ar internetas, jei jie reikalingi darbui ir kasdieniam gyvenimui.
Paprastai tariant, poreikiai yra tai, ko negalite lengvai atsisakyti nepatirdami rimtų pasekmių. Nuoma ar būsto paskola yra poreikis. Elektra ir šildymas – poreikis. Maisto produktai namams – poreikis. Kelionė į darbą – poreikis.
Tačiau čia labai svarbu nesupainioti poreikių su patogiais norais. Maistas yra poreikis, bet kasdienis maisto pristatymas iš restoranų jau dažniausiai yra noras. Telefonas gali būti poreikis, bet naujausias modelis kasmet – noras. Drabužiai yra poreikis, bet spontaniškas apsipirkimas per išpardavimą – noras.
Jeigu jūsų būtinos išlaidos viršija 50 procentų pajamų, tai ženklas, kad biudžetas labai įtemptas. Tokiu atveju pirmiausia verta pažiūrėti į didžiausias eilutes: būstą, transportą, paskolas, maistą. Kartais problemą kelia ne kava išsinešti, o per brangi nuoma, automobilis, kurio išlaikymas suvalgo per daug, arba kelios mažos paskolos, kurios kartu tampa didele našta.
Pavyzdžiui, jei žmogus į rankas gauna 1200 eurų, pagal 50/30/20 taisyklę būtiniems poreikiams turėtų skirti apie 600 eurų. Jei vien nuoma su komunaliniais kainuoja 550 eurų, sistema iš karto rodo problemą: visam kitam gyvenimui lieka per mažai erdvės. Tai nereiškia, kad žmogus kaltas. Tai reiškia, kad reikia ieškoti sprendimų: derėtis dėl kainų, ieškoti pigesnio būsto, mažinti kitas dideles išlaidas arba planuoti pajamų didinimą.
Antroji dalis: 30 procentų norams
Ši dalis daugeliui yra maloniausia, bet kartu pavojingiausia. Norai – tai dalykai, kurie daro gyvenimą gražesnį, patogesnį ir smagesnį, bet nėra būtini išgyvenimui. Kavinės, restoranai, kelionės, koncertai, nauji drabužiai, grožio paslaugos, prenumeratos, hobiai, dovanos, maisto pristatymas, saldumynai, pramogos – visa tai patenka į šią kategoriją.
Didžiausia klaida – apsimesti, kad norų neturime. Kai žmogus susikuria per griežtą biudžetą ir nepalieka pinigų jokiam malonumui, jis dažnai neištveria. Vieną savaitę taupo idealiai, o kitą išleidžia dar daugiau, nes jaučiasi pavargęs ir nusipelnęs kompensacijos.
50/30/20 taisyklė leidžia norams egzistuoti legaliai. Jums nereikia jaustis kaltai dėl kavos, kino, vakarienės mieste ar naujos knygos, jei tai telpa į jūsų 30 procentų ribą. Problema prasideda tada, kai norai tyliai suvalgo ne 30, o 50 ar 60 procentų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1200 eurų, norams turėtų likti apie 360 eurų. Tai nėra mažai, jei pinigai naudojami sąmoningai. Galima nueiti į kavinę, nusipirkti drabužį, turėti vieną ar dvi prenumeratas, skirti kažką laisvalaikiui. Bet jei kiekvieną savaitgalį išleidžiama po 100 eurų, o darbo dienomis dar perkama kava, užkandžiai ir pristatomas maistas, ši suma baigiasi labai greitai.
Gera praktika – norų kategorijai turėti atskirą kortelę arba atskirą sąskaitą. Mėnesio pradžioje pervedate ten savo 30 procentų ir naudojate juos laisvai. Kai suma baigiasi, vadinasi, norų biudžetas šiam mėnesiui baigtas. Tai daug paprasčiau nei kasdien skaičiuoti kiekvieną čekį.
Trečioji dalis: 20 procentų ateičiai
Ši dalis yra svarbiausia, nors dažnai mažiausiai maloni. 20 procentų turėtų keliauti į jūsų ateitį: finansinę pagalvę, skolų grąžinimą, investavimą, pensijos kaupimą, didesnius tikslus, tokius kaip būsto pradinis įnašas, mokslai, automobilis ar ramybės fondas.
Daug žmonių daro klaidą manydami, kad taupyti reikia tai, kas liks mėnesio pabaigoje. Bet mėnesio pabaigoje dažniausiai nelieka. Todėl ateities pinigai turi būti atidedami pirmiausia, vos gavus atlyginimą.
Jei uždirbate 1200 eurų, 20 procentų yra 240 eurų. Tai gali atrodyti daug, ypač jei anksčiau netaupėte nieko. Tokiu atveju nereikia pradėti idealiai. Galite pradėti nuo 5 ar 10 procentų ir palaipsniui artėti prie 20. Svarbiausia – pradėti.
Pirmas tikslas turėtų būti finansinė pagalvė. Tai pinigai nenumatytiems atvejams: ligai, remontui, darbo praradimui, skubiai kelionei, netikėtai sąskaitai. Pradžiai verta sukaupti bent 300–500 eurų. Vėliau – vieno mėnesio išlaidų sumą. Dar vėliau – 3–6 mėnesių išlaidų rezervą.
Jei turite brangių skolų, pavyzdžiui, vartojimo kreditų ar kredito kortelių įsiskolinimų, dalis šių 20 procentų turėtų keliauti jų mažinimui. Skola su didelėmis palūkanomis dažnai yra tarsi skylė biudžete: kol jos neužkimšite, pinigai vis tiek bėgs lauk.
Kai finansinė pagalvė jau sukurta ir brangios skolos sumažintos, tada galima galvoti apie investavimą. Bet pradedančiajam svarbiausia ne sudėtingi finansiniai instrumentai, o įprotis reguliariai atidėti pinigus.
Kaip tai atrodo su realiomis pajamomis?
Jei į rankas gaunate 1000 eurų, pagal 50/30/20 taisyklę 500 eurų turėtų keliauti poreikiams, 300 eurų norams ir 200 eurų ateičiai. Jei gaunate 1500 eurų, poreikiams skiriate 750 eurų, norams 450 eurų, ateičiai 300 eurų. Jei gaunate 2000 eurų, poreikiams tenka 1000 eurų, norams 600 eurų, ateičiai 400 eurų.
Skaičiai paprasti, bet jie labai greitai parodo, kur yra problema. Jei uždirbate 1500 eurų, bet būtinos išlaidos siekia 1100 eurų, vadinasi, poreikiai jau užima ne 50, o daugiau nei 70 procentų pajamų. Tada nereikia savęs kaltinti, kad nepavyksta taupyti 300 eurų. Reikia tvarkyti struktūrą: mažinti didžiausias išlaidas arba didinti pajamas.
Jei būtinos išlaidos telpa į 50 procentų, bet vis tiek nieko nelieka, dažniausiai problema slepiasi norų kategorijoje. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visų malonumų. Reikia tik nuspręsti, kurie malonumai tikrai verti pinigų, o kurie yra automatiniai.
Kaip pradėti be čekių skaičiavimo?
Paprasčiausias būdas – naudoti tris sąskaitas arba tris aiškias pinigų zonas. Viena sąskaita skirta būtiniems mokėjimams. Ten lieka pinigai nuomai, sąskaitoms, maistui, transportui ir kitiems poreikiams. Antra sąskaita arba kortelė skirta norams. Iš jos mokate už kavines, pramogas, drabužius ir malonumus. Trečia sąskaita skirta ateičiai. Į ją pinigai pervedami iš karto ir neliečiami kasdienėms išlaidoms.
Tokiu būdu nereikia kas vakarą sėdėti su čekiais. Jūs tiesiog žinote, kiek pinigų yra kiekvienoje „kišenėje“. Jei norų kortelėje liko 40 eurų, vadinasi, iki mėnesio pabaigos pramogoms ir nebūtiniems pirkiniams turite 40 eurų. Labai aišku ir be sudėtingų lentelių.
Dar geriau – automatizuoti taupymą. Nustatykite automatinį pavedimą atlyginimo dieną. Pavyzdžiui, vos gavus atlyginimą, 10 ar 20 procentų iš karto keliauja į taupymo sąskaitą. Taip nereikia kiekvieną mėnesį iš naujo savęs įkalbinėti.
Ką daryti, jei taisyklė neveikia?
50/30/20 taisyklė yra gairė, o ne griežtas įstatymas. Ji ne visiems tinka idealiai. Jei gyvenate mieste, kuriame labai brangi nuoma, poreikiai gali užimti daugiau nei 50 procentų. Jei auginate vaikus, turite paskolų ar mažas pajamas, proporcijos taip pat gali skirtis.
Tokiu atveju galima naudoti pereinamąją versiją, pavyzdžiui, 60/25/15 arba 70/20/10. Tai reiškia, kad pradžioje daugiau pinigų tenka poreikiams, mažiau norams ir ateičiai. Svarbiausia, kad ateities dalis vis tiek egzistuotų. Net jei tai tik 5 ar 10 procentų, tai jau pradžia.
Blogiausias variantas – sakyti: „Kai uždirbsiu daugiau, tada pradėsiu taupyti.“ Dažnai pajamos padidėja, bet išlaidos irgi išauga. Žmogus tiesiog pradeda pirkti brangesnius dalykus ir vėl lieka tame pačiame rate.
Todėl įprotis turi atsirasti anksčiau nei didelės pajamos.
Kaip atskirti poreikius nuo norų?
Tai viena svarbiausių šios taisyklės dalių. Poreikis yra tai, kas būtina normaliam gyvenimui ir įsipareigojimams. Noras yra tai, kas malonu, patogu ar gerina gyvenimo kokybę, bet nėra būtina.
Pavyzdžiui, maistas namuose yra poreikis, o vakarienė restorane – noras. Viešasis transportas ar kuras kelionei į darbą yra poreikis, o savaitgalio spontaniška kelionė – noras. Internetas darbui gali būti poreikis, bet trys pramogų prenumeratos – noras. Striukė žiemai yra poreikis, bet penkta striukė per išpardavimą – noras.
Tai nereiškia, kad norai blogi. Jie tiesiog turi savo ribą. Kai norai pradeda valgyti poreikių arba ateities pinigus, prasideda finansinis stresas.
Kodėl ši taisyklė veikia psichologiškai?
Ji paprasta. O paprastos sistemos dažniausiai veikia geriau nei tobulos, bet sudėtingos. Jei biudžetas reikalauja kasdien pildyti 18 kategorijų, dauguma žmonių po savaitės pasiduoda. 50/30/20 taisyklė leidžia matyti bendrą vaizdą.
Ji taip pat pašalina kaltę. Jūs galite leisti pinigus norams, jei tai telpa į 30 procentų. Tai padeda išvengti kraštutinumų: arba visiškas savęs ribojimas, arba visiškas nekontroliuojamas leidimas.
Be to, ši sistema priverčia ateities tikslus tapti tokiais pat svarbiais kaip sąskaitos. Taupymas nebėra „jei liks“. Jis tampa privaloma biudžeto dalimi.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – skaičiuoti nuo algos „ant popieriaus“, o ne nuo realiai gaunamos sumos. Biudžetą reikia planuoti nuo to, kas įkrenta į sąskaitą.
Antra klaida – į poreikius įtraukti per daug norų. Jei viską pavadinate būtinybe, taisyklė nustoja veikti.
Trečia klaida – taupyti mėnesio gale. Ateities pinigus reikia atidėti pradžioje.
Ketvirta klaida – manyti, kad 50/30/20 turi pavykti iš karto. Jei anksčiau netaupėte nieko, net 5 procentai yra žingsnis į priekį.
Penkta klaida – neskaičiuoti nereguliarių išlaidų. Draudimas, automobilio remontas, dovanos, šventės, mokyklinės prekės ar atostogos dažnai sugriauna biudžetą, jei joms nesiruošiama iš anksto.
Paprastas startas nuo kito atlyginimo
Kai gausite kitą atlyginimą, pirmiausia užsirašykite realią sumą, kurią gavote į rankas. Tada paskaičiuokite 50, 30 ir 20 procentų. Nebūtina visko padaryti idealiai, bet turite pamatyti orientyrus.
Tada atidarykite atskirą taupymo sąskaitą ir perveskite ten bent dalį ateities pinigų. Tada nusistatykite norų limitą. Jei galite, naudokite atskirą kortelę pramogoms ir nebūtiniems pirkiniams. Būtinas išlaidas apmokėkite pirmiausia, o likusius pinigus paskirstykite pagal planą.
Po mėnesio peržiūrėkite, kas pavyko. Gal poreikiai per dideli. Gal norai išslydo iš rankų. Gal taupymui pavyko atsidėti tik 10 procentų. Nieko tokio. Tikslas ne nubausti save, o pamatyti realybę ir kitą mėnesį padaryti geriau.
Išvada
50/30/20 taisyklė yra viena paprasčiausių biudžeto valdymo sistemų, nes ji nesmulkina gyvenimo į šimtą kategorijų. Ji padeda aiškiai suprasti, kiek pinigų turėtų keliauti būtiniems poreikiams, kiek galite skirti malonumams ir kiek privalote atidėti ateičiai.
Tai nėra magija ir ne universalus sprendimas visiems. Bet jei iki šiol pinigai tiesiog ateidavo ir dingdavo, ši taisyklė gali tapti pirmu rimtu žingsniu į finansinę ramybę.
Pinigams reikia paskirties. Kai jos nėra, jie išsisklaido. Kai paskirtis atsiranda, net ir tas pats atlyginimas pradeda veikti visai kitaip.
