Apsilankiau minkštų baldų salonuose Klaipėdoje ir supratau vieną dalyką: kai kur laikas lyg sustojęs prieš kelis dešimtmečius

Kai pradėjau ieškoti minkštų baldų Klaipėdoje, galvojau, kad pasirinkimas bus gana paprastas. Atrodė, nueisiu į kelis salonus, apžiūrėsiu sofas, kampus, palyginsiu kainas, audinius, kokybę ir išsirinksiu. Juk dabar baldų pasiūla didžiulė, žmonės nori gražių namų, interjero idėjų pilnas internetas, todėl tikėjausi bent jau šiuolaikiško pasirinkimo.

Per vieną dieną aplankiau kelis baldų salonus: „Gintaro baldus“, „Nemuno baldų centrą“, „Šilą“, „Baldų jūrą“ ir „Helios galeriją“. Ir po šios kelionės galiu pasakyti labai paprastai – įspūdžiai buvo labai nevienodi. Vienur matai, kad žmonės seka tendencijas, supranta, kaip šiandien turi atrodyti sofa ar minkštas kampas. Kitur apima jausmas, kad patekai į laiką, kai svetainėje dar stovėjo masyvūs sekcijų monstrai, blizgūs porankiai ir tokie audiniai, kurių jau seniai nesinorėtų matyti namuose.

Labiausiai nustebino „Gintaro baldai“

Iš visų aplankytų vietų man geriausią įspūdį paliko „Gintaro baldai“. Ten bent jau pajutau, kad baldai atrodo naujoviškai. Sofos ir kampai neatrodė kaip atsitiktinai sustatyti iš senų katalogų. Buvo modelių, kuriuos realiai galėčiau įsivaizduoti šiuolaikiniame bute ar name – su tvarkingomis linijomis, normaliomis proporcijomis, gražesniais audiniais ir bendru vaizdu, kuris nekelia klausimo: „Kas tai suprojektavo?“

Man svarbu ne tik tai, kaip baldas atrodo iš tolo. Priėjau arčiau, pažiūrėjau siūles, sujungimus, kaip laikosi pagalvės, kaip baldas surinktas. Ir čia „Gintaro baldai“ tikrai atrodė stipriau. Nebuvo to pigaus, skuboto jausmo, kai vos pažiūrėjus matai, kad po metų viskas pradės klibėti, sėdimoji dalis išsisėdės, o audinys atrodys pavargęs.

Aišku, kiekvieno skonis skirtingas. Vienam reikia labai modernaus kampo, kitam klasikinės sofos, trečiam svarbiausia kaina. Bet mano akimis, jei Klaipėdoje reikėtų rekomenduoti, kur pirmiausia nueiti pasižiūrėti minkštų baldų, „Gintaro baldai“ būtų vienas pirmų pasirinkimų. Ten bent jau pajutau, kad galima rasti kažką normalesnio, o ne vien „kaip visur“.

Minkštų baldų pasirinkimas

Kai kuriuose salonuose pasijutau lyg grįžęs į 1980-uosius

Visai kitokį įspūdį paliko „Baldų jūra“ ir „Šilas“. Atvirai pasakius, kai kurių ten matytų sofų ir kampų jau net nesitikėjau pamatyti šiais laikais. Atrodė, kad dalis modelių atkeliavę iš labai senų laikų – ne ta gera retro prasme, kai baldas turi charakterį, o ta prasme, kai žiūri ir galvoji: kaip tai vis dar parduodama?

Formos sunkios, vaizdas pasenęs, audiniai kai kur tokie, kokių šiandien tikrai nenorėčiau savo svetainėje. Buvo modelių, kurie man priminė senus butus, kuriuose viskas buvo perkama „kad būtų ilgam“, bet niekas negalvojo, ar tai gražu. Tokie kampai gal ir dideli, gal ir minkšti, gal kažkam patogūs, bet vizualiai man jie atrodė labai pavargę.

Labiausiai nustebino tai, kad kai kurie baldai neatrodė tiesiog klasikiniai. Jie atrodė pasenę. Tai didelis skirtumas. Klasika gali būti graži, švari, solidi. O pasenęs baldas tiesiog atrodo taip, lyg jo dizainas niekada nebuvo atnaujintas. Tą jausmą ir parsinešiau po apsilankymo – kad kai kuriuose salonuose laikas tiesiog sustojęs.

„Nemuno baldų centras“ ir „Helios galerija“ paliko mišrų įspūdį

„Nemuno baldų centre“ ir „Helios galerijoje“ įspūdis buvo labiau mišrus. Ne viskas blogai, bet ir nebuvo tokio aiškaus jausmo, kad čia tikrai radau tai, ko ieškojau. Vienur pasirinkimas didelis, bet būtent dėl to akys pavargsta – daug visko, skirtingi stiliai, skirtinga kokybė, reikia labai atsirinkinėti.

Man atrodo, kad baldų salonuose šiandien labai svarbu ne tik turėti daug modelių. Svarbu turėti atrinktus modelius. Nes kai salone stovi per daug skirtingų sofų, kampų ir fotelių, kurių dalis atrodo moderniai, o kita dalis – lyg iš seno sandėlio, pirkėjui pasidaro sunku suprasti, kur čia tikras pasirinkimas, o kur tiesiog užpildyta erdvė.

„Helios galerijoje“ galima rasti įdomesnių dalykų, bet ir ten reikia žiūrėti labai atidžiai. Vieni baldai atrodo geriau, kiti – tiesiog ne mano skonio. Gal kažkam tai bus tinkama vieta, ypač jei žmogus nori pereiti per kelis variantus ir pats atsirinkti, bet man po visos dienos vis tiek labiausiai įstrigo „Gintaro baldai“.

Minkšti baldai ir kampai

Po šios kelionės supratau, ko tikrai nebenoriu namuose

Ši baldų paieška man parodė vieną dalyką: minkšti baldai labai greitai išduoda, ar salonas gyvena dabartimi. Sofa nėra tik vieta atsisėsti. Ji dažnai tampa svetainės centru. Jei ji atrodo sunki, pasenusi ir vizualiai pavargusi, toks jausmas persikelia į visą kambarį.

Aš nebenoriu baldų, kurie atrodo taip, lyg būtų sukurti prieš kelis dešimtmečius ir tik dabar ištraukti iš sandėlio. Nebenoriu kampo, kuris užima pusę kambario ir vis tiek neatrodo nei jaukus, nei gražus. Nebenoriu audinių, kurie primena seną daugiabučio svetainę, kur viskas buvo „praktiška“, bet niekas neklausė, ar malonu į tai žiūrėti.

Po apsilankymo visuose šiuose salonuose mano išvada paprasta: Klaipėdoje pasirinkimo yra, bet tikrai ne visur jis vienodai geras. Kai kur dar reikia labai stipriai atsinaujinti, nes pirkėjai jau seniai mato, kaip atrodo šiuolaikiniai interjerai. Žmonės nori ne tik „minkštai sėdėti“. Jie nori, kad baldas gražiai atrodytų, derėtų prie namų ir nekeltų jausmo, kad svetainė buvo įrengta 1980-aisiais.

Jei man reikėtų rinktis iš to, ką pamačiau, pirmiausia grįžčiau į „Gintaro baldus“. Ten radau daugiausia to, ko ir ieškojau – normalesnio dizaino, tvarkingesnio surinkimo ir modernesnio vaizdo. O po kai kurių kitų salonų išėjau su mintimi, kad kartais prieš perkant baldą svarbu ne tik paklausti kainos, bet ir labai sąžiningai savęs paklausti: ar aš tikrai noriu įsinešti šitą daiktą į savo namus?