„airBaltic“ ieško skubaus finansavimo: žiemos sezonui gali prireikti iki 150 mln. eurų

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ rengia naują planą savo finansinei padėčiai stabilizuoti. Bendrovė ketina kreiptis į obligacijų turėtojus ir prašyti papildomo trumpalaikio finansavimo, kuris padėtų užtikrinti veiklą artimiausiais mėnesiais.

Apie planuojamas derybas paaiškėjo naujienų agentūrai „Reuters“ gavus vidinį „airBaltic“ pranešimą investuotojams. Jame nurodoma, kad bendrovė peržiūri savo kapitalo struktūrą ir ieško būdų sustiprinti pinigų srautą pereinamuoju laikotarpiu.

Specialus obligacijų turėtojų susitikimas numatytas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną. Galimybė dalyvauti laikinojo finansavimo programoje turėtų būti suteikta visiems esamiems obligacijų turėtojams.

Kokią konkrečiai sumą „airBaltic“ tikisi pritraukti šiuo būdu, kol kas neatskleidžiama. Bendrovės viešųjų ryšių vadovas Augustas Zilbertsas patvirtino, kad susitikimas rugpjūčio pradžioje įvyks, tačiau plačiau komentuoti būsimo finansavimo sąlygų įmonė kol kas nenori.

Papildomos lėšos būtų naudojamos kasdienėms išlaidoms ir nepertraukiamai oro linijų veiklai užtikrinti. Be naujo kapitalo bendrovei gali būti sudėtinga išlaikyti pakankamą finansinę atsargą prieš silpnesnį žiemos sezoną.

Žiemai gali reikėti dar vienos didelės pinigų injekcijos

„airBaltic“ metinėje ataskaitoje nurodoma, kad net ir pagerinus komercinius rezultatus bei pervežus daugiau keleivių, bendrovės laisvas pinigų srautas 2026 metais gali išlikti neigiamas.

Vadovybės vertinimu, 2026–2027 metų žiemos sezonui gali prireikti nuo 100 iki 150 mln. eurų papildomo finansavimo. Žiemą oro linijų bendrovių veikla paprastai sulėtėja, o išlaidos orlaiviams, darbuotojams ir kasdienėms operacijoms išlieka didelės.

Investuotojų nerimas dėl bendrovės finansinės būklės pradėjo stiprėti dar pavasarį. Nuo kovo mėnesio smarkiai pakilo „airBaltic“ vyresniųjų obligacijų pajamingumas. Šių obligacijų bendra vertė siekia 380 mln. eurų, o jas numatyta išpirkti 2029 metais.

Didėjantis obligacijų pajamingumas paprastai rodo, kad investuotojai mato didesnę riziką ir už skolinimą bendrovei reikalauja didesnės grąžos. Papildomų klausimų kilo ir po to, kai birželio 26 dieną „airBaltic“ nepervedė numatytos sumos į obligacijų rezervo sąskaitą.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ bendrovės ilgalaikį reitingą sumažino iki „CCC-“. Toks reitingas reiškia aukštą finansinę riziką ir rodo, kad įsipareigojimų vykdymas labai priklauso nuo sėkmingo papildomo finansavimo.

Agentūros vertinimu, nepalankiausiu atveju investuotojai galėtų atgauti maždaug 31–50 proc. pagrindinės investuotos sumos.

Latvijos valstybė jau suteikė 30 mln. eurų paskolą

Latvijos valstybė išlieka pagrindine „airBaltic“ akcininke ir valdo 88,37 proc. bendrovės akcijų. Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ turi 10 proc. akcijų, o likusi dalis priklauso Danijos verslininkui Larsui Tüssenui ir smulkiesiems investuotojams.

Bendrovės akcinis kapitalas šiuo metu nesiekia 42 mln. eurų.

2026 metų balandį Latvijos valstybė jau suteikė „airBaltic“ trumpalaikę 30 mln. eurų paskolą. Tačiau šią sumą bendrovė turi grąžinti rugpjūtį, todėl tuo pačiu metu jai teks ieškoti naujo finansavimo ir vykdyti ankstesnius įsipareigojimus.

Obligacijų turėtojų sprendimas gali tapti itin svarbus tolesnei bendrovės veiklai. Jei investuotojai sutiks suteikti papildomų lėšų, „airBaltic“ įgis daugiau laiko pasirengti žiemos sezonui ir ieškoti ilgalaikio finansinio sprendimo. Jei susitarimo pasiekti nepavyks, spaudimas Latvijos valstybei ir kitiems akcininkams gali dar labiau išaugti.