„Atsiprašau, Domai, pinigai kitą savaitę!“ Kauno gyventojas įniršo, kad jo atlyginimas nuolat vėluoja – ar galima neiti į darbą?

Domas vienoje Kauno logistikos įmonėje dirbo beveik ketverius metus. Darbas nebuvo lengvas, nes pamaina prasidėdavo anksti ryte, o prieš didžiąsias šventes sandėlyje tekdavo pasilikti ir ilgiau, tačiau vyras ilgą laiką nesiskundė. Atlyginimas nebuvo įspūdingas, bet jo pakako būsto paskolai, sąskaitoms ir įprastoms šeimos išlaidoms, todėl svarbiausia Domui buvo žinoti, kad sutartą dieną pinigai atsiras sąskaitoje.

Pirmą kartą atlyginimas vėlavo tris dienas. Buhalterė paaiškino, kad sutriko banko sistema, o įmonės vadovas darbuotojų pokalbių grupėje atsiprašė už nepatogumus. Kitą mėnesį pinigai vėlavo jau daugiau nei savaitę, tačiau ir tada darbuotojai išgirdo panašų paaiškinimą – esą vienas didelis klientas laiku neapmokėjo sąskaitos, todėl bendrovei laikinai pritrūko apyvartinių lėšų.

Trečią mėnesį Domas gavo tik dalį atlyginimo. Vadovas pažadėjo likusią sumą pervesti po kelių dienų, tačiau pažadas buvo pakartotas dar du kartus. Vyras pradėjo skolintis iš artimųjų, atidėjo automobilio remontą ir paprašė banko kelioms dienoms atidėti paskolos įmoką. Labiausiai jį erzino ne vien pinigų trūkumas, o tai, kad kiekvieną kartą reikėdavo klausti, kada bus sumokėta už darbą, kurį jis jau buvo atlikęs.

Kantrybė baigėsi gavus dar vieną žinutę

Birželio atlyginimas pagal įmonėje nustatytą tvarką turėjo būti pervestas mėnesio pradžioje, tačiau sutartą dieną Domo sąskaita liko tuščia. Jis palaukė iki vakaro, kitą rytą parašė buhalterei, tačiau atsakymo nesulaukė. Galiausiai vyras kreipėsi tiesiai į vadovą ir paklausė, ar pinigai bus pervesti bent iki savaitės pabaigos.

Po kelių valandų telefone pasirodė trumpa žinutė: „Atsiprašau, Domai, pinigai kitą savaitę! Dabar tikrai negaliu nieko padaryti.“

Šis atsakymas Domą įsiutino. Vadovas net neparašė, kurią dieną bus atsiskaityta, ir nepaaiškino, ar darbuotojai gaus visą sumą. Tą vakarą vyras skaičiavo, kiek pinigų liko sąskaitoje, ir suprato, kad jų neužteks net artimiausioms dienoms. Tuo metu įmonė iš darbuotojų reikalavo atvykti laiku, neatsisakyti papildomų pamainų ir užtikrinti, kad klientų užsakymai nevėluotų nė valandos.

Domui situacija pasirodė absurdiška. Jeigu darbuotojas pavėluotų į darbą, jis turėtų pasiaiškinti, tačiau darbdavys galėjo vėluoti mokėti atlyginimą ir kiekvieną mėnesį atsiprašyti ta pačia žinute.

Sekmadienio vakarą Domas nusprendė, kad pirmadienį į darbą neis. Jis niekam apie tai nepranešė, nes manė, kad darbdavys pats supras priežastį. Ryte, likus kelioms minutėms iki pamainos pradžios, vyras vadovui parašė, kad į darbą sugrįš tik tada, kai gaus visą neišmokėtą atlyginimą.

Pinigų išsigryninimas be kortelės

Darbdavio atsakas buvo kitoks, nei jis tikėjosi

Vadovas neatsiprašė ir nepažadėjo pinigų pervesti greičiau. Jis pareikalavo nedelsiant atvykti į darbą ir perspėjo, kad neatvykimas bus užregistruotas kaip nepateisintas. Vėliau Domas elektroniniu paštu gavo prašymą pasiaiškinti, kodėl neatvyko į pamainą.

Vyrui tai pasirodė neteisinga. Jis buvo įsitikinęs, kad darbdaviui nevykdant savo pagrindinės pareigos mokėti atlyginimą, darbuotojas taip pat neturėtų būti verčiamas toliau dirbti. Keli kolegos Domą palaikė, tačiau patys neatvykti neišdrįso, nes bijojo netekti darbo.

Tik pasikonsultavęs Domas sužinojo, kad atlyginimo vėlavimas ir teisė neiti į darbą nėra tokie tiesiogiai susiję, kaip jam atrodė. Darbdavio pažeidimas nesuteikia darbuotojui automatinės teisės be įspėjimo pasilikti namuose. Savavališkas neatvykimas gali būti vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas, net jeigu darbuotojo pyktis ir nusivylimas yra visiškai suprantami.

Kada atlyginimas jau laikomas pavėluotu?

Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad darbo užmokestis paprastai mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui paprašius – kartą per mėnesį. Už kalendorinį mėnesį įprastai turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, nebent darbo sutartyje ar kitose darbo teisės normose nustatytas kitoks teisėtas terminas.

Jeigu dėl darbdavio kaltės atlyginimas išmokamas pavėluotai, kartu su juo darbo santykių metu darbuotojui turi būti mokami ir delspinigiai. Vadinasi, nuolat kartojamas pažadas, kad pinigai bus pervesti „kitą savaitę“, nėra vien nemalonus įmonės veiklos sutrikimas – tai gali būti darbuotojo teisių pažeidimas.

Tačiau net ir tokiu atveju darbuotojui pavojinga nuspręsti, kad jis paprasčiausiai nebedirbs. Lietuvos darbo kodekse atskirai reglamentuojamas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva ir darbo sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių. Tai yra formalios procedūros, kurioms keliamos konkrečios sąlygos, todėl jų negalima pakeisti trumpąja žinute vadovui jau prasidėjus pamainai.

Kai darbdavys ilgesnį laiką nevykdo esminių įsipareigojimų, darbuotojas tam tikrais atvejais gali raštu įspėti apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba pasinaudoti teise nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą svarbu įsitikinti, kad konkreti situacija atitinka Darbo kodekse nustatytas sąlygas, nes netinkamai įformintas neatvykimas gali atsisukti prieš patį darbuotoją.

Vienos žinutės nepakako

Kitą dieną Domas į darbą sugrįžo. Jis nenorėjo, kad viena emocinga reakcija darbdaviui suteiktų pagrindą visą ginčą nukreipti nuo vėluojančio atlyginimo į jo paties elgesį. Vyras pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad neatvyko dėl nuolatinių atlyginimo vėlavimų ir sunkios finansinės padėties, tačiau kartu pripažino, jog darbdavio iš anksto tinkamai neinformavo.

Grįžęs namo jis surinko banko sąskaitos išrašus, darbo sutartį, algalapius ir išsaugojo visas vadovo žinutes. Iš jų buvo matyti, kad atlyginimas vėlavo ne pirmą kartą, o darbdavys ne kartą pripažino negalintis atsiskaityti sutartu laiku.

Domas taip pat pateikė darbdaviui rašytinį reikalavimą sumokėti visą skolą ir priklausančius delspinigius. Šį kartą jis nebesitenkino žodiniu pažadu ir paprašė konkrečiai nurodyti, kokia suma bei kurią dieną bus pervesta.

Po kelių dienų įmonė sumokėjo dalį skolos, tačiau likusi suma sąskaitos taip ir nepasiekė. Tuomet Domas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti neišmokėtą atlyginimą ir su vėlavimu susijusias sumas.

Į Darbo ginčų komisiją dėl daugumos darbo teisių pažeidimų reikia kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai žmogus sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą. Neteisėto atleidimo ir kai kuriais kitais Darbo kodekse nurodytais atvejais taikomas trumpesnis – vieno mėnesio – terminas.

Domas negauna atlyginimo

Įmonėje problema buvo didesnė, nei atrodė

Domui pateikus oficialų reikalavimą paaiškėjo, kad atlyginimai vėluoja ne jam vienam. Keli darbuotojai gaudavo pinigus dalimis, tačiau apie tai garsiai nekalbėjo, nes vadovas kiekvienam atskirai žadėjo greitai išspręsti problemą. Vieniems buvo sakoma, kad vėluoja kliento mokėjimas, kitiems – kad įmonė laukia banko finansavimo.

Kai darbuotojai tarpusavyje palygino gautas žinutes, paaiškėjo, kad frazė „pinigai kitą savaitę“ buvo siunčiama beveik automatiškai. Kiekvienam buvo sudaromas įspūdis, kad vėlavimas laikinas ir liečia tik jį, nors iš tikrųjų įmonė jau kelis mėnesius nepajėgė laiku atsiskaityti su didžiąja dalimi kolektyvo.

Domas galiausiai nusprendė darbo vietą palikti, tačiau šį kartą veikė ne iš pykčio. Jis iš anksto pasitikrino, kokiu pagrindu gali nutraukti darbo sutartį, pateikė dokumentus raštu ir išsaugojo jų įteikimo įrodymus. Vyras suprato, kad darbdavio nesąžiningumas neatleidžia darbuotojo nuo pareigos savo teises ginti teisėtu būdu.

Šeši žingsniai, kai atlyginimas vėluoja

Pirmiausia reikėtų patikrinti darbo sutartyje ir įmonės darbo apmokėjimo tvarkoje nustatytą mokėjimo datą. Vien tai, kad kolegos paprastai gaudavo pinigus tam tikrą dieną, dar ne visada reiškia, kad būtent ši data oficialiai nustatyta dokumentuose.

Antra, darbdavio reikėtų prašyti paaiškinimo raštu. Elektroninis laiškas ar kita išsaugoma žinutė vėliau gali patvirtinti, kad darbuotojas reikalavo atsiskaityti, o darbdavys pripažino vėlavimą.

Trečia, svarbu rinkti įrodymus – darbo sutartį, algalapius, banko išrašus, susirašinėjimą ir informaciją apie faktiškai dirbtą laiką. Žodinis pažadas ginčo metu dažnai tampa vieno žmogaus žodžiu prieš kito.

Ketvirta, nereikėtų savavališkai neiti į darbą. Net jeigu atlyginimas vėluoja, darbo sutarties vykdymo sustabdymas turi būti atliekamas laikantis Darbo kodekse nustatytos procedūros, o ne tiesiog nusprendus ryte nepasirodyti pamainoje.

Penkta, jeigu darbdavys skolos nesumoka, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Delsti pavojinga, nes reikalavimams taikomi konkretūs kreipimosi terminai.

Šešta, prieš sustabdant darbo sutarties vykdymą arba ją nutraukiant dėl darbdavio pažeidimų verta pasikonsultuoti su darbo teisės specialistu, profesine sąjunga ar Valstybine darbo inspekcija. Viena netiksli formuluotė dokumente kartais gali nulemti, ar neatvykimas bus laikomas teisėtu savo teisių gynimu, ar darbuotojo pareigų pažeidimu.

Domo istorijoje darbdavio elgesys buvo neteisingas, tačiau ir jo paties pirmoji reakcija galėjo kainuoti darbo vietą. Darbuotojas neprivalo tyliai taikstytis su nuolat vėluojančiu atlyginimu, tačiau pyktis nėra teisinė procedūra, o žinutė „neateisiu, kol nesumokėsite“ nebūtinai apsaugos nuo pasekmių.

Ar sąžininga reikalauti, kad žmogus kasdien laiku ateitų į darbą, kai darbdavys pats nežino, kada sumokės už jau atliktą darbą? Kaip pasielgtumėte jūs – toliau eitumėte į darbą, lauktumėte dar vienos „kitos savaitės“, ar iš karto kreiptumėtės į Darbo ginčų komisiją?