Ar Rusija ruošiasi „dideliam karui“ su NATO? Ekspertai įžvelgia nerimą keliančių ženklų

Rusija vis daugiau dėmesio skiria bepiločių orlaivių pajėgumų plėtrai ir galimam jų panaudojimui didelio masto konflikte su Vakarų valstybėmis. Ekspertų teigimu, apie tokį pasirengimą liudija ne tik Maskvos politinė retorika, bet ir praktiniai kariniai renginiai, kuriuose analizuojama karo Ukrainoje patirtis, tobulinamos dronų technologijos bei ieškoma būdų įveikti NATO valstybių gynybos sistemas.

Šių metų rugpjūtį Rusijoje numatytas penktasis bepiločių orlaivių festivalis „Dronnitsa“, kurio pagrindine tema įvardijamas pasirengimas „dideliam karui su NATO“. Renginyje tradiciškai dalyvauja dronų operatoriai, kariškiai, inžinieriai, gamintojai ir technologijų kūrėjai, pristatantys naujausius bepiločius sprendimus bei jų panaudojimo galimybes mūšio lauke.

Rusijos nepilotuojamų sistemų ekspertas ir CNA analitinio centro patarėjas Samuelis Bendetas mano, kad tokia festivalio kryptis neturėtų būti vertinama vien kaip propagandinis šūkis. Jo teigimu, renginio dalyviai bus kviečiami diskutuoti apie realų pasirengimą galimiems konfliktams, siūlyti technologinius sprendimus ir analizuoti, kaip dronai galėtų būti naudojami kare su gerokai stipresniu bei technologiškai pažangesniu priešininku.

Dėmesys skiriamas ne kalboms, o praktiniam pasirengimui

Ekspertų teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad kalbama ne vien apie politinius pareiškimus ar viešus grasinimus NATO valstybėms. „Dronnitsa“ apibūdinama kaip techninis forumas, kuriame nagrinėjamos konkrečios karo Ukrainoje pamokos, vertinama priešininko taktika ir ieškoma naujų būdų panaudoti bepiločius orlaivius žvalgybai, smūgiams, ryšių trikdymui bei gynybos sistemų apkrovimui.

Karas Ukrainoje parodė, kad palyginti nebrangūs dronai gali sunaikinti gerokai brangesnę karinę techniką, padėti aptikti karių pozicijas ir pakeisti anksčiau nusistovėjusius kovos metodus. Dėl šios priežasties Rusija stengiasi ne tik didinti bepiločių orlaivių gamybą, bet ir kaupti kovinę patirtį, rengti operatorius bei kurti sistemas, leidžiančias vienu metu panaudoti didelį kiekį skirtingų tipų dronų.

Pasak Bendetto, Rusija jau turi reikšmingas iranietiškos konstrukcijos „Shahed“ tipo atakos dronų atsargas ir didelį kiekį FPV bepiločių orlaivių. Tokios priemonės gali būti naudojamos ne tik atskiriems smūgiams, bet ir masinėms atakoms, kuriomis siekiama išsekinti oro gynybą, priversti ją naudoti brangias raketas ir sukelti nuolatinį spaudimą civilinei bei karinei infrastruktūrai.

Kremliui reikalinga karinė sėkmė

Ekspertas neatmeta galimybės, kad intensyvėjantis pasirengimas susijęs ir su tuo, jog karas prieš Ukrainą Kremliui neatnešė greitos bei aiškios pergalės. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui karinė sėkmė gali būti svarbi siekiant išlaikyti režimo stabilumą, pateisinti patirtus nuostolius ir visuomenei paaiškinti, kodėl karas tęsiasi ilgiau, nei iš pradžių buvo tikėtasi.

Straipsnyje taip pat primenama Sovietų Sąjungos patirtis po karo Afganistane. Tuomet iš fronto grįžę veteranai, visuomenės nusivylimas ir augantis nepasitikėjimas valdžia tapo vienais iš veiksnių, prisidėjusių prie didesnių socialinių bei politinių pokyčių. Manoma, kad Kremlius nenori, jog panašus scenarijus pasikartotų pasibaigus dabartiniam karui, todėl jam svarbu išlaikyti nuolatinės išorinės grėsmės vaizdinį ir pateikti Rusiją kaip valstybę, kovojančią ne tik su Ukraina, bet ir su visu Vakarų pasauliu.

Tokia retorika leidžia valdžiai pateisinti didėjančias karines išlaidas, naujas mobilizacijos priemones ir ilgalaikį visuomenės gyvenimo pajungimą karo poreikiams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad propagandos ir tikro karinio pasirengimo negalima vertinti atskirai, nes vieši grasinimai dažnai eina kartu su realiu pajėgumų stiprinimu.

Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos šalims

Samuelio Bendetto teigimu, Rusija pastaraisiais mėnesiais netoli Baltijos valstybių stato naujas dideles karines bazes, kuriose ateityje galėtų būti dislokuota daugiau kaip 100 tūkst. karių. Toks pajėgų telkimas savaime dar nereiškia, kad sprendimas pulti NATO jau priimtas, tačiau, eksperto nuomone, pasirengimo tokiam scenarijui ignoruoti negalima.

Baltijos šalys dėl savo geografinės padėties, palyginti nedidelės teritorijos ir artumo Rusijai bei Baltarusijai dažnai įvardijamos kaip vienas jautriausių NATO rytinio flango regionų. Estija, Latvija ir Lietuva jau rengia planus, pagal kuriuos rimtos karinės grėsmės atveju galėtų būti evakuota iki 400 tūkst. gyventojų.

Tokie planai nereiškia, kad karas laikomas neišvengiamu, tačiau valstybės siekia iš anksto pasiruošti situacijoms, kai reikėtų greitai perkelti žmones iš pasienio regionų, užtikrinti transporto srautus, apgyvendinimą ir būtiniausių paslaugų teikimą. Rusijos invazija į Ukrainą parodė, kad evakuacijos sprendimus tenka priimti labai greitai, o iš anksto neparengti maršrutai ir gyventojų informavimo sistemos gali kainuoti žmonių gyvybes.

Baltijos valstybės jau ne vienus metus perspėja sąjungininkes apie Rusijos keliamą grėsmę. Šalys nuolat susiduria su kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos kampanijomis, GPS signalų trikdymu ir kitais veiksmais, kuriuos saugumo ekspertai sieja su Rusijos hibridine veikla.

Plataus masto karui pajėgumų dar gali nepakakti

Nors įspėjimai skamba rimtai, ekspertai netvirtina, kad Rusijos puolimas prieš NATO yra neišvengiamas ar gali prasidėti artimiausiomis dienomis. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka yra nurodęs, kad šiuo metu Maskva neturi pakankamai išteklių plataus masto karui prieš Europą.

Didelė dalis Rusijos sausumos pajėgų ir technikos tebėra naudojama kare Ukrainoje, o patirti nuostoliai mažina galimybes tuo pačiu metu atidaryti naują didelį frontą. Vis dėlto, Kovalenskos vertinimu, situacija gali pasikeisti iki 2028 metų, jeigu Rusija įvykdys naują mobilizaciją, padidins karinės technikos gamybą ir turės pakankamai laiko atkurti savo pajėgas.

Tokios prognozės reiškia, kad NATO šalims svarbu vertinti ne tik dabartinę Rusijos kariuomenės būklę, bet ir tai, kokius pajėgumus Maskva gali sukaupti per artimiausius kelerius metus. Pasirengimas galimam konfliktui apima ne vien karių skaičių, bet ir amunicijos atsargas, logistiką, bepiločių sistemų gamybą, elektroninės kovos priemones bei gebėjimą greitai perkelti pajėgas prie NATO sienų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau yra perspėjęs, kad Rusijos grėsmė NATO valstybėms gali tapti reali ne po daugelio metų, o gerokai anksčiau. Tokie pareiškimai rodo, kad dalis rytinio Aljanso flango šalių nenori laukti, kol Rusija visiškai atkurs karinius pajėgumus, ir ragina stiprinti gynybą jau dabar.

Hibridinis konfliktas vyksta jau šiandien

Analitikai atkreipia dėmesį, kad atviros invazijos nebuvimas nereiškia, jog konfliktas tarp Rusijos ir NATO šalių neprasidėjo kitomis formomis. Pastaraisiais metais Rusija kaltinama vykdžiusi arba rėmusi sabotažo operacijas, padegimus, kibernetines atakas, radijo elektroninius trukdžius ir GPS signalų blokavimą.

Tokios operacijos leidžia daryti žalą neperžengiant ribos, kuri automatiškai sukeltų NATO karinį atsaką. Jos taip pat padeda tikrinti valstybių pasirengimą, stebėti jų reakciją ir skleisti visuomenėje nepasitikėjimą institucijomis.

Dronai šiame kontekste tampa ypač svarbūs, nes gali būti naudojami ne tik smūgiams, bet ir žvalgybai, provokacijoms ar oro gynybos reakcijai patikrinti. Net vienas neatpažintas bepilotis orlaivis, pasirodęs netoli karinio objekto ar kritinės infrastruktūros, gali priversti valstybę kelti naikintuvus, aktyvuoti oro gynybos sistemas ir skirti didelius išteklius galimai grėsmei įvertinti.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvai šie perspėjimai nėra tolima teorinė diskusija. Šalis ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, todėl bet koks karinis pajėgų stiprinimas regione tiesiogiai veikia nacionalinio saugumo planus. Lietuva kartu su Latvija ir Estija didina gynybos finansavimą, stiprina sienos apsaugą, ruošia visuomenės informavimo ir galimos evakuacijos planus.

Tačiau vien karinės technikos ar sąjungininkų pajėgų gali nepakakti, jeigu visuomenė nebus pasirengusi veikti krizės metu. Gyventojams svarbu žinoti, kur ieškoti oficialios informacijos, kokius būtiniausius daiktus turėti namuose ir kaip elgtis nutrūkus ryšiui, elektrai ar kitoms paslaugoms. Pasirengimas nereiškia panikos, tačiau jis sumažina sumaištį tuo metu, kai sprendimus tenka priimti greitai.

Rusija oficialiai neigia ketinanti pulti NATO, tačiau jos vykdomas karas Ukrainoje, karinės infrastruktūros plėtra ir vis didesnis dėmesys dronų pajėgoms verčia Baltijos šalis ruoštis ir blogiausiam scenarijui. Ar tai tik spaudimo ir bauginimo strategija, ar ilgalaikio pasirengimo platesniam konfliktui dalis, šiandien tiksliai atsakyti negali niekas.

Vis dėlto ar Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali sau leisti laukti, kol grėsmė taps visiškai akivaizdi? O gal apie pasirengimą karui būtina kalbėti jau dabar, net jeigu tokios diskusijos visuomenei kelia nerimą?

Parengta pagal užsienio spaudos medžiagą.

Kaip manote jūs – ar Rusijos karinių bazių plėtra ir dronų pajėgų stiprinimas rodo realų pasirengimą konfliktui su NATO, ar tai pirmiausia bandymas įbauginti Vakarus? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.