Lietuvos policija įspėja gyventojus saugotis naujos nuoseklių sukčių skambučių schemos. Nusikaltėliai pirmiausia apsimeta poliklinikos darbuotojais, išvilioja asmens duomenis, o vėliau skambina prisistatydami policijos pareigūnais. Galiausiai į namus gali atvykti tariamas „pareigūnas“, kuris paima grynuosius pinigus arba banko kortelę.
Pirmas skambutis – iš tariamos poliklinikos
Sukčiai dažnai pradeda nuo skambučio, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visai nekaltas. Jie prisistato poliklinikos ar kitos medicinos įstaigos darbuotojais ir kalba apie nuolaidas, medicinines apžiūras ar paslaugas senjorams.
Toks skambutis kuriamas taip, kad žmogus atsipalaiduotų. Juk poliklinika daugeliui atrodo patikima įstaiga, o kalba apie sveikatą ypač jautri vyresnio amžiaus žmonėms. Būtent tuo sukčiai ir naudojasi. Pokalbio metu jie gali prašyti pateikti asmens duomenis, gimimo datą, adresą, dokumentų informaciją ar kitus duomenis, kurių tikra gydymo įstaiga telefonu neturėtų reikalauti.
Svarbu įsidėmėti: jeigu skambinantysis prašo asmens duomenų, banko informacijos, kodų ar kitų jautrių duomenų – tai rimtas pavojaus signalas.
Antras skambutis – tariami policijos pareigūnai
Po pirmojo skambučio sukčiai pereina prie kito etapo. Žmogui paskambina kitas asmuo, prisistatantis policijos pareigūnu. Jis gali teigti, kad ankstesnis „poliklinikos“ skambutis buvo sukčių pinklės, o žmogaus vardu esą atidarytos banko sąskaitos arba vykdomos įtartinos finansinės operacijos.
Toks skambutis dažnai būna paremtas spaudimu ir baime. Sukčius gali sakyti, kad reikia „deklaruoti pajamas“, „apsaugoti pinigus“, „patikrinti banko kortelę“ ar „bendradarbiauti su policija“. Kartais grasinama, kad kitu atveju bus atlikta krata arba žmogus pats bus laikomas įtariamuoju.
Tai psichologinis spaudimas. Sukčiai stengiasi, kad žmogus nespėtų ramiai pagalvoti, pasitarti su artimaisiais ar paskambinti tikrai policijai. Jie kuria skubos jausmą: esą veikti reikia dabar, kitaip bus blogai.
Tačiau tikri policijos pareigūnai telefonu neprašo perduoti pinigų, banko kortelių, prisijungimo duomenų ar saugos kodų.
Trečias etapas – „pareigūnas“ atvyksta į namus
Pavojingiausia schemos dalis – kai į žmogaus namus atvyksta tariamas pareigūnas. Jis gali sakyti, kad reikia „patikrinti pinigus“, „apsaugoti santaupas“, „paimti banko kortelę tyrimui“ ar „perduoti grynuosius saugiai saugoti“.
Tokiu būdu žmonės gali netekti savo santaupų. Sukčiai specialiai taikosi į jautresnius, vyresnio amžiaus ar vienišus žmones, kurie labiau pasitiki oficialiai skambančiais paaiškinimais ir gali išsigąsti žodžių „policija“, „krata“, „sąskaita“, „tyrimas“.
Reikia labai aiškiai prisiminti: nei policija, nei poliklinika, nei bankas nesiunčia žmonių į namus paimti grynųjų pinigų ar banko kortelių. Jei kas nors to prašo – tai sukčiai.
Kaip elgtis sulaukus įtartino skambučio
Pirmiausia – neskubėti. Sukčiai laimi tada, kai žmogus išsigąsta ir pradeda vykdyti nurodymus automatiškai. Jei skambutis kelia įtarimų, geriausia pokalbį nutraukti.
Nereikia aiškintis, ginčytis ar bandyti „patikrinti“, ar skambinantysis tikras. Tiesiog padėkite ragelį ir patys paskambinkite oficialiu įstaigos numeriu. Jei skambinantysis prisistatė poliklinika, skambinkite į polikliniką numeriu, kurį randate oficialiame puslapyje. Jei prisistatė policija – skambinkite 112.
Ypač svarbu nepasakyti šių duomenų:
- asmens kodo;
- banko kortelės duomenų;
- prisijungimo prie banko kodų;
- „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo patvirtinimo kodų;
- namuose laikomų pinigų sumos;
- tikslaus adreso, jei jo skambinantysis dar nežino;
- informacijos, kada esate namuose vieni.
Jeigu pokalbio metu skambinantysis ragina niekam nesakyti, ką darote, tai beveik visada yra sukčių požymis. Tikri pareigūnai nedraudžia žmogui pasitarti su artimaisiais.
Pasikalbėkite su vyresniais artimaisiais
Ši schema ypač pavojinga senjorams. Sukčiai dažnai kalba mandagiai, užtikrintai, naudoja oficialiai skambančius žodžius ir pasirenka temas, kurios vyresniems žmonėms kelia nerimą – sveikatą, banko sąskaitas, policiją, tariamus tyrimus.
Todėl verta apie šią schemą pasikalbėti su tėvais, seneliais, kaimynais ar vienišais artimaisiais. Ne moralizuojant, o labai paprastai paaiškinant: jei skambina „poliklinika“ ir prašo duomenų – padėti ragelį. Jei po to skambina „policija“ ir kalba apie pinigus – padėti ragelį. Jei kas nors nori ateiti į namus paimti pinigų ar kortelę – neatidaryti durų ir skambinti 112.
Galima net susitarti dėl paprastos taisyklės: jokių finansinių sprendimų telefonu ir jokių pinigų perdavimo nepažįstamiems žmonėms. Jei kyla abejonė, pirmiausia skambinti artimajam.
Svarbiausia taisyklė – nieko neatiduoti ir nieko nepatvirtinti
Sukčių schemos keičiasi, bet jų tikslas išlieka tas pats – priversti žmogų išsigąsti ir perduoti pinigus, kortelę arba duomenis. Todėl svarbiausia nepasiduoti spaudimui.
Jeigu sulaukėte tokio skambučio, nepateikite asmens duomenų, banko informacijos ar kodų. Neatiduokite pinigų, kortelės ar dokumentų jokiam į namus atvykusiam „pareigūnui“. Suabejojus – skambinkite 112.
Geriau vieną kartą pasirodyti atsargiam, nei prarasti viso gyvenimo santaupas.
