Devyni patyrę turistai žuvo vieną naktį kalnuose: kas iš tiesų nutiko Diatlovo perėjoje

Palapinė buvo perpjauta iš vidaus, o devyni patyrę žygeiviai į naktinį Uralo speigą išėjo beveik be batų ir šiltų drabužių. Diatlovo perėjos tragediją greičiausiai sukėlė ne mistika, o staigus sniego plokštės nuslinkimas ar realiai suvoktas tokio nuslinkimo pavojus, privertęs grupę palikti palapinę per kelias akimirkas.

Tačiau vieno iki galo užversto atsakymo ši byla neturi. Būtent todėl 1959 metų vasario naktis Šiaurės Urale iki šiol kelia šiurpą: iš pradžių žmonės padarė, regis, teisingą sprendimą – pasitraukė nuo galimo pavojaus, bet tamsoje, vėjyje ir didžiuliame šaltyje nebesugebėjo grįžti.

Viskas prasidėjo nuo palapinės šlaite

Igorio Diatlovo vadovaujama devynių turistų grupė žygiavo per atokią, vėjuotą Uralo kalnų vietovę. Tai nebuvo atsitiktiniai poilsiautojai: jie turėjo žygių patirties ir buvo pasirengę žieminiam maršrutui. Vienas grupės narys susirgęs grįžo anksčiau – būtent jis liko vienintelis gyvas iš visų išėjusiųjų.

Vėliau gelbėtojai rado palapinę ant šlaito. Joje buvo palikti batai, drabužiai, maistas ir kiti daiktai, o audinys – perpjautas iš vidaus. Pėdsakai vedė žemyn, miško kryptimi. Tai rodo ne ramų išėjimą į lauką, o skubėjimą, kai žmogus pirmiausia gelbsti gyvybę, o tik po to galvoja apie kuprinę ar pirštines.

Kodėl jie paliko vienintelį prieglobstį

Kalnuose pavojinga ne tik didžiulė, garsiai dundanti lavina, kokią matome filmuose. Ant šlaito gali pajudėti ir tanki sniego plokštė – sluoksnis, kurį susilpnina vėjas, naujas sniegas, šlaito pakirtimas statant palapinę ar temperatūros pokyčiai. Naktį, kai aplink ūžia vėjas ir nieko nematyti, net menkas sniego slinkimas gali atrodyti kaip ženklas, kad tuoj užgrius visas šlaitas.

Vėlesniuose tyrimuose būtent ši versija laikyta labiausiai tikėtina. Sniegas galėjo užgriūti palapinę arba grupė galėjo išgirsti ir pajusti jo judėjimą, todėl rinkosi greičiausią kelią lauk – pjaudami palapinės sieną. Jie nusileido iki miško, kur medžiai bent iš dalies saugojo nuo vėjo ir buvo galima bandyti susikurti ugnį.

Tragedija slypi ne vien tame, kad turistai išėjo. Esant speigui ir stipriam vėjui, žmogus, vilkintis lengvais drabužiais, labai greitai praranda šilumą, orientaciją ir gebėjimą blaiviai spręsti. Kelias atgal į vos įžiūrimą palapinę naktiniame šlaite galėjo tapti praktiškai neįmanomas.

Devyni patyrę turistai žuvo vieną naktį kalnuose: kas iš tiesų nutiko Diatlovo perėjojeNuotrauka: Pexels / Ezmari Nabizadeh

Kūnų radiniai pagimdė legendas

Dalis turistų buvo rasti prie miško, kiti – tarp miško ir palapinės, tarsi būtų mėginę sugrįžti. Dar kelių kūnai aptikti vėliau, gilesnėje sniego sankaupoje. Kai kurie jų turėjo sunkių traumų, o tai ir tapo pagrindu pasakojimams apie slaptus ginklus, kariuomenę, nusikaltimą ar net nepaaiškinamas būtybes.

Vis dėlto sunkūs sužalojimai nebūtinai reiškia užpuolimą. Žmogų gali sužaloti kritimas į sniegu užklotą griovą, stipri suslėgto sniego masė ar bandymas judėti sudėtingu reljefu visiško išsekimo būsenoje. Prie istorijos paslaptingumo prisidėjo ir tai, kad anuometinis tyrimas buvo neišsamus, o viešai paskelbta formuluotė apie „stichinę jėgą“ skambėjo pernelyg miglotai.

Kas šioje istorijoje lieka neatsakyta

Sniego slinkimo versija logiškai paaiškina svarbiausią mįslę – kodėl patyrę žmonės atsisakė palapinės ir šilumos. Ji taip pat dera su vėlesniais vertinimais, kad pagrindinė mirties priežastis buvo sušalimas. Tačiau po daugiau kaip šešių dešimtmečių neįmanoma tiksliai atkurti kiekvienos tos nakties minutės: kiek sniego pajudėjo, ką grupė išgirdo ir kodėl visi sprendimai pakrypo būtent taip.

Ši istorija įstrigo ne dėl to, kad joje būtinai slypi antgamtinė paslaptis. Ji baisi todėl, kad kalnuose kartais pakanka vienos tamsios minutės, blogai įvertinto pavojaus ir kelių šimtų metrų iki saugesnės vietos, kad patirtis nebeišgelbėtų.

Di atlovo perėjos tragedija šiandien primena paprastą kalnų taisyklę: palapinė, šilti drabužiai ir ryšys su grupe nėra smulkmenos, o sprendimą palikti prieglobstį žiemą galima priimti tik tada, kai pavojus likti atrodo dar didesnis.