Lietus nutilo, o jūs jau einate į kiemą: po audros skubėti pavojingiausia

Pirmiausia pastebime tylą. Dar prieš keliolika minučių lietus daužė langus, vėjas lankstė medžius, o dabar kieme blizga balos, oras kvepia šlapia žeme ir atrodo, kad blogiausia jau baigėsi. Žmogus apsiauna batus, pasiima grėblį ar pjūklą ir išeina pažiūrėti, ką audra paliko.

Prie vartų guli kelios nulaužtos šakos, veja nusėta lapais, šiltnamio plėvelė atsilaisvinusi, o prie namo sienos susikaupė vanduo. Norisi kuo greičiau viską pakelti, patraukti ir sutvarkyti, kol neprasidėjo kitas lietus. Būtent šis skubėjimas, kai tvarkyti pradedama dar neįvertinus aplinkos, gali baigtis kur kas didesniais nuostoliais nei pati netvarka.

Audrai pasitraukus pavojus ne visada dingsta kartu su vėju. Medis gali atrodyti sveikas, nors jo šaknys jau pajudintos, virš tako gali kabėti vos besilaikanti šaka, o žolėje gulėti sunkiai pastebimas laidas. Ramus kiemo vaizdas kartais yra apgaulingiausia audros dalis.

Pavojingiausia klaida – iškart pulti tvarkyti

Dažniausia bėda prasideda ne nuo neatsargumo, o nuo gero noro. Žmogus mato ant automobilio užkritusią šaką ir instinktyviai bando ją nutempti, nors kita jos dalis gali būti įstrigusi medžio lajoje. Pajudinus vieną galą, iš viršaus gali nukristi tai, ko stovint apačioje net nesimatė.

Dar daugiau rizikos kyla paėmus kopėčias ar elektrinius įrankius. Šlapia veja slysta, kopėčių kojos smenga į minkštą žemę, o drėgmė ir elektra yra ypač pavojingas derinys. Net paprastas bandymas užlipti pataisyti atsilaisvinusį lietvamzdį ar stogo dangos kraštą gali baigtis kritimu.

Pirmasis darbas po audros turėtų būti ne valymas, o apžiūra iš saugaus atstumo. Reikia įvertinti medžius, elektros laidus, stogą, tvorą, ūkinius pastatus ir vietas, kuriose susikaupė vanduo. Jei matyti nukritęs ar neįprastai žemai kabantis laidas, prie jo negalima artintis, liesti šalia esančių šakų ar bristi per netoliese susidariusią balą.

Šaka atrodė nedidelė, kol pajudėjo visas medis

Po naktinės audros šeima kieme randa nulūžusią obels šaką. Ji užtvėrusi taką, todėl vienas suaugęs žmogus ima ją traukti į šalį, o kitas tuo metu išleidžia vaikus į kiemą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip kelių minučių darbas prieš pusryčius.

Tačiau šaka gali būti ne nukritusi, o tik nulinkusi ir įstrigusi tarp kitų šakų. Traukiama ji staiga atsikabina, pasisuka visu svoriu arba pajudina aukščiau kabantį lūžusį medžio gabalą. Net ir palyginti plona, vandens prisigėrusi šaka gali apgadinti automobilį, išdaužti langą ar sužeisti šalia stovintį žmogų.

Tokia situacija parodo, kodėl po audros vaikus ir augintinius geriau kurį laiką laikyti namuose. Senjorui taip pat neverta vienam kelti sunkių šakų ar lipti ant slidžių laiptelių, net jei kiemą norisi sutvarkyti nedelsiant. Dirbančiam žmogui gali atrodyti, kad viską būtina padaryti prieš išvažiuojant, tačiau keliolikos minučių skuba nėra verta traumos ar papildomai sugadinto turto.

Lietus nutilo, o jūs jau einate į kiemą: po audros skubėti pavojingiausiaNuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Nuostoliai išauga, kai bandome gelbėti neįvertinę žalos

Neapgalvotas tvarkymas gali apsunkinti ir žalos fiksavimą. Jei audra apgadino stogą, tvorą, šiltnamį ar automobilį, pirmiausia saugiai nufotografuokite bendrą vaizdą ir pažeistas vietas. Tik tada, jei nėra tiesioginio pavojaus, galima imtis laikinų priemonių, kurios neleidžia žalai didėti.

Čia svarbu atskirti būtiną apsaugą nuo rizikingo remonto. Pastatyti kibirą po lašančia vieta namo viduje yra viena, o per lietų lipti ant šlapio stogo ir mėginti pritvirtinti dangą – visai kas kita. Taip pat nereikėtų savarankiškai pjauti įtemptų, ant pastato ar laidų užvirtusių šakų, nes jų judėjimo kryptį sunku numatyti.

Namų savininkas pyksta ne vien dėl išlaužytos tvoros ar sugadintos lysvės. Labiausiai vargina jausmas, kad viską reikia išspręsti tuoj pat, nors neaišku, nuo ko pradėti. Vis dėlto pagalbos tarnyboms, elektrikams, draudikams ir medžių priežiūros specialistams taip pat reikia tikslios informacijos, todėl ramus situacijos įvertinimas dažnai sutaupo daugiau laiko nei skubotas gelbėjimas.

Pirmosios minutės po audros turėtų būti ramios

Prieš išeinant verta pažvelgti pro skirtingus langus ir patikrinti, ar kieme nematyti laidų, pasvirusių medžių, atplėštų skardos gabalų ar nestabilių konstrukcijų. Telefoną pravartu turėti su savimi, tačiau pavojingų vietų nereikia artintis vien tam, kad padarytumėte geresnę nuotrauką. Jei kyla abejonių dėl elektros, dujų, pastato konstrukcijų ar medžio stabilumo, saugiausia atsitraukti ir kreiptis į atitinkamus specialistus ar skubiosios pagalbos tarnybas.

Smulkius darbus galima pradėti tik įsitikinus, kad aplinka saugi. Reikėtų avėti uždarą, neslidžią avalynę, mūvėti pirštines ir nekelti šlapių šakų vienam, jei jos sunkios ar įstrigusios. Kiemą geriausia tvarkyti dalimis, pirmiausia atlaisvinant saugų praėjimą, o ne mėginant per valandą panaikinti visus audros pėdsakus.

Verslui ir bendrijoms galioja ta pati logika: neužtenka tik greitai nušluoti taką ar atverti automobilių stovėjimo aikštelę. Reikia patikrinti medžius, stogelius, iškabas, vartus ir kitas konstrukcijas, po kuriomis vaikšto žmonės. Matomas įspėjimas ar laikinai aptverta teritorija gali erzinti, tačiau tai geriau nei apsimesti, kad tvarka jau atkurta.

Po audros kiemas iš tiesų gali atrodyti gaivus, bet švara ir saugumas nėra tas pats. Didžiausią žalą kartais padaro ne vėjas, o mūsų noras kuo greičiau sugrąžinti įprastą vaizdą. Pirmiausia sustokite, apsidairykite ir tik tada imkite įrankius – po audros ramybė turi prasidėti ne kieme, o žmogaus sprendimuose.