Didelės šunų veislės gyvena trumpiau: biologai mano, kad pagaliau suprato, kodėl

Dideli šunys paprastai gyvena trumpiau nei mažesni ir dažniau serga su amžiumi susijusiomis ligomis, tačiau tikslios biologinės šio skirtumo priežastys lieka paslaptimi. Naujas tyrimas rodo, kad vienas iš paaiškinimų gali būti DNR pokyčiai,  dėl kurių organizmui senstant sunkiau kontroliuoti tam tikras genetinės medžiagos dalis. Apie tai  praneša žurnalas „Popular Science“, remdamasis žurnale „Science“ paskelbtu tyrimu.

Kas vyksta didelių šunų DNR?

Mokslininkai išanalizavo 864 šunų, dalyvavusių Šunų senėjimo projekte, genetinius duomenis. Tyrėjai norėjo suprasti, kodėl tos pačios veislės ar skirtingų veislių atstovai gali senti skirtingu greičiu, o didesnių šunų gyvenimo trukmė paprastai trumpesnė.

Dėmesys buvo sutelktas į vadinamuosius „šokerinius genus“. Tai DNR dalys, kurios gali kopijuotis ir įterpti kopijas į kitas genetinės medžiagos dalis. Šio proceso metu jos gali sutrikdyti DNR funkciją.

Šie elementai būdingi ne tik šunims. Kūnas paprastai kontroliuoja jų aktyvumą naudodamas specialias chemines žymas DNR. Šios žymos nekeičia pačios genetinės sekos, bet padeda reguliuoti genų darbą ir apriboti nepageidaujamą tam tikrų sričių aktyvumą.

Ši kontrolė su amžiumi silpnėja. Dėl to „šokinėjimo genai“ gali tapti aktyvesni ir padidėja DNR pažeidimo rizika. Tokie pokyčiai yra susiję su genetiniu nestabilumu ir kai kuriomis su amžiumi susijusiomis ligomis, įskaitant vėžį.

Didelės veislės greičiau praranda kontrolę

Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 40 % su LINE1 geno variantu susijusių genomo regionų su amžiumi praranda reguliavimo žymes. Tačiau šis procesas dideliems šunims vyksta greičiau nei mažiems.

Analizė parodė, kad šių žymių praradimo dažnis didelėms veislėms buvo vidutiniškai 35 % didesnis nei mažoms veislėms. Šis skirtumas gali iš dalies paaiškinti, kodėl dideli šunys sensta greičiau ir anksčiau susiduria su sveikatos problemomis.

Vienas iš tyrimo bendraautorių, evoliucinės biologijos specialistas Noah Snyder-Mackleris iš Arizonos valstijos universiteto, paaiškino, kad šunys yra ypač įdomūs tyrinėjant senėjimą. Jie priklauso tai pačiai rūšiai, tačiau jų gyvenimo trukmė labai skiriasi priklausomai nuo dydžio ir veislės.

Tačiau mokslininkai dar neįrodė, kad būtent „šokinėjimo genai“ lemia trumpesnę didelių šunų gyvenimo trukmę. Tyrimas nustatė ryšį tarp DNR pokyčių ir senėjimo greičio, tačiau norint patvirtinti priežastinį ryšį, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Kodėl atradimas svarbus ne tik šunims

Tyrimo išvados galėtų padėti mums geriau suprasti kitų žinduolių, įskaitant žmones, senėjimo procesus. Šunys gyvena kartu su žmonėmis, dažnai turi panašias aplinkos sąlygas ir susiduria su kai kuriais tais pačiais su amžiumi susijusiais iššūkiais. Todėl jų biologijos tyrimas galėtų suteikti užuominų žmonių sveikatos tyrimams.

Mokslininkai teigia, kad ateityje „šokinėjančiųjų genų“ aktyvumo ar juos kontroliuojančių mechanizmų įtaka gali tapti viena iš krypčių kuriant sveikatos palaikymo senatvėje metodus. Tačiau kol kas tai yra ateities tyrimų perspektyva, o ne paruoštas būdas sulėtinti senėjimą.

Kurie šunys gyvena ilgiausiai: kas dar žinoma

Dydis nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos šuns sveikatai. Didelį vaidmenį vaidina paveldimumas ir veislės polinkis sirgti širdies, kvėpavimo takų ir sąnarių ligomis. Tuo pačiu metu kai kurios veislės rečiau patiria tam tikrų sveikatos problemų – į tai taip pat verta atkreipti dėmesį renkantis augintinį. Pavyzdžiui, veterinarai išskiria veisles, kurioms paveldimų ligų rizika yra santykinai maža .

Tačiau mažas dydis negarantuoja ilgaamžiškumo, lygiai taip pat, kaip didelis kūnas nebūtinai reiškia trumpą gyvenimą. Gyvenimo trukmei įtakos turi bendra sveikata, paveldimumas ir gyvenimo sąlygos. Tyrėjai ir toliau tyrinėja, kodėl kai kurie gyvūnai gyvena ilgiau nei kiti, kad suprastų, kokį vaidmenį čia atlieka kūno dydis ir biologiniai senėjimo mechanizmai.