Europa ruošiasi ne šiaip karštai savaitei. Sinoptikai įspėja apie tokį karščio smūgį, kuris gali perrašyti rekordų lenteles ir priversti net labiausiai vasarą mėgstančius žmones ieškoti pavėsio, vandens ir bent trupučio oro.
Virš žemyno įsitaisė vadinamoji „Omega“ blokada – pragariškai nepatogus atmosferos darinys, kuris veikia kaip milžiniškas dangtis ant įkaitusio puodo. Po juo užsidarė karštas oras iš Afrikos, o vėsesni Atlanto orai tiesiog nebegali prasibrauti.
Rezultatas paprastas ir labai nemalonus: temperatūra kasdien kils, naktys nebeatvėsins, o karštis kaupsis taip, lyg kažkas būtų įjungęs orkaitę ir pamiršęs ją išjungti.
Lenkijai prognozuoja iki 40 laipsnių – Lietuva taip pat neišsisuks
Lenkijos meteorologai skelbia, kad jau artimiausiomis dienomis šalies vakaruose termometrai gali rodyti net 37–40 laipsnių karštį. Tai jau nebe „vasariška šiluma“, o pavojinga riba, kai organizmui tampa sunku net ilsintis.
Lietuvai tokie skaičiai gal ir neskamba kaip kasdienybė, bet esmė kita: kai tokia karščio banga užgula Europą ir kaimyninę Lenkiją, mūsų regione taip pat juntamas jos alsavimas. Karštis gali persimesti į Baltijos šalis, o net ir keliomis laipsniais mažesnė temperatūra gali tapti pavojinga, ypač miestuose.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose karštis jaučiamas kitaip nei termometre. Ant saulės įkaitęs asfaltas, stotelės be pavėsio, tvankūs butai paskutiniuose aukštuose ir pilni autobusai gali sukurti tikrą betono pirties efektą.
Kas ta „Omega“ sistema ir kodėl ji tokia bjauri?
Pavadinimas skamba beveik kaip iš katastrofų filmo, bet reiškinys visiškai realus. „Omega“ blokada taip vadinama todėl, kad atmosferos slėgio išsidėstymas primena graikišką raidę omega.
Ji užrakina orus vietoje. Vėsesni oro srautai neateina, debesų mažai, lietaus beveik nėra, o saulė kasdien kepina tą patį žemės plotą.
Įsivaizduokite puodą ant viryklės. Kol dangtis atidarytas, garai išeina. Bet kai dangtį uždedate, viskas viduje ima kaisti dar greičiau. Būtent taip dabar elgiasi atmosfera virš Europos.
Karštas, sausas oras iš Sacharos įstringa po aukšto slėgio kupolu, leidžiasi žemyn, susispaudžia ir dar labiau kaista. Kuo ilgiau tokia blokada laikosi, tuo labiau įkaista žemė, pastatai, keliai ir net naktinis oras.
Vakarų Europoje – skaičiai, nuo kurių šiurpsta net sinoptikai
Prognozės kai kurioms Europos vietoms atrodo beveik neįtikėtinos. Prancūzijoje vietomis gali būti fiksuojama apie 45 laipsnius karščio, Ispanijoje ir Portugalijoje – virš 40 laipsnių, o Vokietijoje, Beniliukso šalyse ir Lenkijoje kai kur taip pat gali būti pasiekta arba priartėta prie istorinių ribų.
Dar labiau gąsdina tai, kad neįprastai aukšta temperatūra gali pasiekti ir regionus, kurie paprastai garsėja vėsesniu klimatu. Kai 30 laipsnių ar daugiau fiksuojama ten, kur žmonės nėra pripratę prie tokių sąlygų, pavojus tik didėja.
Europa nėra Pietų Amerika ar Artimieji Rytai, kur daugelis pastatų, miestų ir gyvenimo ritmas labiau pritaikyti kaitrai. Daugelyje Europos namų nėra oro kondicionierių, senesni daugiabučiai greitai prikaupia šilumos, o miestai naktį ilgai neišsivaduoja iš įkaitusio betono gniaužtų.
Didžiausia apgaulė – manyti, kad tai tik „graži vasara“
Karščio bangos pavojingos ne todėl, kad žmonės kelias dienas daugiau prakaituoja. Didžiausia bėda ta, kad karštis veikia tyliai. Iš pradžių atrodo, kad tiesiog tvanku. Po to ima skaudėti galvą, silpsta jėgos, padažnėja širdies plakimas, darosi sunku kvėpuoti.
Vyresni žmonės, kūdikiai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, dirbantys lauke ir tie, kurie gyvena prastai vėdinamuose butuose, per tokias bangas tampa pažeidžiamiausi.
Ypač pavojingos vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Tada kūnas negauna progos atsivėsinti. Žmogus prastai miega, organizmas neišsikrauna nuo dienos karščio, o kitą dieną viskas prasideda iš naujo – tik dar sunkiau.
Gresia ne tik žmonėms: džiūsta žemė, kyla gaisrų pavojus
Karštis smogia ne tik sveikatai. Kai oras sausas, drėgmė maža, o vėjas pučia kaip plaukų džiovintuvas, augalija ima džiūti akyse. Pasėliai, pievos, miškai ir net miesto želdiniai per kelias dienas gali patirti rimtą stresą.
Tokios sąlygos didina ir gaisrų riziką. Užtenka vienos nuorūkos, kibirkšties ar neatsargiai palikto laužo, ir sausa žolė gali užsiliepsnoti labai greitai.
Miestuose problema dar aštresnė. Asfaltas, stogai, betoninės sienos ir trinkelės per dieną prikaupia šilumos, o vakare ją lėtai atiduoda atgal. Todėl net nusileidus saulei gatvės gali alsuoti lyg krosnis.
Ką turėtų daryti lietuviai?
Per tokią kaitrą svarbiausia nevaidinti didvyrių. Vanduo, pavėsis ir sveikas protas tampa geriausiais draugais.
Karščiausiomis valandomis geriau vengti sunkaus darbo lauke, nepalikti vaikų ir gyvūnų automobiliuose net kelioms minutėms, dažniau gerti vandenį, pridengti galvą ir nepamiršti vyresnių artimųjų. Kartais vienas skambutis seneliams ar kaimynui gali būti svarbesnis nei atrodo.
Ši karščio banga nėra paprastas vasaros epizodas. Tai atmosferos blokada, kuri Europą uždarė po įkaitusiu dangčiu. Ir kol tas dangtis nepasitrauks, karštis gali tik stiprėti.
