El Niño gali branginti gyvenimą visame pasaulyje: 2027-aisiais poveikį galime pajusti ir parduotuvėse

Šylantys Ramiojo vandenyno vandenys gali turėti pasekmių milijonų žmonių piniginėms. El Niño keičiamos oro sąlygos veikia derlių, energijos tiekimą ir tarptautinę prekybą, todėl viename pasaulio regione prasidėję sutrikimai gali pakelti kainas ir už tūkstančių kilometrų. Tyrėjai perspėja apie galimą papildomą kainų spaudimą 2027 metais, tačiau jo mastas skirtingose šalyse gali gerokai skirtis.

San Francisko federalinio rezervo banko tyrėjų vertinimu, El Niño poveikis 2027 m. galėtų padidinti kainas Jungtinėse Valstijose maždaug 1 procentu. Šio skaičiaus negalima tiesiogiai pritaikyti Europai ar visam pasauliui, tačiau tyrimas atkreipia dėmesį į platesnę problemą: klimato reiškinių ekonominės pasekmės nesibaigia ties valstybių sienomis.

El Niño susidaro, kai Ramiojo vandenyno pusiaujo zonos paviršiniai vandenys įšyla labiau nei įprastai. Šis pokytis veikia atmosferos cirkuliaciją ir keičia oro sąlygas skirtinguose regionuose. Vienur padidėja sausrų ir didelio karščio tikimybė, kitur iškrinta daugiau lietaus ir kyla potvynių pavojus, o ekonomikai svarbu ne vien temperatūra, bet ir tai, kur bei kada šie pokyčiai pasireiškia.

Pavyzdžiui, sausra žemės ūkiui ypač nuostolinga tuomet, kai užklumpa svarbiu augalų augimo laikotarpiu. Gausios liūtys gali pakenkti derliui arba apsunkinti jo nuėmimą ir išgabenimą. Jeigu nukenčia reikšmingas tam tikros žaliavos tiekėjas, pasekmes gali pajusti ir šalys, kuriose tuo metu vyrauja visai įprasti orai.

Dėl to maisto kainas Lietuvoje ar kitur Europoje gali veikti ne tik vietos ūkininkų derlius. Maisto gamyboje naudojamos importuojamos žaliavos, o jų kainos priklauso ir nuo padėties pasaulio rinkose. Kai sumažėja pasiūla, brangsta transportavimas ar sutrinka pristatymas, didesnės išlaidos palaipsniui gali persikelti į galutinę produkto kainą.

Vis dėlto toks poveikis nėra nei vienodas, nei automatinis. Prastesnis derlius viename regione nebūtinai reiškia neišvengiamą konkretaus produkto pabrangimą visur, nes dalį trūkumo gali kompensuoti kitų šalių pasiūla ar turimos atsargos. Kainų pokyčius taip pat veikia tiekimo sutartys, konkurencija ir tai, kiek padidėjusių išlaidų įmonės perkelia pirkėjams.

El Niño ekonominės pasekmės gali apimti ir energetiką. Pasikeitusios oro sąlygos gali paveikti energijos gamybą bei jos poreikį, o tiekimo sutrikimai sukelti papildomų išlaidų. Brangesnė energija savo ruožtu didina gamybos, sandėliavimo ir transportavimo sąnaudas, todėl jos poveikis gali pasiekti gerokai platesnį prekių ir paslaugų ratą.

Pasaulinei prekybai svarbus ir sutrikimų sutapimas. Viena problema gali būti valdoma gana sėkmingai, tačiau kai nepalankios oro sąlygos pasireiškia kartu su energijos ar trąšų tiekimo sunkumais, įmonėms prisitaikyti tampa sudėtingiau. Tyrėjai būtent tokius aplinkybių derinius įvardija kaip priežastį, dėl kurios El Niño poveikis gali pasirodyti stipresnis, nei rodo ankstesnių laikotarpių patirtis.

Gyventojai skirtingose valstybėse šiuos pokyčius pajustų nevienodai. Ten, kur maistui tenka didesnė šeimos biudžeto dalis, net palyginti nedidelis būtiniausių produktų pabrangimas gali smarkiai apriboti kitas išlaidas. Kitose šalyse poveikį gali labiau sušvelninti įvairesni tiekimo šaltiniai arba mažesnė priklausomybė nuo konkrečių importuojamų žaliavų.

Svarbus ir laikas: orų padariniai parduotuvių lentynose nebūtinai pasirodo iš karto. Žaliavoms pereinant per supirkimo, perdirbimo, transportavimo ir prekybos grandinę, kainų pokyčiai gali išryškėti vėliau. Todėl silpnėjantis pats klimato reiškinys dar nebūtinai reiškia, kad tuo pat metu išnyks ir jo ekonominės pasekmės.

Tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad 2027 m. El Niño visame pasaulyje kainas padidins konkrečiu vienodu dydžiu. JAV apskaičiuotas maždaug 1 procento poveikis yra konkrečiai ekonomikai skirtas įvertis, o ne pasaulinės infliacijos prognozė. Kitų šalių rezultatus lems jų prekybos ryšiai, energijos šaltiniai, vietos derlius ir daugybė kitų aplinkybių.

Lietuvos pirkėjams tai reiškia galimą papildomą kainų spaudimą per pasaulines žaliavų ir tiekimo rinkas, tačiau iš anksto patikimai nustatyti, kurie produktai ir kiek pabrangtų, negalima. Artėjant 2027-iesiems svarbiausia bus stebėti ne vien pranešimus apie vandenyno temperatūrą, bet ir tikruosius derliaus, energijos bei prekybos pokyčius, kurie parodys, kiek klimato reiškinys iš tiesų kainuos vartotojams.