Europos Sąjunga imasi griežčiau tvarkyti šunų ir kačių laikymą, veisimą bei prekybą. Didžiausias pokytis paprastiems šeimininkams – privalomas augintinių ženklinimas mikroschema ir registravimas. Tai nebus įvesta per vieną naktį, tačiau kryptis aiški: šuo ar katė ateityje turės būti aiškiai susieti su savo savininku, o ne „dingti“ tarp perpardavėjų, prieglaudų ar skelbimų portalų.
Kodėl ES apskritai ėmėsi šios temos
Šunų ir kačių rinka Europoje jau seniai nebėra vien mieli skelbimai apie mažus augintinius. Dalis gyvūnų parduodami internetu, vežami iš vienos šalies į kitą, perparduodami, auginami prastomis sąlygomis, o pirkėjas dažnai net nežino, iš kur iš tikrųjų atsirado jo šuniukas ar kačiukas.
Būtent čia atsiranda didžiausia problema. Nelegalūs veislynai ir perpardavėjai uždirba iš gyvūnų, kurie neretai būna per anksti atskirti nuo motinos, neskiepyti, sergantys arba neturintys aiškios kilmės. Žmogus nusiperka „pigiau“, o po kelių savaičių prasideda veterinarijos klinikos, gydymo išlaidos ir klausimas, kas iš tikrųjų atsakingas.
Naujos ES taisyklės turi uždaryti šias spragas. Tikslas – ne apsunkinti sąžiningus šeimininkus, o padaryti taip, kad gyvūno kelias būtų aiškus: kur gimė, kas jį augino, kas pardavė ir kam jis priklauso.
Mikroschema taps pagrindiniu augintinio dokumentu
Pagal naujas taisykles šunys ir katės Europos Sąjungoje turės būti ženklinami mikroschema ir registruojami duomenų bazėse. Tai reiškia, kad augintinis turės unikalų numerį, pagal kurį bus galima nustatyti jo savininką.
Lietuvoje daugeliui šunų ir kačių savininkų tai nėra naujiena – augintinių ženklinimas jau yra įprasta ir daug kur taikoma praktika. Tačiau ES lygmeniu siekiama, kad sistemos veiktų ne tik atskirose šalyse, bet ir būtų tarpusavyje suderinamos. Kitaip tariant, jei gyvūnas dingsta, parduodamas ar keliauja per sieną, informacija neturėtų pasimesti.
Tai ypač svarbu keliaujantiems su augintiniais, perkantiems gyvūną iš kitos šalies ar priglaudžiantiems gyvūną iš užsienio. Ateityje bus sunkiau įvežti gyvūną į ES be aiškios registracijos ir kilmės.
Kada tai palies paprastus šeimininkus
Naujos taisyklės neįsigalios visiems iš karto. Veisėjams, pardavėjams ir prieglaudoms pereinamasis laikotarpis bus trumpesnis – jiems reikės greičiau prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Privatiems savininkams numatyti ilgesni terminai. Šunų savininkams prievolė turėtų įsigalioti po ilgesnio pereinamojo laikotarpio, katėms – dar vėliau. Tai reiškia, kad žmogui, kuris namuose augina vieną šunį ar katę ir niekuo neprekiauja, nereikės rytoj pat bėgti į kliniką dėl naujų ES taisyklių.
Tačiau laukti paskutinės dienos taip pat neverta. Mikroschema praktiškai naudinga jau dabar. Jei gyvūnas pabėga, pasimeta, patenka į prieglaudą ar jį randa kiti žmonės, registruotas numeris gali būti greičiausias kelias jį grąžinti namo.
Mikroschema nėra bausmė šeimininkui. Tai saugiklis, kad augintinis nebūtų anoniminis.

Internetinė prekyba augintiniais taps skaidresnė
Vienas svarbiausių pokyčių palies gyvūnų pardavimą internetu. Būtent skelbimų platformose dažnai slepiasi neaiškūs pardavėjai: nuotraukos gražios, istorija jautri, kaina viliojanti, bet reali gyvūno kilmė miglota.
Pagal naują tvarką parduodant šunį ar katę turės būti aiškiau matomi mikroschemos ir registracijos duomenys. Pirkėjas turės turėti galimybę patikrinti, ar gyvūnas tikrai registruotas, iš kur jis kilęs ir ar pardavėjas nėra tik tarpininkas, perparduodantis gyvūnus be atsakomybės.
Lietuvos pirkėjams tai reiškia paprastą taisyklę: jei skelbime pardavėjas vengia kalbėti apie mikroschemą, registraciją, kilmę, skiepus ar veterinarinius dokumentus, tai jau yra rimtas signalas sustoti. Maža kaina neturėtų būti svarbesnė už gyvūno sveikatą ir kilmės aiškumą.
Bus griežčiau vertinamas veisimas dėl išvaizdos
Naujos taisyklės taip pat taikysis į žalingą veisimą. ES nori riboti praktikas, kai gyvūnai veisiami dėl perdėtų fizinių savybių, kurios jiems sukelia sveikatos problemų.
Tai aktualu kai kurioms veislėms, kurių išvaizda žmonėms atrodo miela ar madinga, bet pačiam gyvūnui reiškia kvėpavimo, judėjimo, akių, odos ar gimdymo problemas. Kitaip tariant, grožis nebebus laikomas pakankama priežastimi, jei dėl jo gyvūnas kenčia.
Taip pat numatomi draudimai dėl artimo giminystės veisimo, žalingų sužalojimų dėl parodų ar varžybų, kai kurių pririšimo praktikų ir netinkamų antkaklių naudojimo be saugos priemonių.
Ką tai reiškia Lietuvos šeimininkams
Paprastam žmogui svarbiausia ne panikuoti, o susitvarkyti pagrindus. Jei šuo ar katė dar neženklinti, verta pasikalbėti su veterinaru. Jei augintinis jau turi mikroschemą, patikrinkite, ar duomenys registruoti ir ar jie teisingi: savininko telefono numeris, adresas, kontaktai.
Tai ypač svarbu, jei keitėte telefono numerį, persikėlėte gyventi kitur arba augintinį perėmėte iš kito žmogaus. Mikroschema be tvarkingų duomenų yra tik pusė darbo. Radus gyvūną, pagal neteisingus kontaktus šeimininko greitai rasti nepavyks.
Jei planuojate pirkti šuniuką ar kačiuką, nepirkite vien iš nuotraukos ir gražaus aprašymo. Prašykite dokumentų, klauskite apie tėvus, sveikatą, skiepus, mikroschemą, registraciją. Sąžiningas veisėjas ar prieglauda į tokius klausimus reaguos normaliai. Įtartinas pardavėjas pradės skubinti, vengti atsakymų arba siūlyti „be popierių, bet pigiau“.
Kodėl tai naudinga ir prieglaudoms
Gyvūnų prieglaudos dažnai susiduria su ta pačia problema: rastas šuo ar katė neturi aiškaus savininko. Jei gyvūnas neženklintas, jo istorija prasideda iš naujo – ieškoma šeimininko, laukiama, skelbiama socialiniuose tinkluose, o prieglaudos vietos pildosi.
Jei daugiau gyvūnų bus ženklinami ir registruojami, dalį jų bus galima greičiau grąžinti namo. Tai reiškia mažiau streso gyvūnui, mažesnę naštą prieglaudoms ir aiškesnę atsakomybę šeimininkams.
Svarbus ir kitas dalykas: bus sunkiau tiesiog atsikratyti gyvūno ir apsimesti, kad jis „ne mano“. Kai augintinis susietas su savininku, atsakomybė tampa ne tik moralinė, bet ir atsekama.
Naujos taisyklės keičia požiūrį į augintinį
Šie ES pakeitimai iš esmės siunčia vieną žinutę: šuo ar katė nėra anoniminė prekė. Tai gyvas gyvūnas, kurio kilmė, sveikata, laikymo sąlygos ir savininkas turi būti aiškūs.
Sąžiningiems šeimininkams tai neturėtų tapti didele problema. Dauguma jų ir taip nori, kad augintinis būtų saugus, registruotas ir galėtų grįžti namo, jei pasimestų. Didžiausias spaudimas teks tiems, kurie iki šiol gyvūnus veisė, pardavinėjo ar vežė per sienas be aiškios atsakomybės.
Lietuvoje tai bus dar vienas žingsnis link tvarkingesnės augintinių kultūros. Mažiau „pirkau iš skelbimo, nieko nežinau“, mažiau neaiškių veislynų, mažiau pasimetusių gyvūnų be savininko. Ir daugiau supratimo, kad augintinis prasideda ne nuo gražios nuotraukos internete, o nuo atsakingo žmogaus sprendimo.