Etna nesustoja jau septintą dieną: gražus reginys Sicilijoje virto pelenais, uždarytais skrydžiais ir pavojingu turistų smalsumu

Sicilijoje šiuo metu vyksta tai, kas net ir prie vieno aktyviausių Europos ugnikalnių gyvenantiems žmonėms nėra kasdienybė. Etnos ugnikalnis išsiveržia jau septintą dieną iš eilės, o toks ilgas ir intensyvus aktyvumas nustebino net tyrėjus. Paprastai šio ugnikalnio išsiveržimai trunka kelias valandas, kartais – iki pusės paros, tačiau šį kartą Etna nerimsta jau visą savaitę.

Vietos gyventojams tai nėra tik įspūdingas vaizdas tolumoje. Pelenai krenta ant kelių, kiemų ir pastatų, kelia problemų oro uostui, o smalsūs turistai plūsta į apylinkes taip gausiai, kad gelbėtojams tenka vis dažniau priminti: ugnikalnis nėra pramogų parkas. Net jei lava šiuo metu nejuda gyvenviečių link, pavojus niekur nedingo.

Mokslininkus nustebino ne pats išsiveržimas, o jo trukmė

Etna yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje, todėl patys išsiveržimai Sicilijoje nėra retenybė. Vietos gyventojai prie jo gyvena jau seniai, o mokslininkai nuolat stebi kiekvieną aktyvumo pasikeitimą. Tačiau dabartinė situacija išsiskiria tuo, kad ugnikalnis aktyvus ne kelias valandas, o jau septintą parą.

Etnos observatorijos direktorius Salvo Gambino aiškina, kad toks užsitęsęs aktyvumas gali būti susijęs su magma, kylančia iš didesnio gylio. Joje gali būti daugiau dujų, o tai lemia stipresnius ir ilgiau trunkančius išsiveržimo procesus. Paprastai tariant, ugnikalnis šį kartą elgiasi ne taip, kaip žmonės prie jo įpratę.

Aktyvumas fiksuojamas keliose vietose vienu metu. Iš Voragine kraterio į orą kyla lavos srovės, atmosferoje formuojasi tirštas pelenų debesis, o Valle del Bove rajone lava teka iš kelių angų. Vaizdas įspūdingas, tačiau specialistai pabrėžia svarbią detalę: šiuo metu lava nejuda link gyvenamųjų vietovių ir tiesioginės grėsmės gyventojams nekelia.

Vis dėlto tai nereiškia, kad situacija rami. Ugnikalnio išsiveržimas gali keistis, o didžiausias kasdienis rūpestis dabar yra ne lava, bet pelenai.

Pelenai pasiekė Kataniją ir sutrikdė keliones

Vulkaniniai pelenai yra viena nemaloniausių išsiveržimo pasekmių. Jie gali atrodyti kaip paprastos dulkės, tačiau iš tikrųjų tai smulkios vulkaninės dalelės, kurios apsunkina kvėpavimą, gadina techniką, mažina matomumą ir kelia pavojų aviacijai. Būtent dėl to Katanijos oro uosto darbas buvo sutrikdytas.

Vėjas pelenus nešė Katanijos kryptimi, todėl skrydžiai buvo laikinai sustabdyti. Tai įvyko pačiame vasaros kelionių sezono įkarštyje, kai oro uostuose ir taip netrūksta žmonių, laukiančių atostogų, grįžimo namo ar persėdimų. Vieniems tai reiškia sugriuvusį kelionės planą, kitiems – papildomas išlaidas, nerimą ir nežinią.

Italijos civilinės saugos ministras Nello Musumeci situaciją pakomentavo griežtai, sakydamas, kad „ne ugnikalnis yra netinkamoje vietoje, o oro uostas“. Ši frazė skamba aštriai, tačiau ji gerai parodo Sicilijos realybę: Etna čia buvo gerokai anksčiau nei šiuolaikinė infrastruktūra, todėl žmonės turi nuolat prisitaikyti prie gamtos sąlygų.

Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad skrydžių ribojimai nėra perdėtas atsargumas. Vulkaniniai pelenai gali būti pavojingi lėktuvų varikliams, todėl oro uosto darbas sustabdomas ne dėl vaizdo ar panikos, o dėl saugumo.

Turistai veržiasi arčiau lavos, nors pavojus realus

Paradoksalu, bet kol vieniems pelenai gadina keliones, kiti specialiai važiuoja prie Etnos, kad išvystų išsiveržimą iš arčiau. Keliai ir takai aplink ugnikalnį perpildyti, žmonės ieško geriausios vietos nuotraukai, vaizdo įrašui ar tiesiog įspūdžiui, kurį prisimins visą gyvenimą.

Tačiau būtent toks smalsumas kelia vis daugiau problemų. Kai kurie lankytojai bando priartėti prie lavos srautų, eina į nestabilius šlaitus ir neįvertina, kaip greitai gali pasikeisti sąlygos. Ugnikalnio teritorijoje pavojų kelia ne tik pati lava. Ten gali būti karštų paviršių, aštrių uolienų, birių takų, blogas matomumas, dujos ir staigiai besikeičiantis oras.

Gelbėtojams jau ne kartą teko padėti neatsargiems lankytojams. Žmonės raginami rinktis tik saugias apžvalgos vietas, neiti į draudžiamas zonas ir nesivaikyti artimiausio kadro. Ypač pavojinga ugnikalnio apylinkėse po saulėlydžio. Nelygūs takai tamsoje tampa kur kas klastingesni, todėl žibintuvėlis nėra patogumo detalė – tai būtinybė.

Įspūdingas vaizdas neturi užgožti paprasto atsargumo

Etnos išsiveržimas traukia akį, nes tai reta proga pamatyti milžinišką gamtos jėgą gyvai. Tačiau tokie vaizdai dažnai apgauna: iš tolo ugnikalnis atrodo kaip gražus reginys, o priėjus arčiau jis tampa nenuspėjama ir pavojinga aplinka.

Šiuo metu svarbiausia žinia gyventojams ir turistams yra paprasta: lava tiesiogiai gyvenviečių nepasiekia, bet pelenai, uždaryti keliai, sutrikdyti skrydžiai ir pavojingi šlaitai yra realūs. Norint pamatyti Etną, reikia klausyti vietos tarnybų nurodymų, nesiveržti į draudžiamas zonas ir nebandyti rizikuoti dėl įspūdingesnės nuotraukos.

Etna dar kartą priminė, kad žmogus gali stebėti gamtą, fotografuoti ją ir žavėtis jos galia, bet negali jos valdyti. Šį kartą ugnikalnis nerimsta jau septintą dieną, ir tai yra ne tik įspūdingas Sicilijos vaizdas, bet ir rimtas perspėjimas visiems, kurie per arti priartėja prie to, kas gražu tik iš saugaus atstumo.