Etna vėl suaktyvėjo: vulkaniniai pelenai jau veikia skrydžius virš Sicilijos

Sicilijos Etnos ugnikalnis pastarosiomis savaitėmis vėl suaktyvėjo. Rugsėjo 22 d. iš ugnikalnio viršūnės buvo išmesta nauja pelenų emisija, o aviacijos pavojaus lygis šiuo metu yra oranžinis.

Italijos geofizikos ir vulkanologijos instituto matavimai rodo didelius vulkaninius virpesius, susijusius su kalno viduje vykstančiais procesais. Rugsėjo viduryje pelenų debesys jau sukėlė sutrikimų Katanijos oro uoste, todėl kai kurie skrydžiai buvo nukreipti į Palermą.

Etna yra apie 3400 metrų aukščio ir laikoma aukščiausiu aktyviu ugnikalniu Europoje. Dabartinė jo išsiveržimo fazė prasidėjo rugpjūčio 7 d., o nuo to laiko ugnikalnio aktyvumas keitėsi kelis kartus. Nors ekspertai dabartinę situaciją laiko Etnai būdinga, trumpuoju laikotarpiu aktyvumas gali ir sustiprėti.

Išsiveržimų serija prasidėjo rugpjūtį

Dabartinis aktyvus laikotarpis prasidėjo rugpjūčio 7 d. naktį. Jau rugpjūčio 6 d. vakare iš Voragine kraterio išsiveržė galingas lavos fontanas. Aktyviausias etapas tęsėsi maždaug iki ketvirtos valandos ryto. Tuo pačiu metu į atmosferą buvo išmesti pelenai, trumpam sutrikdę oro eismą virš Katanijos.

Kitą dieną maždaug 2750 metrų aukštyje tarp Valle del Leone ir Valle del Bove susiformavo naujas išsiveržimo kanalas. Iš jo pradėjo tekėti lava, pasiekusi apie 1850 metrų aukštį virš jūros lygio. Kitomis dienomis iš dviejų kanalų veržėsi lavos srautai, pelenai ir uolienos.

Pelenai pasiekė ir Katanijos apylinkes. Jie nusėdo ant pastatų, automobilių ir gatvių, todėl oro uostui teko laikinai apriboti skrydžius. Rugpjūčio pabaigoje atrodė, kad ši išsiveržimo fazė artėja prie pabaigos. Rugpjūčio 26 d. institutas paskelbė apie ankstesnio reiškinio pabaigą.

Tačiau pauzė truko trumpai. Rugsėjo viduryje Etnos aktyvumas vėl padidėjo. Rugsėjo 14 d. aviacijos pavojaus lygis buvo padidintas nuo oranžinio iki raudono, nes iš šiaurės rytinio kraterio vėl pradėjo veržtis pelenai. Stiprus vėjas juos nešė į pietus, Katanijos link.

Kodėl pelenai taip greitai veikia skrydžius?

Naujas išsiveržimo etapas prasidėjo rugsėjo 16 d. Katanijos Fontanarosos oro uostas laikinai apribojo atvykstančius skrydžius, o keli lėktuvai buvo nukreipti į Palermą.

Oro uostas yra tik apie 30 kilometrų į pietus nuo Etnos viršūnės. Tai reiškia, kad tam tikromis oro sąlygomis vulkaniniai pelenai gali greitai atsidurti visai šalia oro eismo maršrutų. Vėjo kryptis čia ypač svarbi, nes ji lemia, į kurią ugnikalnio pusę pasislinks pelenų debesis.

Vulkaniniai pelenai nėra paprastos dulkės. Juos sudaro labai mažos stiklo ir uolienų dalelės. Jei toks debesis patektų į lėktuvo variklį, dalelės, veikiamos aukštos temperatūros, gali išsilydyti ir nusėsti ant variklio dalių. Todėl aviacijos institucijos į pelenų debesis reaguoja atsargiai ir prireikus riboja skrydžius.

Etnos aviacijos perspėjimo sistema naudoja keturis lygius. Žalia spalva reiškia normalų aktyvumą, geltona – padidėjusį aktyvumą, oranžinė – aktyvų, bet ribotą pelenų išmetimą, o raudona – didelį pelenų debesį, galintį paveikti oro erdvę. Rugsėjo 22 d. perspėjimo lygis vėl buvo oranžinis, nes pelenų išmetimas buvo sutelktas aplink ugnikalnio viršūnę.

Ugnikalnis vis dar stebimas

Rugsėjo 22 d. atlikti matavimai parodė stiprų ugnikalnio virpesį. Tai nuolatinis žemės vibracijų signalas, kuris gali būti susijęs su magmos ir dujų judėjimu ugnikalnio viduje. Instituto duomenys taip pat parodė didelę amplitudę aukšto dažnio diapazone.

Šie matavimai rodo, kad Etna vis dar aktyvi, tačiau jie neleidžia tiksliai nustatyti, kiek laiko tęsis dabartinė fazė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad negalima atmesti spartaus aktyvumo padidėjimo galimybės.

Dabartinis Etnos aktyvumas paprastai nelaikomas neįprastu. Vulkanas jau dešimtmečius žinomas dėl dažnų, trumpalaikių ir kartais labai galingų išsiveržimų. Per pastaruosius šešerius metus užfiksuota daugiau nei 70 vadinamųjų paroksizminių išsiveržimų. Jie paprastai trunka tik kelias valandas, tačiau jų metu lavos fontanai gali pakilti šimtus metrų į aukštį, o pelenų debesys – kelis kilometrus virš ugnikalnio.

Kodėl Etna tokia aktyvi?

Ypatingas Etnos aktyvumas susijęs su jos geologine padėtimi. Magma į vulkaninę sistemą patenka ne tik dėl tektoninių procesų, bet, anot ekspertų, ir per Žemės plutos plyšius. Tai užtikrina reguliarų magmos antplūdį.

Etnos lava paprastai yra gana skysta ir gali tekėti žemyn kalno šlaitu. Tačiau labiausiai pastebimi aktyvumo ženklai dažnai būna pelenai, uolienų fragmentai ir situacijos, kai naujas išsiveržimo kanalas susiformuoja daug žemiau nei viršūnė. Būtent toks scenarijus 1669 m. lėmė lavos srautą, kuris pasiekė Kataniją ir tekėjo į jūrą.

Vulkano aktyvumas nuolat stebimas seismometrais, kameromis, dujų matavimais ir palydoviniais duomenimis. Toks stebėjimas leidžia greitai keisti pavojaus lygius ir informuoti aviacijos institucijas apie pelenų debesies judėjimą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!