Grybus pjauti ar išsukti: mokslininkas paaiškino, kas iš tikrųjų kenkia grybienai

Vienas seniausių grybautojų ginčų vėl grįžta kiekvieną rudenį: ar grybą būtina nupjauti peiliu, ar galima jį atsargiai išsukti iš žemės? Daug kas įsitikinęs, kad peilis saugo grybieną, tačiau tyrimai rodo, kad tikroji žala dažnai slypi visai kitur.

Grybų sezonui įsibėgėjus, miškuose vėl pasigirsta ta pati taisyklė: „Nepjauk, sugadinsi grybieną“ arba priešingai – „Tik pjauk, kitaip kitais metais čia niekas nebeaugs“. Šis ginčas gyvas jau daugybę metų, tačiau ekologijos mokslų daktaras Nazariy Negoda atkreipia dėmesį, kad vien rinkimo būdas nėra toks lemiamas, kaip dažnai manoma.

Pasak mokslininko, svarbu suprasti, kad tai, ką matome virš žemės, yra tik grybo vaisiakūnis. Tikroji grybo dalis – grybiena, arba micelis – yra po žeme, medienoje ar kitame substrate. Ji sudaryta iš plonų hifų tinklo, kuris gali driektis gerokai toliau nei viena matoma grybo kojelė. Todėl vertinant, ar grybavimas kenkia būsimam derliui, reikia žiūrėti ne tik į tai, ar grybas buvo nupjautas, ar išsuktas, bet ir į tai, kas vyksta su visa jo augaviete.

Ar grybą būtina pjauti peiliu?

Daugelio grybautojų įsitikinimu, grybo pjovimas peiliu yra švelniausias būdas, nes žemėje lieka dalis kojelės ir neva nepažeidžiama grybiena. Tačiau ilgalaikiai stebėjimai nepatvirtina, kad šis būdas turėtų aiškų pranašumą prieš atsargų grybo išsukimą ar išėmimą iš substrato.

Šveicarijoje tyrėjai daugelį metų lygino skirtingus valgomųjų grybų rinkimo būdus specialiuose stebėjimo plotuose. Vienuose plotuose grybai buvo pjaunami, kituose renkami nepjaunant, o trečiuose paliekami augti. Stebėjimai truko ne vieną sezoną, todėl buvo galima matyti ne atsitiktinį vienų metų skirtumą, o ilgalaikį poveikį.

Mokslininko teigimu, šiuose tyrimuose nebuvo nustatyta, kad grybų rinkimas savaime sumažintų būsimą derėjimą ar rūšių gausą. Taip pat nebuvo statistiškai patvirtinta, kad pjovimas peiliu būtų aiškiai geresnis už rinkimą be pjovimo. Tai nereiškia, kad grybus galima rauti bet kaip, tačiau griežta taisyklė „tik peiliu“ nėra tokia moksliškai tvirta, kaip dažnai kartojama.

Kas miške kenkia labiau nei pats pjovimas?

Didesnė problema gali būti ne tai, ką darome su grybo kojele, o tai, kaip elgiamės aplink augavietę. Ieškodami grybų žmonės vaikšto tais pačiais takais, mindo samanas, spaudžia miško paklotę, kartais grėbia lapus ar spyglius, kad surastų pasislėpusius vaisiakūnius. Būtent tokie veiksmai gali turėti kur kas didesnę įtaką būsimam derliui.

Šveicarijos eksperimente buvo atskirai tikrintas ir mindžiojimo poveikis. Vienose vietose imituotas įprastas grybautojo judėjimas, kitose tyrėjai stengėsi išvengti tiesioginio kontakto su dirvožemiu. Rezultatai parodė, kad išmindžiotose vietose vaisiakūnių buvo mažiau. Tai leidžia manyti, kad nuolatinis vaikščiojimas po jautrias augavietes gali būti reikšmingesnis už pasirinkimą tarp peilio ir rankos.

Dar didesnė žala galima tada, kai grybautojai grėbia miško paklotę. Lapai, spygliai, samanos ir viršutinis dirvožemio sluoksnis nėra šiukšlės – tai aplinka, kurioje gyvena ir vystosi grybiena. Tyrimai su matsutake grybais parodė, kad atsargus rinkimas neigiamo poveikio derėjimui neparodė, tačiau paklotės grėbimas ir jos negrąžinimas į vietą vėlesniais metais siejosi su mažesniu vaisiakūnių skaičiumi ir mase.

Kodėl vien tuščias krepšys dar nieko neįrodo?

Daugelis grybautojų sako: „Anksčiau šioje vietoje būdavo pilna baravykų, o dabar beveik nieko.“ Natūralu kaltinti kitus rinkėjus, tačiau mokslininkai primena, kad grybų kiekis priklauso nuo daugybės veiksnių. Vienas prastas sezonas nereiškia, kad grybiena sunaikinta.

Grybų derėjimui labai svarbūs krituliai, temperatūra, dirvožemio drėgmė, medžių būklė ir net tai, kas vyko ankstesniais metais. Kai kurie grybai gyvena ryšyje su medžiais – sudaro mikorizę. Tokiu atveju jų gyvenimo sąlygos priklauso ne tik nuo paties dirvožemio, bet ir nuo medžio sveikatos, šaknų, drėgmės režimo bei visos miško ekosistemos.

Įdomu ir tai, kad grybiena gali būti po žeme net tada, kai paviršiuje nematome nė vieno grybo. Ispanijoje atliktuose tyrimuose dirvožemis buvo tiriamas DNR metodais. Vienoje vietoje per stebėjimo laikotarpį baravykų vaisiakūnių nebuvo rasta, tačiau dirvožemyje aptikta jų DNR. Tai reiškia, kad grybiena galėjo būti išlikusi, nors kepurėlių ir kotų žmonės nematė.

Ar reikia palikti dalį grybų miške?

Vaisiakūniai grybams reikalingi ne tik tam, kad juos surinktų žmonės. Jie subrandina sporas, iš kurių tinkamomis sąlygomis gali vystytis nauji grybai. Todėl visiškai išrinkti viską, ką pavyksta rasti, nėra pats atsargiausias požiūris, ypač jei kalbama apie mažai žinomas, retesnes ar vietoje negausiai augančias rūšis.

Vis dėlto mokslininkai nepateikia universalios taisyklės, kad miške būtina palikti, pavyzdžiui, trečdalį ar pusę rastų grybų. Tokiam konkrečiam skaičiui reikėtų duomenų apie konkrečią rūšį, vietovę, rinkimo intensyvumą ir norimą apsaugos tikslą. Tačiau praktiška taisyklė paprasta: nereikia rinkti peraugusių, supuvusių, stipriai sukirmijusių ar nepažįstamų grybų. Jie gali likti miške ir atlikti savo vaidmenį ekosistemoje.

Kaip rinkti grybus atsargiai?

Pagrindinė išvada gana paprasta: nėra tvirto pagrindo teigti, kad grybus privaloma tik pjauti peiliu, norint išsaugoti grybieną. Tačiau tai nereiškia, kad galima elgtis grubiai. Geriausia grybą atskirti atsargiai – arba nupjauti, arba švelniai išsukti, stengiantis kuo mažiau ardyti aplinką. Jeigu ištraukus grybą lieka duobutė, ją verta pridengti samanomis, lapais ar spygliais.

Svarbiausia negrėbti miško paklotės, nekasinėti žemės, nemindyti jautrių vietų be reikalo ir nenaikinti grybų, kurių neimate. Grybavimo vieta nėra tik taškas, kuriame radote baravyką. Tai visa maža sistema – dirvožemis, medžiai, drėgmė, paklotė ir po žeme besidriekiantis grybienos tinklas.

Tad ginčas „pjauti ar išsukti“ nėra toks lemtingas, kaip atrodo. Kur kas svarbiau, ar po jūsų miško paklotė lieka tokia pati, kokią radote. Būtent ten, o ne vien grybo kotelyje, formuojasi kito sezono derliaus galimybė.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!