Didieji drabužių prekybos tinklai Europos Sąjungoje netrukus nebegalės naikinti prekių, kurių nepavyko parduoti. Nuo liepos 19 d. įsigalios naujos taisyklės, draudžiančios didelėms įmonėms deginti ar kitaip sunaikinti neparduotus drabužius, avalynę ir aksesuarus.
Šis draudimas yra platesnio ES Ekologinio projektavimo reglamento dalis. Reglamentas įsigaliojo 2024 m. liepą ir yra skirtas mažinti atliekų kiekį, skatinti atsakingesnę gamybą bei ilgiau naudojamus produktus.
Draudimas galios didžiosioms įmonėms
Naujos taisyklės bus taikomos didelėms bendrovėms, kurios turi 250 ar daugiau darbuotojų ir kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. eurų.
Tai reiškia, kad draudimas palies tokius mados rinkos gigantus kaip H&M, „Zara“ ir kitus didžiuosius drabužių pardavėjus, veikiančius ES rinkoje.
Vidutinio dydžio įmonėms, turinčioms nuo 50 iki 249 darbuotojų, numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis – joms šie reikalavimai bus taikomi nuo 2030 m. Mažos ir labai mažos įmonės į draudimo taikymo sritį nepatenka.
Kodėl ES imasi tokių priemonių?
Europos Komisija jau kurį laiką kritikuoja praktiką, kai nauji, tačiau neparduoti drabužiai yra sunaikinami. Tokiu būdu dalis tekstilės gaminių tampa atliekomis dar prieš tai, kai juos kas nors apskritai panaudoja.
Mados sektoriuje ši problema ypač ryški dėl perteklinės gamybos. Įmonės dažnai pagamina daugiau prekių, nei rinka pajėgia nupirkti, o neparduoti likučiai tampa logistine ir finansine našta.
Iki šiol paprasčiausias sprendimas kai kuriais atvejais būdavo sunaikinimas. Nuo liepos 19 d. tokia praktika didžiosioms įmonėms nebebus leidžiama.
Ką įmonės turės daryti su neparduotais drabužiais?
Vietoj sunaikinimo bendrovės turės rinktis kitus sprendimus. Neparduotos prekės galės būti perparduodamos, dovanojamos, taisomos, perdirbamos arba grąžinamos į rinką kitais būdais.
Vartotojams tai gali reikšti daugiau prekių išparduotuvėse, „outlet“ parduotuvėse ar naudotų drabužių rinkoje. Tačiau ilgainiui taisyklės gali paskatinti ir kitą pokytį – mažinti pačią perteklinę gamybą.
Kitaip tariant, įmonėms nebebus taip paprasta pagaminti per daug, o vėliau tyliai atsikratyti neparduotų prekių.
Taisyklės gali paveikti ir Norvegijos pirkėjus
Nors Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, naujos taisyklės gali turėti poveikį ir šios šalies rinkai. Taip yra dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo ir bendrų tiekimo grandinių, kuriomis naudojasi tarptautiniai prekybos tinklai.
Tokios bendrovės kaip H&M ar „Zara“ dažnai turi bendras logistikos, sandėliavimo ir prekybos sistemas visai Europos rinkai. Todėl pokyčiai ES gali atsispindėti ir Norvegijos internetinėse parduotuvėse bei tiekimo grandinėse.
Skaitmeninis produkto pasas dar tik ruošiamas
Kartu su draudimu naikinti neparduotas prekes ES ruošia ir skaitmeninio produkto paso sistemą. Tai būtų tarsi skaitmeninė prekės kortelė, kurioje būtų nurodoma informacija apie gaminio sudėtį, kilmę, taisymo galimybes ir poveikį aplinkai.
Ateityje pirkėjai galėtų nuskaityti QR kodą ant drabužio ir sužinoti daugiau apie tai, iš ko jis pagamintas ir kaip su juo elgtis pasibaigus naudojimo laikui.
Vis dėlto konkrečios taisyklės tekstilės gaminiams dar nėra galutinai patvirtintos. Tikimasi, kad drabužių sektoriui skaitmeninis produkto pasas taps privalomas ne anksčiau kaip 2028 m.
Nuo 2027 m. reikės skelbti duomenis
Nors draudimas naikinti neparduotas prekes įsigalios jau liepą, atskira ataskaitų teikimo prievolė atsiras vėliau.
Nuo 2027 m. vasario didelės įmonės turės viešai skelbti metinius duomenis apie tai, kiek neparduotų drabužių, batų ir aksesuarų liko bei kas su šiomis prekėmis buvo padaryta.
Tam tikrais atvejais sunaikinimas vis dar bus galimas. Pavyzdžiui, jei prekės yra fiziškai pažeistos, kelia saugumo riziką arba negali būti naudojamos dėl kitų pagrįstų priežasčių. Tačiau tokiais atvejais įmonės turės dokumentais pagrįsti savo sprendimą.
Mados milžinams teks keisti įpročius
Artimiausios savaitės didiesiems prekybos tinklams bus pasiruošimo metas. Įmonėms reikės įsitikinti, kad jų sandėliai, apskaitos sistemos ir partneriai gali aiškiai sekti, kas nutinka su neparduotomis prekėmis.
Dalis tinklų jau dabar naudoja išpardavimo kanalus, aukoja prekes arba ieško perpardavimo sprendimų. Tačiau nuo liepos 19 d. tai taps ne tik gera praktika, bet ir privalomu reikalavimu.
Naujos ES taisyklės rodo aiškią kryptį: greitosios mados sektoriui teks tapti skaidresniam, atsakingiau planuoti gamybą ir mažinti atliekų kiekį.
