Į „Regitrą“ lietuviai važiuoja kaip į mažą kelionę: 39 padaliniai šalyje ne visiems reiškia patogumą

Žmogus nori susitvarkyti paprastą reikalą: pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, užregistruoti automobilį, pasiimti numerius, laikyti egzaminą ar išspręsti problemą, kurios internetu iki galo sutvarkyti nepavyksta. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai turėtų būti kelių minučių klausimas. Prisijungei, užsiregistravai, nuvažiavai, sutvarkei ir pamiršai.

Tačiau daliai Lietuvos gyventojų kelionė į „Regitrą“ vis dar primena ne trumpą vizitą, o pusdienio planą. Reikia pažiūrėti, kur artimiausias padalinys, ar ten teikiama būtent reikalinga paslauga, ar yra laisvų laikų, ar verta važiuoti su gyva eile, kiek užtruks kelionė ir ar pavyks viską suspėti iki darbo pabaigos.

Oficialiai „Regitros“ padalinių Lietuvoje yra 39. Iš pirmo žvilgsnio skaičius neatrodo mažas. Tačiau kai žmogus gyvena ne Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o mažesniame mieste, rajone ar kaime, realybė atrodo kitaip. Kartais artimiausias padalinys yra už keliolikos, keliasdešimties ar dar daugiau kilometrų. O jei reikia ne paprasto dokumento, o vairavimo egzamino, pasirinkimų lieka dar mažiau.

Tada ir prasideda tas kasdienis lietuviškas nepatogumas: paslauga lyg ir yra, bet pasiekti ją nėra taip paprasta.

Vienas vizitas gali suvalgyti pusę dienos

Didžiausia problema prasideda tada, kai žmogus negali visko sutvarkyti internetu. Dalis paslaugų jau perkelta į elektroninę erdvę, tačiau ne visos situacijos yra tokios paprastos. Vienam reikia atvykti dėl numerių, kitam – dėl automobilio registracijos klausimų, trečiam – dėl vairavimo egzamino, ketvirtam – dėl dokumentų ar neaiškumų, kurių savitarnoje nepavyksta išspręsti.

Jeigu „Regitra“ yra tame pačiame mieste, tai dar ne tragedija. Susiplanavai laiką, nuvažiavai, palaukei, grįžai. Bet mažesnių vietovių gyventojams toks vizitas dažnai reiškia daugiau. Reikia derinti kelionę su darbu, vaikų paėmimu iš darželio, viešojo transporto grafiku, artimųjų pagalba ar laisva diena.

Ypač nepatogu tiems, kurie neturi savo automobilio. Skamba paradoksaliai, bet žmogus, kuris dar tik laiko vairavimo egzaminą arba laukia teisės vairuoti, į „Regitrą“ dažnai turi prašyti, kad kas nors jį nuvežtų. Jei egzaminas kitame mieste, visa diena tampa priklausoma nuo kito žmogaus grafiko.

Tokiu atveju net ir vienas vizitas tampa nebe paprasta paslauga, o logistiniu galvosūkiu. Ir jei atvykus paaiškėja, kad trūksta dokumento, sistema neveikia, reikia papildomo žingsnio ar tenka registruotis iš naujo, žmogaus kantrybė baigiasi labai greitai.

39 padaliniai atrodo nemažai tik žiūrint į žemėlapį

Skaičius „39“ popieriuje skamba gana solidžiai. Lietuva nėra didelė šalis, todėl gali atrodyti, kad tiek padalinių turėtų pakakti. Tačiau realus patogumas priklauso ne tik nuo padalinių skaičiaus, bet ir nuo to, kur jie yra, kokias paslaugas teikia ir kiek žmonių į juos kreipiasi.

Vilnius turi kelis padalinius, Kaune taip pat veikia daugiau nei vienas aptarnavimo taškas. Didmiesčių gyventojams tai suteikia daugiau lankstumo. Jei viename padalinyje nėra tinkamo laiko, galima bandyti kitą. Jei reikia atvykti po darbo ar ryte, pasirinkimų daugiau.

Mažesniuose miestuose viskas kitaip. Ten vienas padalinys dažnai aptarnauja ne tik miesto, bet ir aplinkinių rajonų gyventojus. Žmonės atvyksta iš kaimų, seniūnijų, gretimų miestelių. Todėl net jei padalinys fiziškai yra, jis ne visada reiškia greitą ir patogų aptarnavimą.

Dar jautresnė tema – egzaminavimo centrai. Ne kiekvienas „Regitros“ padalinys yra vieta, kur galima laikyti vairavimo egzaminą. Todėl būsimi vairuotojai dažnai susiduria su dar siauresniu pasirinkimu. Jiems svarbu ne tik „kur yra Regitra“, bet ir „kur galiu laikyti egzaminą“.

Regitros padalinys

Būsimi vairuotojai šią problemą jaučia skaudžiausiai

Vairavimo egzaminas daugeliui žmonių ir taip kelia įtampą. Tai nėra paprastas dokumento atsiėmimas. Žmogus ruošiasi, moka už pamokas, derina laiką su instruktoriumi, laukia datos, jaudinasi ir tikisi, kad pagaliau pavyks. Kai prie viso to prisideda kelionė į kitą miestą, stresas dar labiau išauga.

Būsimam vairuotojui svarbi pažįstama aplinka. Jei egzaminą tenka laikyti mieste, kurio gatvės mažiau žinomos, nerimas didėja. Reikia ne tik gerai vairuoti, bet ir greitai orientuotis nepažįstamose sankryžose, juostose, greičio ribojimuose ir vietiniuose eismo įpročiuose. Vieniems tai nėra problema, kitiems tai tampa papildomu spaudimu.

Dar blogiau, kai po neišlaikyto egzamino kitos datos tenka laukti ilgai arba ieškoti laisvos vietos kitame mieste. Tada prasideda tikras skaičiavimas: važiuoti ten, kur greičiau, bet toliau, ar laukti savo mieste, bet ilgiau. Kiek tai kainuos? Kas nuveš? Ar reikės imti laisvą dieną? Ar verta rizikuoti laikyti egzaminą nepažįstamoje vietoje?

Žmogui iš didmiesčio tai gali atrodyti smulkmena. Tačiau rajono gyventojui tai dažnai reiškia papildomas išlaidas, laiką ir nervus.

Gyva eilė ne visada atrodo kaip išsigelbėjimas

„Regitra“ nurodo, kad padaliniuose klientai aptarnaujami su išankstine registracija ir gyva eile. Teoriškai tai skamba patogiai. Jei nepavyko užsiregistruoti, galima nuvykti ir bandyti laukti vietoje. Tačiau realybėje gyva eilė ne visada reiškia greitą sprendimą.

Žmogus, kuris į padalinį važiuoja iš kito miestelio, negali lengvai rizikuoti. Jei atvykęs sužinos, kad teks laukti labai ilgai arba tą dieną jo klausimo išspręsti nepavyks, jis praras ne tik laiką. Jis bus sugaišęs kelionę, degalus, galbūt darbo valandas, o kartais ir kito žmogaus pagalbą.

Todėl daugelis renkasi išankstinę registraciją. Tačiau ir čia atsiranda kita problema – laisvi laikai ne visada sutampa su žmogaus gyvenimu. Jei pasiūlomas laikas darbo dienos viduryje, žmogui tenka prašyti išleisti iš darbo. Jei artimiausia data po kelių savaičių, reikalas nusikelia. Jei problema skubi, tenka ieškoti kito padalinio.

Taip paslauga, kuri turėtų būti paprasta, virsta nuolatiniu derinimu. Ne žmogus renkasi patogiausią laiką, o jis bando prisitaikyti prie sistemos.

Kodėl ši problema labiausiai erzina mažesniuose miestuose

Mažesnių miestų ir rajonų gyventojai dažnai jaučia, kad paslaugos po truputį tolsta nuo žmogaus. Vienur uždaromi bankų skyriai, kitur mažėja gydytojų, dar kitur daug kas perkeliama į internetą. „Regitros“ padalinių klausimas patenka į tą pačią jautrią vietą: kai paslauga yra būtina, bet fiziškai ne visiems vienodai lengvai pasiekiama.

Automobilis Lietuvoje daugeliui nėra prabanga. Ypač regionuose jis dažnai yra būtinybė. Be jo sunku nuvažiuoti į darbą, pas gydytoją, į parduotuvę, nuvežti vaikus, aplankyti artimuosius. Todėl viskas, kas susiję su vairuotojo pažymėjimu ar automobilio registracija, žmogui yra ne teorinis patogumo klausimas, o kasdienio gyvenimo dalis.

Kai tokiai paslaugai reikia važiuoti toli, žmogus jaučiasi lyg baudžiamas už tai, kad gyvena ne didmiestyje. Jam gali būti pasakyta, kad paslauga prieinama, bet jo kasdienybėje ji prieinama tik su papildoma kelione, papildomu laiku ir papildomomis išlaidomis.

Būtent todėl padalinių skaičius savaime neatsako į svarbiausią klausimą. Žmonėms svarbu ne tik kiek jų yra, bet ar konkretus žmogus savo reikalą gali susitvarkyti paprastai.

Elektroninės paslaugos padeda, bet ne viską išsprendžia

Būtų neteisinga sakyti, kad niekas nesikeičia. Dalis „Regitros“ paslaugų internetu tikrai palengvina gyvenimą. Vairuotojo pažymėjimo keitimas, kai kurios registracijos procedūros, išankstinė registracija ir informacijos patikra leidžia išvengti nereikalingų kelionių.

Tačiau elektroninės paslaugos neveikia kaip universalus vaistas. Ne visi gyventojai lengvai naudojasi savitarna. Vyresniems žmonėms ar tiems, kurie rečiau tvarko dokumentus internetu, net paprastas prisijungimas per elektroninius valdžios vartus gali kelti įtampą. Kitiems reikia gyvo paaiškinimo, nes situacija nestandartinė.

Yra ir praktinių dalykų, kurių internetu iki galo neišspręsi. Numeriai, dokumentų pateikimas, egzaminai, kai kurie automobilio registracijos niuansai vis tiek gali pareikalauti fizinio atvykimo. Todėl sakyti „viską galima internetu“ būtų per paprasta.

Skaitmenizacija padeda tiems, kurie jau moka ja naudotis ir kurių situacija telpa į standartinį scenarijų. Bet kai žmogus turi sudėtingesnį klausimą, gyvena toliau nuo padalinio arba nėra tikras, ką tiksliai reikia daryti, fizinio aptarnavimo poreikis niekur nedingsta.

Ko žmonės iš tikrųjų tikisi

Dauguma gyventojų nesitiki, kad „Regitros“ padalinys atsiras kiekviename miestelyje. Žmonės supranta, kad tam reikia patalpų, darbuotojų, įrangos, egzaminuotojų ir pinigų. Tačiau jie tikisi aiškesnio, patogesnio ir labiau žmogui pritaikyto kelio.

Tai galėtų reikšti daugiau mobilių paslaugų regionuose, daugiau aiškios informacijos, kokias paslaugas galima gauti konkrečiame padalinyje, lankstesnius laikus, geresnį laisvų vizitų matomumą, daugiau egzaminavimo galimybių ten, kur žmonėms dabar tenka važiuoti toli. Kartais net nedidelis grafiko ar paslaugos organizavimo pakeitimas žmogui sutaupytų pusę dienos.

Svarbiausia, kad žmogus nesijaustų paliktas vienas su sistema. Kai paslauga būtina, ji turi būti ne tik formaliai egzistuojanti, bet ir realiai pasiekiama. Ypač šalyje, kur regionuose automobilis dažnai yra vienintelė normalaus judėjimo priemonė.

39 padaliniai yra skaičius, bet ne atsakymas į žmogaus problemą

„Regitros“ tinklas Lietuvoje nėra mažas, tačiau žmonių nepasitenkinimas kyla ne iš lentelės. Jis kyla iš konkrečių situacijų: kai reikia važiuoti į kitą miestą, kai nėra tinkamo laiko, kai egzaminas galimas ne ten, kur gyveni, kai gyva eilė atrodo rizika, o ne pagalba, kai vienas trūkstamas dokumentas reiškia dar vieną kelionę.

Tai ir yra pagrindinis šios problemos nervas. Žmogus nori ne privilegijų ir ne ypatingo aptarnavimo. Jis nori susitvarkyti būtiną reikalą be jausmo, kad dėl vieno vizito turi dėlioti visą dieną kaip kelionę.

Todėl kalbant apie „Regitros“ padalinius svarbu žiūrėti ne tik į skaičių. 39 padaliniai žemėlapyje atrodo vienaip, bet žmogui, kuris gyvena toliau nuo jų arba kuriam reikia konkrečios paslaugos, tas pats skaičius gali reikšti visai ką kita.

Ir būtent čia atsiranda paprastas klausimas: ar paslauga tikrai arti žmogaus, jei dėl jos vis dar reikia važiuoti kaip į mažą ekspediciją?