Iki garsiosios „Teismo dienos“ liko penkios dienos: kodėl mokslininkai dar 1960-aisiais pasirinko 2026 metų lapkričio 13-ąją?

2026 metų lapkričio 13-oji, penktadienis, moksliniame straipsnyje „Paskutiniojo teismo diena“ buvo pavadinta prieš 66 metus. Tačiau už bauginančio pavadinimo slypėjo ne artėjančios katastrofos atradimas. Tyrėjai apskaičiavo, kad pratęsus tuometinę pasaulio gyventojų augimo tendenciją jų modelis ties 2026 metais pasiektų neįmanomą rezultatą – gyventojų skaičius artėtų prie begalybės. Tikrovė šiuo keliu nenuėjo.

Iki datos likus vos kelioms dienoms, sena publikacija vėl traukia dėmesį. Tam užtenka dviejų dalykų: žodžių „Teismo diena“ ir neįprastai konkrečios datos. Penktadienis, tryliktoji, dar sustiprina įspūdį, kad kalbama apie kažką grėsmingo. Tačiau pats tyrimas buvo skirtas gyventojų skaičiaus augimui ir klausimui, kur gali nuvesti ilgą laiką stebėtos tendencijos tęsimas.

Moksliškai numatytos pasaulio pabaigos lapkričio 13-ąją nėra. Šioje istorijoje įdomiausia tai, kaip matematinė kreivė, provokuojantis straipsnio pavadinimas ir vėlesni pasakojimai virto tariama katastrofos prognoze.

Straipsnis pasirodė viename žinomiausių mokslo žurnalų

1960 metų lapkričio 4 dieną žurnale „Science“ paskelbtas Heinzo von Foersterio, Patricios Moros ir Lawrence’o Amioto darbas pavadintas „Paskutiniojo teismo diena: 2026 metų lapkričio 13-oji, penktadienis“. Autoriai analizavo tuo metu turėtus pasaulio gyventojų skaičiaus įverčius, apimančius ilgą laikotarpį – maždaug nuo mūsų eros pradžios iki 1958 metų.

Juos domino ne vien tai, kad žmonių daugėja. Svarbus buvo augimo pobūdis: per ilgą istorinį laikotarpį gyventojų gausėjimas spartėjo. Tyrėjai ieškojo matematinio būdo šią raidą aprašyti ir gautą kreivę pratęsė į ateitį.

Čia ir atsirado garsioji data. Modelis rodė, kad tęsiantis tokiai augimo eigai būtų pasiektas taškas, kuriame apskaičiuotas gyventojų skaičius nebeturėtų realios prasmės. Tai buvo ne būsimos gamtinės nelaimės laikas, o pasirinkto matematinio aprašymo riba.

„Begalybė“ formulėje nereiškia begalinės minios Žemėje

Žemėje negali atsirasti begalinis žmonių skaičius. Todėl toks modelio rezultatas neturėtų būti suprantamas pažodžiui. Matematinis singuliarumas šiuo atveju parodo, kad naudojamos priklausomybės negalima neribotai taikyti tikrovei: anksčiau ar vėliau turi pasikeisti pati augimo eiga arba ją aprašantis modelis.

Įsivaizduokite, kad ilgai stebėtas procesas vis greitėja. Jei formulėje leidžiate jam greitėti be jokių ribų, galite gauti rezultatą, kurio realiame pasaulyje būti negali. Toks skaičiavimas kelia svarbų klausimą apie prielaidas, tačiau savaime nepasako, kokiu būdu ir kurią dieną tikrovė pasuks kita kryptimi.

Provokuojantis „Teismo dienos“ pavadinimas atkreipė dėmesį ir į žmonijos augimo ribas. Vis dėlto jo negalima paversti teiginiu, kad mokslininkai nustatė tikslią žmonijos žūties datą.

Pasaulis pradėjo keistis anksčiau, nei kreivė pasiekė ribą

Pagrindinė prielaida, leidusi modeliui artėti prie begalybės, buvo toliau spartėjantis gyventojų skaičiaus augimas. Tačiau vėlesnė demografinė raida pasikeitė. Daugelyje šalių mažėjo gimstamumas, o pasaulinis gyventojų gausėjimo tempas lėtėjo.

Tai nereiškia, kad žmonių planetoje staiga pradėjo mažėti. Svarbu atskirti bendrą gyventojų skaičių nuo jo augimo greičio. Gyventojų vis dar gali daugėti, tačiau kasmetis prieaugis gali būti lėtesnis, negu numatė ankstesnė kreivė.

Būtent šis pokytis ir yra esminis atsakymas į lapkričio 13-osios istoriją. Tikrovė nebetęsė tos pačios trajektorijos, todėl iš jos apskaičiuotas galutinis taškas netapo realiu įvykiu. Iki garsiosios datos likus kelioms dienoms nereikia laukti, ar modelis staiga „suveiks“ – jo pagrindinė prielaida jau seniai nebeatitinka vykstančios raidos.

Kodėl mokslininkai dar 1960-aisiais pasirinko 2026 metų lapkričio 13-ąją?Nuotrauka: Meta

JT prognozėse – gyventojų pikas, o ne begalinis augimas

2024 metų Jungtinių Tautų pasaulio gyventojų perspektyvose nurodyta, kad tais metais Žemėje gyveno apie 8,2 mlrd. žmonių. Toje prognozėje numatomas tolesnis augimas iki maždaug 10,3 mlrd. XXI amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje, o vėliau – nedidelis sumažėjimas iki maždaug 10,2 mlrd. amžiaus pabaigoje.

Šie skaičiai yra konkrečios prognozės rezultatai, o ne garantuotas būsimas žmonių skaičius. Tačiau jų kryptis aiškiai skiriasi nuo senojo neribotai spartėjančio augimo modelio. Prognozuojama riba ir galimas mažėjimas, o ne matematinė begalybė.

Tose pačiose JT perspektyvose pasaulinis gimstamumo rodiklis vertintas maždaug 2,25 vaiko vienai moteriai, palyginti su 3,31 vaiko 1990 metais. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl ilgam laikotarpiui nebeužtenka mechaniškai pratęsti ankstesnių šimtmečių tendencijos.

Kodėl data tokia tiksli – net iki konkretaus penktadienio?

Metus ar laikotarpį nurodantis modelis skamba vienaip, o konkreti kalendoriaus diena – visai kitaip. Pastaroji lengvai sukuria įspūdį, kad apskaičiuotas tikslus katastrofos momentas. Tačiau tokio tikslumo pasaulio gyventojų prognozei ši data nesuteikia.

Lapkričio 13-oji sutampa su H. von Foersterio gimtadieniu. Tyrimo aptarimuose šios dienos pasirinkimas siejamas su ironišku autorių tonu. Tai dera ir su iššaukiančiu pavadinimu, kuriame dar pabrėžtas penktadienis.

Todėl kalendoriaus detalę verta atskirti nuo rimtosios darbo dalies. Mokslinis klausimas buvo apie gyventojų augimo matematinį aprašymą ir jo ribas. Tiksliai skambanti diena pavertė šį klausimą daug įsimintinesniu, tačiau nepavertė jo patikima pasaulio pabaigos prognoze.

Kas iš tikrųjų numatyta lapkričio 13-ajai?

Nėra šiame tyrime nustatyto asteroido smūgio, planetos sunaikinimo ar kito konkretaus įvykio, kuris turėtų nutikti tą penktadienį. Kalbama apie 1960 metais sudaryto modelio rezultatą, gautą tęsiant tam tikrą istorinę tendenciją.

2026 metų lapkričio 13-oji bus seniai pagarsėjusios mokslinės publikacijos data kalendoriuje, o ne patvirtinta „Teismo diena“. Gyventojų augimo eiga pasikeitė, ir realus pasaulis prie modelio žadėtos begalybės neartėja. Po penkių dienų bus galima minėti ne išsipildžiusią katastrofą, o tai, kiek triukšmo daugiau nei po šešių dešimtmečių vis dar sukelia vienas taikliai parinktas straipsnio pavadinimas.