Kai žmogų prispaudžia stresas, vieni eina pasivaikščioti, kiti įsijungia serialą, treti ima sportuoti, o dar kiti užsideda ausines ir dingsta muzikoje. Kartais pakanka vienos dainos, kad galvoje aprimtų triukšmas, o kūnas pagaliau suprastų: galima įkvėpti giliau.
Bet kuri daina žmonėms dažniausiai padeda nurimti?
Į šį klausimą pabandė atsakyti tyrėjai, išanalizavę beveik 90 tūkst. dainų ir daugiau kaip 32 tūkst. atlikėjų. Jie peržiūrėjo šimtus „Spotify“ grojaraščių, susijusių su stresu, nerimu, perdegimu, atsipalaidavimu ir emociniu nusiraminimu. Rezultatas – netikėtas antistresinės muzikos žemėlapis.
Ir jo viršūnėje atsidūrė ne meditacinė muzika, ne banginių garsai ir ne tylus fortepijonas.
Dažniausiai stresui malšinti pasirenkama daina tapo „Coldplay“ kūrinys „Sparks“.
Daina, kurią žmonės įsijungia tada, kai viduje viskas per garsiai
„Sparks“ – tai lėta, melancholiška, švelniai siūbuojanti daina iš debiutinio „Coldplay“ albumo „Parachutes“. Ji nėra triukšminga, nespaudžia emocijų per jėgą ir nebando klausytojo „sutaisyti“. Galbūt būtent todėl ji taip stipriai veikia.
Tai kūrinys, kuris skamba lyg tylus atsiprašymas, lyg pavėluotas pokalbis, lyg bandymas dar kartą pasiekti žmogų, kuris jau tolsta. Dainos nuotaika romantiška, šiek tiek liūdna, bet kartu labai raminanti. Ji ne užgožia stresą, o tarsi atsisėda šalia jo.
Tyrėjų duomenimis, būtent „Sparks“ dažniausiai pasirodė 2026 m. analizuotuose stresą mažinančiuose „Spotify“ grojaraščiuose. Tai nereiškia, kad ši daina stebuklingai tinka kiekvienam žmogui. Tačiau statistika rodo, kad daugybė klausytojų ją renkasi tada, kai nori nurimti.
Antroje vietoje atsidūrė „Cigarettes After Sex“ kūrinys „Apocalypse“. Nors pavadinimas skamba dramatiškai, pati daina yra lėta, miglota ir beveik hipnotizuojanti. Trečioje vietoje – „Lord Huron“ daina „The Night We Met“, kuri daugeliui siejasi su nostalgija, praradimu ir stipriomis emocijomis.
Į dešimtuką taip pat pateko Gigi Perez „Sailor Song“, „Arctic Monkeys“ kūrinys „505“, „The Neighbourhood“ daina „Sweater Weather“, Conan Gray „Heather“, Roar „I Can’t Handle Change“, Sombr „Back to Friends“ ir „The Walters“ kūrinys „I Love You So“.
Bendra detalė krenta į akis iš karto: daugelis šių dainų nėra linksmos. Jos švelnios, lėtesnės, dažnai liūdnos arba nostalgiškos.
Ir čia slypi įdomiausia dalis.
Kodėl liūdna muzika kartais ramina labiau nei linksma?
Atrodytų, kad patiriant stresą reikėtų klausytis kažko linksmo, energingo, pakeliančio nuotaiką. Tačiau žmonės labai dažnai renkasi muziką, kuri atspindi jų būseną, o ne bando ją paneigti.
Kai žmogus jaučiasi įsitempęs, pavargęs ar emociškai išsekęs, pernelyg pozityvi muzika gali net erzinti. Ji skamba tarsi svetima. Tuo metu lėtas, melancholiškas kūrinys gali sukurti jausmą, kad kažkas pagaliau supranta.
Muzikos psichologai jau seniai pabrėžia, kad mėgstama muzika gali paveikti smegenų atlygio sistemą. Klausantis patinkančių melodijų, smegenyse gali padidėti dopamino išsiskyrimas, o streso hormono kortizolio lygis gali mažėti. Kitaip tariant, muzika veikia ne tik nuotaiką, bet ir kūną.
Todėl nenuostabu, kad žmonės griebiasi dainų ne tik dėl pramogos. Muzika tampa savotišku emociniu įrankiu. Vieni ją naudoja nusiraminti, kiti – išsiverkti, treti – susikaupti, ketvirti – išgyventi momentus, kurių kitaip nesugebėtų įvardyti.
Kartais daina padeda ne todėl, kad padaro mus laimingus, o todėl, kad leidžia jaustis mažiau vieniems.
10 dažniausiai stresui mažinti pasirenkamų dainų „Spotify“ grojaraščiuose:
- „Sparks“ – Coldplay
- „Apocalypse“ – Cigarettes After Sex
- „The Night We Met“ – Lord Huron
- „Sailor Song“ – Gigi Perez
- „505“ – Arctic Monkeys
- „Sweater Weather“ – The Neighbourhood
- „Heather“ – Conan Gray
- „I Can’t Handle Change“ – Roar
- „Back to Friends“ – Sombr
- „I Love You So“ – The Walters
10 dažniausiai antistresiniuose grojaraščiuose pasirodančių atlikėjų:
- Drake
- Taylor Swift
- The Weeknd
- Billie Eilish
- Tyler, The Creator
- Daniel Caesar
- Kendrick Lamar
- Travis Scott
- Cigarettes After Sex
- SZA
Netikėtas atradimas: stresui žmonės renkasi ne tik ramią muziką
Tyrime paaiškėjo ir dar vienas dalykas, kuris gali nustebinti. Stresą mažinančiuose grojaraščiuose dažnai pasirodo ne tik švelni popmuzika ar indie baladės. Labai populiarūs yra hiphopas, repas, rokas, elektroninė muzika, R&B, soul, metalas, emo ir pankas.
Tai reiškia, kad streso malšinimas ne visada atrodo kaip tyli muzika prie žvakių. Vieniems reikia švelnaus balso ir lėto ritmo, kitiems – stipraus repo teksto, sunkių gitarų ar agresyvesnės energijos.
Hiphopas ir repas šiame tyrime buvo tarp dažniausiai stresui mažinti pasirenkamų žanrų. Popmuzika ir rokas taip pat atsidūrė aukštai. Metalas, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip visiška priešingybė atsipalaidavimui, irgi pasirodė svarbus. Kai kuriems klausytojams sunkesnė muzika padeda iškrauti įtampą, pyktį ar vidinį spaudimą.
Tarp atlikėjų, kurių muzika dažniausiai atsirasdavo antistresiniuose grojaraščiuose, pirmavo Drake’as. Po jo rikiavosi Taylor Swift, The Weeknd, Billie Eilish, Tyler, The Creator, Daniel Caesar, Kendrick Lamar, Travis Scott, „Cigarettes After Sex“ ir SZA.
Tai labai margas sąrašas. Jame telpa ir popmuzikos žvaigždės, ir reperiai, ir melancholiški indie skambesiai. Tai tik dar kartą parodo, kad vieno universalaus recepto nėra.
Muzika padeda, bet vienos ribos peržengti nereikėtų
Tyrimas atskleidė ir nerimą keliantį dalyką: dalis žmonių muziką naudoja kaip profesionalios psichologinės pagalbos pakaitalą. Tai suprantama – muzika yra prieinama, greita, nemokama arba beveik nemokama, o kartais ji tikrai padeda išgyventi sunkią akimirką.
Tačiau svarbu nepamiršti: muzika gali būti pagalba, bet ji neturėtų tapti vieninteliu būdu tvarkytis su rimtomis psichologinėmis problemomis. Jei stresas, nerimas, panikos priepuoliai ar perdegimas tęsiasi ilgai, verta kreiptis į specialistus.
Daina gali nuraminti vakarą. Ji gali padėti išbūti sunkų momentą. Ji gali sumažinti įtampą, sukelti prisiminimus, paguosti ar net grąžinti jėgų. Bet ji negali pakeisti gydytojo, psichologo ar psichoterapeuto, kai žmogui reikia rimtesnės pagalbos.
Kodėl vieniems padeda „Coldplay“, o kitiems – „Metallica“?
Nors tyrimas išskyrė populiariausias dainas ir atlikėjus, svarbiausia mintis labai paprasta: kiekvienas žmogus turi savo raminančią muziką.
Vienam tai bus „Coldplay“ ir „Sparks“. Kitam – Taylor Swift. Trečiam – „Linkin Park“, „Metallica“, Billie Eilish ar senas lietuviškas kūrinys, kurio jis klausėsi dar paauglystėje. Dar kitam labiausiai padės ne žodžiai, o ritmas, bosas, gitaros ar net visiška tyla po dainos.
Muzika veikia per asmeninę patirtį. Ji susijusi su prisiminimais, žmonėmis, laikotarpiais, vietomis ir emocijomis. Todėl neįmanoma sukurti vienos dainos, kuri vienodai nuramintų visus.
Vis dėlto faktas lieka įdomus: kai tyrėjai peržiūrėjo dešimtis tūkstančių kūrinių, būtent „Coldplay“ daina „Sparks“ dažniausiai iškilo kaip antistresinių grojaraščių favoritė.
Galbūt todėl, kad ji neskuba. Galbūt todėl, kad nespaudžia. Galbūt todėl, kad joje yra kažkas labai žmogiško – liūdesys, švelnumas ir viltis viename.
Kai pasaulis tampa per garsus, žmonės ieško dainos, kuri kalbėtų tyliau. Ir, panašu, labai daug kam ta daina yra „Sparks“.
