Juodas mėsos padėklas parduotuvėje gali apgauti: spalva nereiškia to, ką daugelis pirkėjų įsivaizduoja

Prekybos centre prie mėsos vitrinos viskas atrodo paprasta tik iš pirmo žvilgsnio. Vienoje lentynoje guli vištiena geltonuose padėkluose, šalia – kiauliena raudonuose, o kiek toliau jautiena juodame padėkle, aptraukta blizgia plėvele. Ir tada smegenys labai greitai padaro išvadą: juoda turbūt reiškia geriau, raudona – įprasta, geltona – gal pigiau, o balta – paprasčiausia.

Būtent čia pirkėjas gali būti tyliai pastumtas rinktis ne pagal mėsą, o pagal foną po ja. Juodas padėklas mėsai suteikia prabangesnį vaizdą. Raudonas gali sustiprinti šviežumo įspūdį. Geltonas ar baltas atrodo kasdieniškiau. Tačiau pati padėklo spalva nėra oficialus kokybės ženklas ir automatiškai nepasako, kad vienas produktas geresnis už kitą.

Svarbiausia informacija slepiasi ne plastiko spalvoje, o pačioje mėsoje, pakuotėje ir etiketėje. Europos Komisija nurodo, kad ant fasuotų maisto produktų turi būti pateikiama tokia privaloma informacija kaip produkto pavadinimas, sudedamosios dalys, kiekis, tinkamumo data, laikymo sąlygos, naudojimo instrukcijos, gamintojo ar platintojo duomenys, kilmės šalis tam tikrais atvejais ir maistingumo deklaracija. Padėklo spalva tarp šių esminių duomenų neminima.

Kodėl juodas padėklas atrodo „brangiau“?

Juoda spalva maisto pakuotėse veikia labai paprastai: ji sukuria kontrastą. Raudona jautiena ar gražiai supjaustyta kiauliena tamsiame fone atrodo ryškesnė, tvarkingesnė ir dažnai brangesnė. Tai panašu į restoraną, kuriame patiekalas ant juodos lėkštės gali atrodyti prabangiau nei tas pats patiekalas ant baltos paprastos lėkštės.

Prekybininkui toks efektas naudingas. Juodame padėkle mėsos gabalas gali atrodyti solidesnis, net jei produkto kokybę lemia visai kiti dalykai: rūšis, dalis, šviežumas, riebumas, kilmė, laikymas, pakuotės sandarumas ir apdorojimas. Kitaip tariant, juodas fonas gali pagerinti įspūdį, bet jis nepakeičia pačios mėsos.

Raudoni ar geltoni padėklai taip pat gali būti naudojami ne dėl kokybės klasės, o dėl prekybos tinklo vidinės sistemos. Viena parduotuvė gali juodą naudoti „premium“ linijai, kita – jautienai, trečia – akcijinėms prekėms visai kitą spalvą. Todėl bandyti iš padėklo spalvos sukurti universalią taisyklę yra pavojinga. Viename tinkle juodas gali reikšti brangesnę liniją, kitame – tiesiog pakuotės dizainą.

Mėsos spalva irgi ne visada pasako tiesą

Daugelis pirkėjų ieško ryškiai raudonos jautienos, nes ji atrodo šviežiausia. Tačiau mėsos spalva nėra tokia paprasta, kaip atrodo. USDA Maisto saugos ir inspekcijos tarnyba aiškina, kad mėsos spalvai įtakos turi mioglobinas, deguonis ir laikymo sąlygos. Šviežia jautiena vakuuminėje pakuotėje, kur ji apsaugota nuo oro, gali būti purpuriškai raudonos spalvos, o susilietusi su deguonimi tampa ryškiai vyšninės raudonos spalvos.

Tai reiškia, kad tamsesnė vakuume supakuota mėsa nebūtinai yra bloga. Ji gali tiesiog būti kitokioje pakuotėje, kurioje mažiau deguonies. Atidarius pakuotę ir palaikius mėsą ore, spalva dažnai pasikeičia. Lygiai taip pat pilkšvesnis faršo vidus ne visada reiškia gedimą, nes išorinė dalis daugiau kontaktuoja su deguonimi, o vidinė – mažiau.

Vis dėlto spalvos visiškai ignoruoti irgi nereikia. USDA pažymi, kad spalvos pokyčiai šviežiuose produktuose gali būti normalūs, bet sugedusi mėsa ar paukštiena dažnai turi ir kitų požymių: nemalonų kvapą, lipnumą, tąsumą ar gleivėtą paviršių. Todėl vien tik „ne tokia raudona“ dar nėra nuosprendis, bet keistas kvapas, gleivės ar lipnumas – jau rimtas signalas tokios pakuotės nepirkti arba produkto nebevartoti.

Į ką žiūrėti pirmiausia?

Pirmas dalykas – tinkamumo vartoti data. Šviežia mėsa yra greitai gendantis produktas, todėl ant pakuotės nurodyta data nėra dekoracija. Lietuvoje VMVT primena, kad greitai gendantiems produktams svarbu ne tik galiojimo data, bet ir tinkama laikymo temperatūra, o tinkamumo vartoti terminas galioja tik tada, kai pakuotė nepažeista ir produktas laikytas tinkamomis sąlygomis.

Antras dalykas – pakuotės būklė. Jei plėvelė įplyšusi, pakuotė praradusi sandarumą, teka skystis, kraštai atlipę arba padėklas pažeistas, geriau ieškoti kito produkto. Net labai gražiai atrodanti mėsa nebeturi tokios pačios apsaugos, jei pakuotė pažeista. O jeigu pakuotė išsipūtusi, su ja reikia elgtis ypač atsargiai. USDA aiškina, kad mėsos ar paukštienos pakuotės gali išsipūsti dėl skirtingų priežasčių, įskaitant modifikuotą atmosferą, bet išsipūtimas gali atsirasti ir dėl gedimo metu susidarančių dujų; dėl atsargumo rekomenduojama tokios pakuotės nenaudoti.

Trečias dalykas – laikymo vieta vitrinoje. Mėsa turi būti šaldytuve, o ne šiltesnėje lentynos dalyje ar palikta šalia kasų. Jeigu pakuotė drungna, produktas atrodo aptirpęs arba vitrinoje matyti daug netvarkos, geriau nerizikuoti. Data ant pakuotės nepadės, jei šalčio grandinė buvo pažeista.

Skystis padėkle: ar tai blogas ženklas?

Daug pirkėjų išsigąsta, kai padėkle mato rausvą skystį. Dažnai manoma, kad tai kraujas, bet dažniausiai tai yra vandens ir baltymų, tarp jų mioglobino, mišinys. Mėsa natūraliai turi vandens, o dalis jo gali išsiskirti laikymo metu, ypač jei produktas buvo pjaustytas, šaldytas, atšildytas arba ilgiau stovėjo pakuotėje. USDA aiškina, kad mėsa ir paukštiena natūraliai sudaryti iš vandens, raumenų, jungiamojo audinio, riebalų ir kaulų, o vanduo gali išsiskirti į pakuotę.

Nedidelis skysčio kiekis savaime nebūtinai reiškia, kad mėsa sugedusi. Tačiau jei skysčio labai daug, mėsa atrodo pavandenijusi, pilkšva, lipni, o pakuotė prastai atrodo, tai jau nebe tas pats. Tokiu atveju geriau rinktis kitą pakuotę. Pirkėjas parduotuvėje neturi būti detektyvas, bet kelios sekundės apžiūros gali sutaupyti ir pinigų, ir nemalonių pojūčių virtuvėje.

Etiketė pasako daugiau nei spalvotas plastikas

Jeigu norite išsirinkti geresnę mėsą, pirmiausia skaitykite etiketę. Joje matysite, kas tai per produktas: kiaulienos sprandinė, jautienos mentė, vištienos šlaunelės, faršas ar marinuotas gaminys. Tai labai svarbu, nes „mėsa“ nėra vienas produktas. Skirtingos dalys tinka skirtingam gaminimui. Viena mėsa bus gera troškinti, kita – kepti greitai, trečia – maltiems patiekalams.

Taip pat žiūrėkite kilmę, laikymo sąlygas ir sudėtį. Jeigu tai šviežia mėsa be priedų, sudėtis turėtų būti labai paprasta. Jeigu tai marinuotas gaminys, ten jau gali būti druskos, cukraus, tirštiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų. Tokiu atveju lyginkite ne tik kilogramo kainą, bet ir tai, kiek iš tikrųjų perkate mėsos, o kiek – marinato.

ES taisyklėse taip pat numatyta, kad kilmės informacija privaloma tam tikrai šviežiai, atšaldytai ar šaldytai kiaulienai, avienai, ožkienai ir paukštienai, nurodant auginimo ir skerdimo vietą. Tai pirkėjui daug svarbiau nei padėklo spalva, nes etiketė duoda realią informaciją, o pakuotės dizainas dažnai tik kuria nuotaiką.

Kodėl žmonės taip lengvai pasiduoda padėklo efektui?

Nes parduotuvėje renkamės akimis. Jeigu mėsa atrodo gražiai, tvarkingai, ryškiai ir „brangiai“, mes greičiau patikime, kad ji geresnė. Tamsus fonas sustiprina spalvą, švari plėvelė sukuria šviežumo įspūdį, o graži etiketė gali priversti galvoti, kad produktas aukštesnės klasės.

Tai nereiškia, kad visi gražiai supakuoti produktai blogi. Ne. Gera pakuotė gali būti tiesiog tvarkingo gamintojo dalis. Tačiau ji neturėtų būti pagrindinis argumentas. Jei dvi pakuotės skiriasi tik padėklo spalva, o etiketėje, kilmėje, datos likutyje, mėsos dalyje ir sudėtyje didelio skirtumo nėra, juodas padėklas neturėtų automatiškai laimėti.

Kartais mažiau „prabangiai“ atrodanti pakuotė gali būti geresnis pasirinkimas pagal kainą ir turinį. Ypač jei perkate mėsą troškiniui, sriubai ar maltinukams, kur juodas padėklas skonio tikrai nepridės.

Praktinė taisyklė prie mėsos lentynos

Pirmiausia pasižiūrėkite į datą. Tada į pakuotės sandarumą. Tada į mėsos kvapą, jei produktas jau atidarytas namuose, ir į paviršiaus būklę. Tada į etiketę: kas per mėsa, kokia dalis, kilmė, ar yra priedų, kokios laikymo sąlygos. Tik po to verta vertinti, ar pakuotė atrodo gražiai.

Jautienai svarbu ir marmuringumas – smulkios riebalų gyslelės raumenyje. Kai kuriems gabalams jos suteikia sultingumo ir skonio, ypač kepant kepsnius. Tačiau marmuringumas nėra tas pats, kas šviežumas. Tai mėsos savybė, o ne saugumo garantija. Vištienai ar kiaulienai labiau žiūrėkite į švarų paviršių, normalų kvapą, tinkamą spalvą pagal produktą ir pakuotės būklę.

Jeigu perkate faršą, būkite dar atidesni. Maltos mėsos paviršius didesnis, todėl ji genda greičiau nei vientisas gabalas. Tokį produktą verta pirkti kuo šviežesnį ir kuo greičiau sunaudoti. O jei faršas atrodo įtartinai, turi nemalonų kvapą ar lipnią tekstūrą, geriau jo nenaudoti.

Juodas nereiškia geriausias, geltonas nereiškia blogiausias

Padėklo spalva gali būti graži rinkodaros detalė, bet ji neturėtų spręsti už jus. Juodas padėklas gali padaryti mėsą patrauklesnę, raudonas gali sustiprinti spalvos įspūdį, geltonas gali būti susijęs su konkrečia linija ar parduotuvės vidaus sistema. Tačiau kokybę ir saugumą lemia ne plastiko spalva.

Tikras pirkėjo darbas yra ne spėlioti spalvų kodus, o skaityti informaciją ir žiūrėti į produktą. Data, pakuotės būklė, laikymo sąlygos, mėsos dalis, kilmė, sudėtis, skysčio kiekis ir pati mėsos išvaizda pasako daugiau nei bet kuris padėklas.

Kitą kartą, kai ranka tiesis prie juodo padėklo vien todėl, kad jis atrodo „premium“, verta sekundei sustoti. Galbūt tai tikrai geras gabalas. Bet galbūt šalia raudoname ar baltame padėkle guli tokia pati arba net geresnė mėsa už mažesnę kainą. Parduotuvėje gražus fonas moka kalbėti labai įtikinamai, bet pinigus vis tiek mokame ne už foną, o už tai, ką parsinešame į virtuvę.