Kada Žemėje atsirado pirmieji gyvūnai ir kodėl mokslininkai vis dar ginčijasi dėl datos
Jei pirmuoju gyvūnu vadintume padarą, kurio kūną aiškiai atpažįstame uolienoje, atsakymas būtų maždaug prieš 574–560 milijonų metų. Tačiau gyvūnų giminės pradžia galėjo būti gerokai senesnė – kai kurie skaičiavimai ją stumia net link 800 milijonų metų į praeitį.
Ginčas kyla ne todėl, kad mokslininkai nemoka suskaičiuoti. Bėda paprastesnė ir kartu labai žemiška: pirmieji gyvūnai greičiausiai buvo maži, minkšti ir nepaliko tokių aiškių pėdsakų kaip kaulai, kriauklės ar dantys. Po šimtų milijonų metų iš jų gali likti vos neįžiūrima dėmė uolienoje – arba visai nieko.
Seniausi gyvūnai greičiausiai neatrodė įspūdingai
Įsivaizduoti pirmąjį gyvūną kaip žuvį ar vabzdį būtų klaida. Ankstyvieji gyvūnai galėjo būti panašesni į paprastus jūros kempinių giminaičius ar plokščius, minkštakūnius organizmus, gyvenusius sekliame jūros dugne. Jie neturėjo nei kaulų, nei kriauklių, todėl gamtai buvo lengva jų istoriją beveik ištrinti.
Aiškesni gyvūnų kūnų fosilijų įrodymai siejami su vėlyvuoju ediakaro laikotarpiu – maždaug prieš 574–560 milijonų metų. Vėliau, prieš maždaug 541 milijoną metų, prasidėjo kambrio laikotarpis, kai fosilijose gyvūnų staiga pasidarė daug daugiau: atsirado kieti kūno dariniai, sudėtingesnės formos, aktyvesnis judėjimas.
Tas „staiga“ geologijoje gali klaidinti. Skirtumas tarp maždaug 800 ir 560 milijonų metų yra apie 240 milijonų metų – žmogui neaprėpiamas laikas, o uolienų istorijoje tai vis dar tarpas, kurio ne visos nuosėdos išliko.
Viena keista dėmė uolienoje dar nėra galutinis atsakymas
Mokslininkai ieško ne vien kūnų atspaudų. Kartais randama vingiuotų takų, lyg kažkas būtų šliaužęs jūros dugnu, kartais – cheminių molekulių pėdsakų, vadinamų biomarkeriais. Tačiau abu keliai turi savo spąstų.
Taką galėjo palikti ne gyvūnas, o kitas sudėtingas organizmas ar net neaiškiai susiformavusi nuosėda. Cheminė medžiaga gali būti susimaišiusi su vėlesnių laikų tarša arba priklausyti ne tam organizmui, kuriam iš pradžių buvo priskirta. Todėl vienas radinys dažnai sukelia ne šventę, o ilgą ir gana aštrią mokslinę diskusiją.
Yra ir vadinamasis molekulinis laikrodis: mokslininkai lygina šiandien gyvenančių gyvūnų DNR skirtumus ir pagal juos skaičiuoja, kada jų bendros giminės išsiskyrė. Šis metodas dažnai rodo ankstesnę gyvūnų kilmę nei fosilijos. Tačiau laikrodis nėra idealiai tikslus – skirtingos rūšys genetinius pokyčius kaupia nevienodu tempu, o rezultatas priklauso nuo to, kokiomis fosilijomis skaičiavimas „pririšamas“ prie datos.

Ginčas iš tiesų yra apie žodį „pirmieji“
Vieniems tyrėjams svarbiausias pirmasis neginčijamas gyvūno kūno įrodymas. Kiti klausia, kada atsirado bendras visų dabar gyvenančių gyvūnų protėvis, net jei jo fosilijos niekada nerasime. Dar kiti skiria pirmuosius gyvūnus nuo pirmųjų sudėtingų, aktyviai judančių gyvūnų.
Dėl to skirtingos datos nebūtinai viena kitą paneigia. Jos gali atsakyti į skirtingus klausimus: kada išsivystė pati gyvūnų linija, kada pasaulyje jau gyveno minkštakūniai gyvūnai ir kada jie tapo pakankamai įvairūs bei „matomi“, kad jų pėdsakų gausiai liktų uolienose.
Ką gali pakeisti vienas naujas radinys
Šioje istorijoje nauja fosilija gali būti svarbi ne dėl savo dydžio, o dėl vietos ir amžiaus. Jei senose, tiksliai datuotose nuosėdose randamas aiškus kūno atspaudas, judėjimo pėdsakas ir jo aplinką patvirtinantys duomenys, gyvūnų kilmės laikrodis gali būti pasuktas atgal.
Tačiau atsargumas čia nėra nuobodumas. Kuo senesnį radinį bandoma pavadinti gyvūnu, tuo daugiau reikia nepriklausomų įrodymų – kad tai nebūtų mineralų raštas, augalą primenanti forma ar vėliau į uolieną patekęs cheminis signalas.
Šiandien saugiausia sakyti taip: neabejotini gyvūnų įrodymai siekia daugiau kaip pusę milijardo metų, o pati jų kilmė tikriausiai yra senesnė. Tiksli data vis dar slypi tarp labai senų uolienų sluoksnių, kuriuose pirmųjų gyvūnų kūnai buvo per trapūs, kad lengvai išliktų iki mūsų dienų.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


