Kalendorius iš XVII amžiaus žada atšiaurią žiemą ir įvardija sniego datas: ar gruodį iš tiesų sulauksime šalčių?

Pirmasis sniegas gruodžio 1-ąją, dar vienas snygis po kelių dienų ir užsitęsęs šaltis – tokį žiemos scenarijų piešia vadinamasis vokiečių 100 metų kalendorius. Tikslios datos skamba intriguojamai, tačiau svarbiausia detalė slypi kitur: tai istorinė orų spėjimo tradicija, kurios negalima prilyginti sinoptikų prognozei. Be to, joje aprašomas scenarijus savaime nepasako, kokia žiema laukia Lietuvos.

Artėjant žiemai visada norisi konkretaus atsakymo: kada pasirodys pirmos snaigės, ar per Kalėdas žemę dengs sniegas ir kiek ilgai teks kęsti šaltį. Senieji kalendoriai šį smalsumą patenkina itin patraukliai – vietoj tikimybių pateikia konkrečias dienas ir aiškų viso sezono paveikslą. Vis dėlto būtent toks tikslumas turėtų paskatinti atidžiau įvertinti, kuo šie teiginiai pagrįsti.

Šį kartą dėmesio sulaukė XVII amžiuje gyvenusio abato Mauricijaus Knauerio stebėjimais grindžiamas kalendorius. Jame aprašoma žiema gerokai skiriasi nuo pateiktame straipsnyje minimų preliminarių klimato modelių vertinimų: senoji sistema žada šalčius, o modelių interpretacija – švelnesnius ir drėgnesnius mėnesius.

Kalendoriuje išskirtos dvi gruodžio datos

Pagal pateikiamą 100 metų kalendoriaus interpretaciją, pirmasis sniegas turėtų pasirodyti gruodžio 1 dieną. Po to numatomos kelios vėjuotos, neramios dienos, o gruodžio 5-ąją snygis esą pasikartotų. Iki gruodžio 19 dienos kalendorius piešia itin šaltą laikotarpį, tačiau Kalėdoms pateikia jau kitokį scenarijų – galimą lietų.

Taigi net ir šiame pasakojime žiema nėra vientisas šalčio ir sniego laikotarpis. Gruodžio pradžioje žadamas snygis savaime nereiškia, kad sniego danga išsilaikytų iki švenčių. Pirmos snaigės, kelias valandas pabąlusi žemė ir ilgiau išliekantis sniegas yra skirtingi dalykai, nors skambiose antraštėse jie neretai suplakami į vieną.

Kalendoriuje taip pat teigiama, kad ryškesnio atšilimo tektų laukti iki kovo, o daugiau sniego sulauktų kalnuotos Europos vietovės. Tačiau šių teiginių negalima tiesiog perkelti į Lietuvos miestus ir kaimus: vienas bendras Europos žiemos aprašymas neatskleidžia vietinių orų skirtumų.

Kodėl „100 metų kalendorius“ nėra tiksli orų prognozė?

Šios sistemos patrauklumas suprantamas. Žmonės orus stebėjo gerokai anksčiau, nei atsirado šiuolaikinė meteorologija, o sukauptos pastabos buvo svarbios planuojant sėją, derliaus nuėmimą ir kitus darbus. Istoriniai kalendoriai išsaugojo dalį tokios patirties ir iki šiol domina kaip kultūros bei gamtos stebėjimo palikimas.

Vis dėlto senų stebėjimų pritaikymas būsimiems metams neleidžia patikimai nustatyti, kurią dieną konkrečioje vietovėje snigs. Kalendoriuje įrašyta gruodžio 1-oji nėra patvirtinta pirmojo sniego data Lietuvoje. Tai svarbiausias skirtumas, kurį verta prisiminti skaitant tokius žiemos scenarijus.

Net jei vienas spėjimas sutaptų su tikrais orais, vien šio sutapimo nepakaktų visos sistemos patikimumui įrodyti. Norint vertinti prognozavimo metodą, reikėtų nuosekliai lyginti jo rezultatus, įskaitant ir tuos atvejus, kai pažadai neišsipildo.

Švelnesnė žiema ir šalčio bangos viena kitai neprieštarauja

Pateiktame straipsnyje cituojami preliminarūs JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) modelių vertinimai, pagal kuriuos gruodis ir sausis galėtų būti šiltesni už klimato normą. Tačiau nenurodyta konkreti prognozės versija ir aiški teritorija, kuriai taikomas minimas 2–3 laipsnių nuokrypis. Todėl šio skaičiaus negalima pateikti kaip patvirtintos prognozės Lietuvai.

Svarbu suprasti ir tai, ką apskritai reiškia sezoninis vertinimas. Šiltesnis mėnuo nereiškia, kad kiekviena jo diena bus šilta. Vidutinę temperatūrą gali pakelti ilgesni atlydžiai, nors tarp jų pasitaikytų ir trumpesnių šalčio laikotarpių. Lygiai taip pat didesnis kritulių kiekis savaime nežada sniegingos žiemos – krituliai gali iškristi lietaus, šlapdribos arba sniego pavidalu.

Dėl šios priežasties klausimai „ar žiema bus šiltesnė už įprastą?“ ir „ar per Kalėdas snigs?“ reikalauja skirtingo atsakymo. Bendras sezono vertinimas neleidžia patikimai suplanuoti vienos konkrečios dienos orų.

Ką šis kalendorius pasako apie būsimą žiemą Lietuvoje?

Praktiškai jis pateikia įdomų istorinį scenarijų, tačiau ne atsakymą, kada Lietuvoje prasidės snygis. Straipsnyje minimos gruodžio datos neturėtų tapti pagrindu spręsti, kad iki tol sniego nebus arba kad po jų būtinai įsitvirtins žiema.

Gyventojams daug naudingiau atskirti tris dalykus: pirmąjį snygį, ilgiau išliekančią sniego dangą ir ilgalaikį šalčio laikotarpį. Jie nebūtinai prasideda kartu. Vieną rytą pasirodęs sniegas gali greitai ištirpti, o pavojingas slidumas gali atsirasti ir tada, kai aplink nėra žiemiško peizažo.

Todėl ruošiantis kelionei, darbams lauke ar šventinei išvykai svarbiausia sekti konkrečiai vietovei skirtas artimiausių dienų prognozes. Kuo arčiau pasirinkta data, tuo prasmingiau vertinti numatomą temperatūrą, kritulius ir vėją, o ne remtis prieš kelis šimtmečius susiformavusia sistema.

Ūkininkams svarbus ne vien sniegas ir termometro rodmenys

Senųjų kalendorių žiemos spėjimai ypač patrauklūs žemės ūkiu besidomintiems žmonėms. Po sausrų ar prastesnio derliaus natūraliai norisi žinoti, ar šaltasis sezonas papildys dirvožemio drėgmės atsargas ir kokiomis sąlygomis peržiemos pasėliai. Tačiau sprendimams dėl būsimos sėjos vien tokio kalendoriaus nepakanka.

Svarbi ne tik žemiausia temperatūra, bet ir sniego dangos buvimas, atlydžių bei šalčių kaita, kritulių pasiskirstymas ir konkretaus lauko būklė. Vien žodis „šalta“ ar „drėgna“ dar nepasako, ar sezonas konkrečiam ūkiui bus palankus.

Atsargiai reikėtų vertinti ir kalendoriuje minimus teiginius apie būsimą varlių, vikšrų ar kitų gyvūnų gausą. Varlės neturėtų būti suplakamos su žemės ūkio kenkėjais, o būsimų kenkėjų problemų negalima patikimai nustatyti pagal senovinį žiemos aprašymą.

Gruodžio 1 ir 5 dienos šiame kalendoriuje skamba kaip intriguojantys pažadai, tačiau jos nėra patikimas žiemos tvarkaraštis. Istorinę tradiciją galima skaityti iš smalsumo, o padangas, keliones ir darbus planuoti pagal realias sąlygas bei konkrečias meteorologines prognozes.