Kodėl Advento kalendoriuje yra 24 langeliai? Šokoladas juose atsirado anksčiau, nei daugelis mano

Kasryt atidaryti po vieną langelį ir pažiūrėti, kas jame slepiasi, daugeliui vaikų yra viena smagiausių Kalėdų laukimo tradicijų. Šiandien parduotuvėse galima rasti kalendorių su šokoladu, žaislais, arbata ar kosmetika, tačiau pirmieji dienų skaičiavimo būdai buvo gerokai paprastesni.

Šeimos ant durų brėždavo kreidos brūkšnelius, į ėdžias dėdavo šiaudelius ar degindavo pažymėtas žvakes. O šokoladinis Advento kalendorius atsirado anksčiau, nei galima spręsti iš dažnai kartojamos 1958 metų datos.

Kodėl langeliai atidaromi nuo gruodžio 1-osios?

Įprastame Advento kalendoriuje yra 24 langeliai – po vieną kiekvienai dienai nuo gruodžio 1-osios iki Kūčių, gruodžio 24-osios. Taip šeimai paprasta skaičiuoti, kiek liko iki šventinio vakaro, o kalendorių galima naudoti nepriklausomai nuo savaitės dienų.

Pats Adventas kasmet prasideda vis kitą dieną. Pirmasis jo sekmadienis gali būti nuo lapkričio 27-osios iki gruodžio 3-iosios, todėl bažnytinio Advento trukmė nėra visada vienoda.

2026 metais pirmasis Advento sekmadienis bus lapkričio 29 dieną, o pirmą įprasto kalendoriaus langelį vaikai atidarys gruodžio 1-ąją, antradienį. Ketvirtasis Advento sekmadienis šiemet bus gruodžio 20-ąją, o Kūčios – ketvirtadienį, gruodžio 24-ąją.

Parduodami ir kitokie kalendoriai: vieni turi 25 langelius, kad paskutinę staigmeną būtų galima atidaryti Kalėdų rytą, kiti – 12. Todėl perkant dovanų verta pažiūrėti ne tik į paveikslėlį ant dėžutės, bet ir į langelių skaičių.

Iš pradžių nebuvo nei langelių, nei saldainių

Dienų iki Kalėdų skaičiavimo paprotys siejamas su XIX amžiaus Vokietija. Kai kuriose šeimose ant durų ar sienos buvo brėžiami kreidos brūkšneliai, o vaikai kasdien vieną jų ištrindavo. Kitur laukimą žymėdavo paveikslėliai, žvakės arba šiaudeliai, po vieną dedami į paruoštas ėdžias.

Su Advento laukimo tradicija siejamas ir Hamburgo pastorius Johanas Hinrichas Wichernas. 1839 metais jo vadovaujamuose vaikų namuose buvo pakabintas didelis medinis vainikas, ant kurio degintos žvakės. Taip vaikams buvo lengviau matyti, kaip artėja Kalėdos. Šis paprotys laikomas vienu Advento vainiko pirmtakų ir siejamas su dienų skaičiavimo tradicija.

Vėliau atsirado spausdinti kalendoriai. Vokietijos Kalėdų muziejaus pateikiama informacija, vienas seniausių tokių leidinių Miunchene buvo apsaugotas dar 1900 metais. Netrukus Hamburge pasirodė ir vaikams skirtas „Kalėdinis laikrodis“, padėjęs sekti artėjančią šventę.

Prie kalendorių išpopuliarinimo prisidėjo Miuncheno leidėjas Gerhardas Langas. Vieni ankstyvųjų jo kalendorių neturėjo atidaromų langelių: vaikai kasdien iškirpdavo po paveikslėlį ir priklijuodavo jį pažymėtoje vietoje. Atidaromi langeliai paplito vėliau, apie XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį.

Kada langeliuose atsirado šokoladas?

Dėl pirmojo šokoladinio kalendoriaus datos šaltiniuose galima rasti skirtingų atsakymų. Vokietijos Kalėdų muziejumi besiremiantys šaltiniai nurodo, kad G. Langas šokoladinį Advento kalendorių pristatė jau 1926 metais. Kituose pasakojimuose minimi 1958-ieji, siejami su vėliau prekyboje pasirodžiusia šokoladu užpildyto kalendoriaus versija.

Todėl tiksliau sakyti, kad šokolado idėja kalendoriuose žinoma bent nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio, o po Antrojo pasaulinio karo kalendoriai tapo plačiai parduodama preke. Pamažu išpopuliarėjo ir šiandien pažįstama versija, kurioje už kiekvieno langelio laukia nedidelis šokolado gabalėlis.

Dabar pasirinkimas kur kas platesnis. Vaikams skirti kalendoriai gali slėpti lipdukus ar mažus žaislus, suaugusiesiems – kavą, arbatą, kosmetikos priemones arba kitus daiktus. Vis dėlto pati tradicija išlieka panaši: kiekvieną dieną atrasti mažą staigmeną ir kartu skaičiuoti laiką iki šventės.

Kaip pasigaminti Advento kalendorių namuose?

Savadarbiui kalendoriui nebūtina pirkti specialių dėžučių. Galima panaudoti 24 popierinius maišelius, vokus, mažas dėžutes ar daugkartinius medžiaginius maišelius, juos sunumeruoti ir sudėti į krepšį arba pritvirtinti ant virvelės.

Viduje nebūtinai turi būti dovanos. Vieną dieną vaikai gali rasti lipduką ar mandarino paveikslėlį, kitą – raštelį su šeimos užduotimi: kartu iškepti sausainių, pasidaryti popierinių snaigių, perskaityti pasaką ar pasivaikščioti pasižiūrėti papuošto miesto. Keletą vakarų galima paskirti ir ramiems darbams namuose – papuošti eglutę, parašyti sveikinimą seneliams ar sutvarkyti žaislus, kurių vaikai jau nebe naudoja.

Jei kalendoriuje bus maisto, rinkitės tinkamai supakuotus, negreitai gendančius produktus ir atsižvelkite į vaikų amžių bei alergijas. Greitai gendančių skanėstų geriau nelaikyti kambario temperatūroje kelias savaites – juos galima įdėti tik prieš atidarant tos dienos langelį.

Toks kalendorius gali kainuoti visai nedaug, ypač jei naudojate namuose turimas priemones. O vaikams laukimo džiaugsmą dažnai sukuria ne dovanos dydis, bet kasdien pasikartojantis šeimos ritualas.