Kodėl dangus mėlynas, o saulėlydžio metu nusidažo oranžine spalva: paaiškinimas be sudėtingų formulių

Vidurdienį pakeli akis – dangus atrodo skaisčiai mėlynas. Vakare tas pats dangus staiga prisipildo geltonų, oranžinių ar rausvų spalvų, nes saulės šviesa iki mūsų keliauja per nevienodą atmosferos sluoksnį.

Trumpai tariant, mėlyna šviesa ore išsisklaido lengviausiai, todėl ją matome iš visų dangaus pusių. Saulei leidžiantis jos spinduliams tenka įveikti ilgesnį kelią, mėlyna spalva išbarstoma dar pakeliui, o iki akių dažniau atkeliauja šiltesni – geltoni, oranžiniai ir raudoni – atspalviai.

Dieną saulės šviesa apšviečia visą dangų

Nors saulės šviesa mums atrodo balta ar gelsva, joje slypi daug spalvų. Kai ji patenka į atmosferą, susiduria su labai mažomis oro dalelėmis. Jos ypač lengvai išsklaido mėlynos spalvos šviesą.

Todėl žiūrėdami ne tiesiai į saulę, o į bet kurią kitą dangaus vietą, matome išsklaidytą melsvą šviesą. Tai panašu į situaciją, kai ryškus žibintas šviečia per lengvą rūką: pats šviesos šaltinis yra vienoje vietoje, tačiau jo švytėjimą pastebime ir aplinkui.

Dangus nėra dažytas mėlynai – jis tik taip atrodo mūsų akims dėl to, kaip šviesa keliauja per orą. Be atmosferos, kaip kosmose, virš galvos būtų juoda net ir šviečiant Saulei.

Vakare saulės spinduliai keliauja gerokai ilgiau

Kai Saulė aukštai, jos šviesa atmosferą kerta gana tiesiu, trumpu keliu. Tačiau leidžiantis ji atsiduria prie horizonto, todėl spinduliai iki mūsų turi prasiskverbti pro daug storesnį oro sluoksnį.

Per šią kelionę mėlyni ir violetiniai atspalviai išsisklaido į šalis. Tiesiogine kryptimi lieka daugiau geltonos, oranžinės ir raudonos šviesos – būtent ji nuspalvina Saulę, debesis ir žemiau esantį dangų.

Dėl to žiemos vakarais, kai oras šaltas ir skaidrus, saulėlydis gali būti švelniai gelsvas, o po vėjuotos ar dulkingesnės dienos – gerokai sodresnis, oranžinis ar raudonas. Smulkios dalelės ir drėgmė atmosferoje keičia, kiek šviesos išsklaidoma ir kaip stipriai atsiskiria spalvos.

Kodėl dangus mėlynas, o saulėlydžio metu nusidažo oranžine spalva: paaiškinimas be sudėtingų formuliųNuotrauka: Unsplash / Valentina Ivanova

Kodėl vienas saulėlydis blankus, o kitas priverčia sustoti

Vien Saulės padėties neužtenka. Spalvas sustiprina debesys, kurie pagauna žemai sklindančią šiltų atspalvių šviesą ir ją atspindi plačiame dangaus plote. Todėl kartais gražiausia būna ne tą akimirką, kai Saulė paliečia horizontą, o keliomis minutėmis vėliau.

Vis dėlto tanki debesų danga gali ir viską uždengti. Jei prie horizonto susitelkę stori debesys, Saulės šviesa iki aukštesnių debesų ar mūsų akių tiesiog neprasimuša – vakaras lieka pilkas, nors prieš tai dangus žadėjo visai kitą reginį.

Oro tarša taip pat nėra „saulėlydžio filtras“, kurio reikėtų laukti. Ji gali pakeisti spalvų intensyvumą, tačiau kartu reiškia prastesnę oro kokybę. Gražiam vakarui visiškai pakanka natūralių oro dalelių, drėgmės ir tinkamai išsidėsčiusių debesų.

Spalvos pasako daugiau, nei atrodo

Mėlynas dangus ir oranžinis vakaras yra tas pats kasdienis šviesos kelias, tik matomas skirtingu metu. Dieną į mus iš visų pusių atkeliauja išsklaidyta mėlyna šviesa, o vakare ilga kelionė per atmosferą palieka ryškesnius šiltus atspalvius.

Tad kitą kartą, kai vakarinis dangus atrodys lyg nudažytas akvarele, verta pažvelgti ir į debesis bei horizontą. Ryškiausias vaizdas dažnai laikosi trumpai, tačiau jo priežastis visai ne paslaptinga – tai Saulės šviesa, oras ir mūsų akys vienoje vietoje.