Kvitas svarbus ir garantijai
Jei perkate ne maistą, o buitines prekes, elektronikos smulkmenas, drabužius, avalynę, indus, žaislus ar kitus daiktus, kvitas tampa dar svarbesnis. Jis gali prireikti grąžinimui, keitimui ar garantijai.
Žmonės dažnai įmeta kvitą į parduotuvės šiukšliadėžę, o po kelių dienų supranta, kad prekė neveikia, netiko dydis arba pasirodė brokuota. Tada prasideda paieškos: gal liko el. banko įrašas, gal parduotuvė ras pagal lojalumo kortelę, gal padės konsultantas.
Kartais padeda. Bet paprasčiausia visada turėti kvitą.
Rasa sakė:
– Juokingiausia, kai žmogus prie kasos sako „nereikia“, o po dviejų dienų ateina klausti, ar negalima kaip nors atkurti. Kartais galima, kartais ne. Bet kam sau daryti problemą?
Bankomatų kvitai – dar jautresni
Atskirai verta kalbėti apie bankomatų išduodamus kvitus. Juose gali būti informacijos apie operaciją, laiką, bankomatą, kartais sąskaitos likutį ar kitus duomenis, priklausomai nuo banko ir pasirinktos paslaugos.
Tokio kvito tikrai nereikėtų palikti bankomate, mesti šalia ar palikti automobilyje matomoje vietoje. Jei jame matomas sąskaitos likutis, jūs tiesiog parodote nepažįstamam žmogui dalį savo finansinės padėties.
Be to, bankomato kvitas gali praversti, jei įvyko nesklandumas: pinigai nenuskaityti ar neišduoti taip, kaip tikėjotės, aparatas „pakibo“, išdavė įtartiną banknotą ar kilo kitas ginčas. Tokiu atveju kvitas tampa įrodymu, kada ir kur atlikta operacija.
Todėl bankomato kvitą geriau pasiimti, o jei jo nereikia – sunaikinti namuose.
Ką daryti su kvitais praktiškai?
Nereikia pulti kaupti visų kvitų metų metus. Užtenka turėti paprastą sistemą.
Maisto prekių kvitus galima pasilikti bent iki tol, kol patikrinate sumą ir įsitikinate, kad viskas gerai. Jei pirkiniai paprasti, kvitą namuose suplėšykite ir išmeskite.
Kvitus už brangesnius pirkinius verta laikyti atskirai: dėžutėje, voke arba nusifotografuoti telefonu. Ypač jei prekė turi garantiją arba gali reikėti grąžinimo.
Kvitų, kuriuose matosi kortelės duomenų dalis, lojalumo informacija ar brangūs pirkiniai, nereikėtų palikti viešose šiukšliadėžėse. Jei norite išmesti, geriau suplėšyti taip, kad nebūtų lengva perskaityti visos informacijos.
Rasa turi labai paprastą taisyklę:
– Jei kvitą galėtų paimti svetimas žmogus, vadinasi, dar ne ta vieta jį išmesti.
Kodėl geriau nesinaudoti dėžutėmis prie kasos?
Daugelyje parduotuvių prie kasų būna dėžutės nereikalingiems kvitams. Jos patogios, bet saugumo prasme nėra geriausias pasirinkimas. Jūs nežinote, kas vėliau prie jų prieis, ką iš jų paims ir kam panaudos.
Žinoma, dauguma žmonių neturi blogų ketinimų. Tačiau užtenka vieno, kuris ieško lengvos galimybės.
Todėl geriau kvitą pasiimti su savimi. Net jei po kelių minučių jį išmesite namuose, tai jau bus daug saugiau nei palikti viešoje vietoje.
Mažas popierėlis, kuris gali sutaupyti nervų
Po pokalbio su Rasa mano įprotis pasikeitė. Dabar kvitą pasiimu visada. Kartais patikrinu iškart prie kasos, kartais namuose. Jei pirkau ką nors brangesnio, įdedu į atskirą voką. Jei kvito nebereikia, suplėšau ir išmetu.
Tai užtrunka kelias sekundes. Bet tos kelios sekundės gali padėti išvengti nemalonių situacijų: permokos, klaidos, sukčiavimo bandymo ar problemų grąžinant prekę.
Kartą prie kasos vėl sutikau Rasą. Ji pamatė, kad kvitą įsidėjau į piniginę, ir nusišypsojo.
– Matai, jau išmokai.
– Po jūsų paskaitos kitaip nebegaliu.
– Tai ne paskaita, – atsakė ji. – Čia gyvenimas prie kasos.
Ir turbūt ji teisi. Kasininkai kasdien mato tai, ko pirkėjai dažnai nepastebi. Mes galvojame apie prekes, nuolaidas ir eilę. Jie mato klaidas, ginčus, pamestus kvitus, grąžinimus ir gudrius žmones, kurie moka pasinaudoti svetimu neatsargumu.
Todėl kitą kartą, kai ranka pati tiesis mesti kvitą į dėžutę prie kasos, verta sustoti. Pasiimkite jį. Patikrinkite. O jei nereikia – sunaikinkite namuose.
Kartais saugumas prasideda ne nuo sudėtingų slaptažodžių, o nuo labai paprasto dalyko: nepalikti savo pirkinių istorijos viešoje šiukšliadėžėje.
