Kodėl rudens lapai vienur gelsta, o kitur ruduoja: nuo ko priklauso jų spalvos

Rudens lapų spalvą lemia ne vien medžio rūšis: geltonį išryškina lapuose likę pigmentai, o rudumą dažniausiai atneša šalnos, drėgmė, vėjas ir prasidėjęs lapo irimas. Todėl net tame pačiame kieme vienas medis gali atrodyti lyg apšviestas saule, o kitas – tarsi jau būtų pavargęs nuo rudens.

Einant gatve tai ypač matyti po kelių vėsesnių naktų. Beržas dar šviečia citriniškai, klevas pasidengia gelsvais ar rausvais lopais, o ant žemės gulintys lapai per trumpą laiką tampa rusvi ir traškūs.

Geltona spalva lape buvo visą vasarą

Vasarą lapai atrodo žali dėl chlorofilo – pigmento, padedančio augalui naudoti saulės šviesą. Tačiau lape visą laiką yra ir kitų pigmentų, tik juos užgožia stipri žaluma.

Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, chlorofilas ima nykti. Tuomet išryškėja geltoni bei oranžiniai atspalviai, kuriuos suteikia karotinoidai. Dėl to beržų, liepų, tuopų ar kai kurių klevų lapai dažnai pirmiausia ne paruduoja, o gražiai pagelsta.

Kodėl lapas ne visada spėja pagražėti

Rudens spalvoms reikia ne tik vėsos, bet ir tam tikro tempo. Jei oras ilgiau išlieka ramus, dienomis būna šviesu, o naktys vėsios, lapai dažniau keičia spalvą pamažu ir ryškiai.

Kitaip nutinka, kai užklumpa stipresnis vėjas, šalna, ilgai laikosi lietūs ar medis kenčia nuo sausros. Pažeistas lapas greičiau praranda gyvybingumą, jo audiniai ima irti, todėl jis ruduja ne todėl, kad „pasirinko“ rudą spalvą, o todėl, kad sensta ir džiūsta greičiau.

Kodėl vieni medžiai rudenį sužimba geltonai, o kiti greitai paruduoja?Nuotrauka: Wikimedia Commons / Мирослав Видрак (CC BY-SA 4.0)

Spalvą diktuoja ir pats medis, ir jo vieta

Skirtingos rūšys turi nevienodą pigmentų kiekį bei skirtingai reaguoja į trumpėjančią dieną. Vieni medžiai natūraliai garsėja geltonais lapais, kiti gali pereiti į oranžinę, raudoną ar purpurinę gamą, o dar kiti gana greitai tampa rusvi.

Daug reiškia ir vieta. Saulėtesnėje, nuo vėjo apsaugotoje kiemo pusėje augantis medis gali ilgiau išlaikyti spalvotus lapus. Tuo metu pakelėje, atviroje vietoje ar sausame grunte augantis medis dažnai anksčiau patiria stresą, tad jo laja atrodo ne tokia ryški ir greičiau paruduoja.

Rusvi lapai nėra „blogas“ ruduo

Parudavę lapai dažnai atrodo mažiau fotogeniškai, bet tai įprasta rudens pabaigos dalis. Medis uždaro sezoną: iš lapų pasiima dalį jam reikalingų medžiagų, atskiria lapkotį ir ruošiasi žiemai.

Susirūpinti verta tik tuomet, jei lapai ruduoja dar vasarą, dėmėmis, masiškai džiūsta arba medis kelis sezonus iš eilės atrodo nusilpęs. Tuomet priežastis gali būti ne ruduo, o drėgmės trūkumas, šaknų pažeidimai, ligos ar kiti augimo vietos pokyčiai.

Trumpai tariant, geltoni lapai rodo tvarkingą pigmentų kaitą, o rudi dažniau pasakoja apie greitesnę lapo senatvę ir orų išbandymus. Jei norisi ilgiau pasidžiaugti spalvotu kiemu, medžiui labiausiai padeda ne stebuklingos priemonės, o tinkama augimo vieta, pakankama drėgmė sausros metu ir nepažeistos šaknys.