Kodėl skristi su šortais gali būti bloga mintis: viena saugumo detalė, kurią keleiviai dažnai pamiršta

Prie išvykimo vartų žmogus dažniausiai galvoja apie visai kitus dalykus: ar pasas kišenėje, ar rankiniame bagaže liko įkroviklis, ar spės nusipirkti kavos. Vasarą prie to prisideda ir noras keliauti kuo lengviau – šortai, marškinėliai, sandalai. Juk lėktuve bus šilta, o nusileidus laukia atostogos.

Tačiau būtent toks patogus derinys gali tapti nemaloniu pasirinkimu, jei skrydis netikėtai baigtųsi avariniu išlaipinimu. Tai nėra kvietimas kiekvieną kelionę paversti katastrofos repeticija. Tiesiog viena paprasta saugumo detalė dažnai pasimeta tarp lagaminų dydžių, skysčių maišelių ir ginčų, ar prie lango tikrai patogiau.

Šortai patogūs tol, kol nereikia skubėti

Sėdint salone atviros kojos atrodo kaip menkiausia problema. Ypač kai lauke karšta, o kelionė ilga: mažiau spaudžia, lengviau judėti, nereikia prakaituoti oro uosto eilėse. Daugeliui keleivių mintis apie aprangą baigiasi ties klausimu, ar lėktuve nebus per šalta nuo kondicionieriaus.

Vis dėlto avariniu atveju keleiviams gali tekti greitai palikti orlaivį per pripučiamą nusileidimo čiuožyklą. Ji sukurta tam, kad žmonės išliptų kuo sparčiau, tačiau greitas slydimas gali būti šiurkštus plikai odai. Neapsaugotos šlaunys, keliai ar blauzdos lengviau nubrozdinami, ypač kai žmogus juda skubėdamas ir neturi laiko galvoti, kaip taisyklingai nusileisti.

Yra ir dar viena priežastis, kodėl atvira oda nėra pats saugiausias variantas. Jei aplinkoje būtų karščio, dūmų, išsiliejusių skysčių ar ant grindų gulėtų smulkių nuolaužų, ilgesnis drabužis suteikia bent minimalų apsauginį sluoksnį. Jis nepaverčia žmogaus nepažeidžiamu, bet kritinę minutę net ir nedidelė apsauga gali reikšti mažiau skausmo ir daugiau galimybių susitelkti į vieną užduotį – išeiti.

Viena trumpa kelionės scena, kuri pakeičia požiūrį

Įsivaizduokite vasaros rytą: šeima į oro uostą atvyksta anksti, vaikai jau pavargę, o suaugusieji tikisi po kelių valandų išlipti prie jūros. Vienas keleivis su šortais ir šlepetėmis, kitas – su lengvomis ilgomis kelnėmis bei uždarais sportiniais batais. Įprastomis aplinkybėmis pirmasis atrodo apsirengęs protingiau – juk atostogos prasideda dabar.

Tačiau jei įgula lieptų išlipti greitai, pirmenybės pasikeistų akimirksniu. Šlepetės gali nuslysti nuo kojų, basomis sunku judėti per nepažįstamą dangą, o plikos kojos instinktyviai verčia saugotis kiekvieno prisilietimo. Žmogus ima stabčioti ne todėl, kad nenori paklusti nurodymams, o todėl, kad kūnas natūraliai saugosi skausmo.

Tokiose situacijose svarbi ne vien asmeninė savijauta. Lėktuvo išlaipinimas veikia tada, kai žmonės juda greitai, aiškiai ir netrukdo vieni kitiems. Keleivis, kuris jaučiasi stabiliai, turi avalynę ir mažiau bijo susižeisti, gali ramiau laikytis įgulos komandų. Tai maža detalė, apie kurią retas pagalvoja rinkdamasis drabužius viešbučio pusryčiams ar oro uosto nuotraukai.

Kodėl skristi su šortais gali būti bloga mintis: viena saugumo detalė, kurią keleiviai dažnai pamirštaNuotrauka: Pixabay / JoshuaWoroniecki

Ne tik šortai: problemą dažnai užbaigia avalynė

Šortai patys savaime nereiškia, kad keliauti nesaugu. Jie tampa viena didesnio paveikslo dalimi, kai prie jų prisideda atviri batai, aukštakulniai ar lengvai nusispiriamos šlepetės. Lėktuve tokia avalynė atrodo visai nekaltai, tačiau greitai einant, lipant ar slystant ji gali trukdyti labiau nei atrodo.

Patogūs uždari batai nėra mados patarimas. Jie padeda tvirčiau jaustis ant kojų, apsaugo pėdas ir leidžia judėti nesibaiminant, kad vienas žingsnis baigsis įpjovimu ar nudegimu. Dėl tos pačios priežasties verta pagalvoti ir apie kojines: jos neatrodo kaip svarbiausia kelionės į Italiją ar Turkiją dalis, bet kritiniu momentu gali būti kur kas reikalingesnės nei dar vieni akiniai nuo saulės.

Skirtingiems keleiviams tai reiškia skirtingus dalykus. Tėvams su mažais vaikais svarbu, kad vaikus būtų galima greitai paimti ant rankų ir judėti kartu. Senjorui stabilūs batai gali suteikti daugiau pasitikėjimo. Žmogui, kuris skrenda tiesiai po darbo, galbūt nė nereikės persirengti – paprastos lengvos kelnės ir sportiniai batai dažnai tinka ir kelionei, ir pirmam vakarui svetimame mieste.

Saugumas neturi atimti atostogų nuotaikos

Žinoma, ne kiekvienas skrydis reikalauja storų džinsų ar sunkių batų. Salone kartais būna šilta, o keliaujant į karštą šalį norisi kuo mažiau sluoksnių. Tačiau yra tarpinis kelias: lengvos ilgos kelnės, plonesnis džemperis ar marškiniai ilgomis rankovėmis ir uždara, patogi avalynė. Tai apranga, su kuria galima ištverti ir vėsesnį saloną, ir netikėtą laukimą oro uoste.

Verta prisiminti, kad įgulai saugumas nėra abstrakti taisyklė. Jie turi pasirūpinti dešimtimis ar šimtais žmonių, kurie stresinėje situacijoje gali išgirsti ne kiekvieną nurodymą, pamiršti daiktus ar pasiduoti panikai. Kuo mažiau keleiviui kliūčių judėti, tuo lengviau veikia visa sistema – nuo pirmo komandos sakinio iki išėjimo pro duris.

Prieš kitą skrydį nereikia nerimastingai įsivaizduoti blogiausio. Užtenka vieno ramaus klausimo prieš užsegant lagaminą: ar su šiais drabužiais galėčiau greitai ir saugiai nueiti, jei tektų? Atostogos prasideda ne tada, kai apsivelkame šortus, o tada, kai į kelionę išsiruošiame pakankamai laisvi džiaugtis ir pakankamai pasiruošę netikėtumams.

Dažniausiai skrydis praeina ramiai, o šortai taip ir lieka tik vasaros patogumu. Bet saugumas retai kuriamas tam, kad jo prireiktų kasdien – jis kuriamas tai vienai akimirkai, kai įprastas patogumas staiga tampa kliūtimi.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!