Kokia bus žiema? Spalio ir lapkričio prognozės Europai bei Baltijos šalims jau rodo pirmąsias tendencijas

Pirmoji šalna ant automobilio stiklo ar kieme pabąlusi žolė kasmet sugrąžina tą patį klausimą: ar šįkart laukia tikra, snieginga žiema? Anksčiau atsakymo žmonės ieškodavo stebėdami krintančius lapus, paukščių išskridimą ir pirmojo sniego datą. Dabar daugiau pasako meteorologiniai modeliai, o naujausios prognozės Lietuvai ir Europai kol kas palankesnės šiltesnio už įprastą laikotarpio scenarijui. Tačiau tai nereiškia, kad šalčių ir sniego nebus.

Spalio 18 dieną turimi duomenys leidžia kalbėti apie bendras artėjančių savaičių ir žiemos tendencijas. Tikslios datos, kada Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje susidarys pastovi sniego danga, sezoninės prognozės nepasako. Be to, net šiltesnę žiemą gali pasitaikyti stiprių atšalimų, o didesnis kritulių kiekis nebūtinai reiškia daugiau sniego.

Lietuvai prognozuojamas šiltesnis spalis ir lapkričio pradžia

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos spalio 16 dieną atnaujintoje ilgalaikėje prognozėje numatoma, kad spalis gali būti iki 2 °C šiltesnis už standartinę klimato normą, o kritulių kiekis – iki 15 proc. mažesnis. Lietuvos spalio vidutinės temperatūros norma yra 7,3 °C, kritulių – 68 milimetrai. Tai viso mėnesio vidurkiai, todėl jų nereikėtų suprasti kaip kasdienės temperatūros ar vienodų sąlygų visoje šalyje.

Lapkričio pirmosios pusės prognozė taip pat kol kas nerodo užsitęsiančio žiemiško šalčio: vidutinė temperatūra numatoma apie 2 °C aukštesnė už normą, o kritulių kiekis – artimas įprastam. Ši tendencija taikoma pirmajai mėnesio pusei, todėl pagal ją spręsti apie visą lapkritį ar gruodį būtų per anksti.

Gyventojams tai reiškia, kad rudeniški orai gali užsibūti, tačiau pasiruošimo šalčiams atidėti neverta. Aukštesnė vidutinė temperatūra neatmeta pavienių šaltų naktų. Net ir gana švelniu laikotarpiu trumpas atšalimas gali atnešti šlapdribą ar slidžius rytus – tokius pokyčius geriausiai parodo artimiausių dienų prognozės.

Baltijos šalyse vienodo žiemos scenarijaus tikėtis nereikėtų

Lietuva, Latvija ir Estija dažnai patenka į tų pačių atmosferos procesų įtaką, tačiau orai jose gali gerokai skirtis. Pajūrio vietovėse temperatūros svyravimus švelnina jūra, o žemyniniuose rajonuose atšalimas gali būti ryškesnis. Todėl vienu metu prie Baltijos gali lyti, o toliau nuo pakrantės kristi šlapias sniegas.

Estijos aplinkos agentūros spalio prognozėje aprašoma permaininga eiga: po šiltesnės ir sausesnės pradžios numatoma Atlanto žemo slėgio sričių įtaka, dažnesnis lietus ir sustiprėjantis vakarinių krypčių vėjas. Kartu nurodoma, kad trumpam sustiprėjus aukštesniam slėgiui naktimis šalies gilumoje temperatūra gali kristi žemiau nulio. Tai rodo, kaip tame pačiame mėnesyje gali derėti gana švelnūs orai ir šalnos.

Latvijoje spalio pradžia jau buvo šilta: oficialiais stebėjimų duomenimis, pirmojo dešimtadienio vidutinė temperatūra siekė 11,7 °C ir normą viršijo 2,8 °C. Tačiau tai yra užfiksuoti orai, o ne būsimos žiemos prognozė. Šiltas spalio dešimtadienis savaime neįrodo, kad Latvijoje ar kaimyninėse šalyse visa žiema bus švelni.

Kokios žiemos tikėtis?

Europos prognozėse daugiau šilumos, bet sniego klausimas lieka atviras

Spalio 10 dieną paskelbtoje Europos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos sezoninių prognozių apžvalgoje didžiojoje Europos dalyje palankesnės tikimybės suteikiamos aukštesnei už vidutinę sezoninei temperatūrai ir didesniam kritulių kiekiui. Vis dėlto Skandinavijoje temperatūros signalas silpnesnis, o kritulių tendencija mažiau aiški ir pietiniuose Europos regionuose. Vadinasi, visam žemynui vienodas scenarijus netinka.

Baltijos šalių gyventojams svarbus skirtumas tarp kritulių ir sniego. Jei kritulių iškrinta daugiau, bet tuo metu laikosi teigiama temperatūra, sulaukiama lietaus. Sniego dangai reikia ne tik snygio, bet ir sąlygų jai išsilaikyti. Dėl to iš bendros šiltesnio bei drėgnesnio sezono tendencijos negalima patikimai nustatyti nei pusnų aukščio, nei baltų Kalėdų tikimybės konkrečiame mieste.

Sezoninės prognozės vertina tikimybes ir ilgesnių laikotarpių vidurkius. Jos skirtos parodyti, kokios sąlygos gali vyrauti, tačiau nepasako, kurią dieną prasidės pūga ar kiek tęsis atodrėkis. Artėjant prognozuojamam laikotarpiui duomenys atnaujinami, todėl dabartinis žiemos vaizdas dar gali keistis.

Ką iš tiesų pasako lapai, pirmasis sniegas ir šiaurės vėjas?

Liaudies ženklai išliko kaip įdomi metų laikų stebėjimo tradicija. Ankstyvas lapų kritimas būdavo siejamas su ankstyva žiema, pirmasis spalio sniegas – su sniegingu sezonu, o šiaurės vėjas – su artėjančiu šalčiu. Tačiau tokių pastebėjimų nereikėtų paversti konkrečia šių metų prognoze. Viena vėjuota diena ar trumpas snygis neapibūdina kelių ateinančių mėnesių.

Šiaurės vėjas gali padėti suprasti vykstantį atšalimą, tačiau nepasako, kokia bus visa žiema. Pirmasis sniegas parodo, kad tuo metu susidarė sąlygos jam iškristi, tačiau negarantuoja ilgalaikės dangos. O lapų kritimo laikas priklauso ir nuo medžių rūšies, jų būklės bei iki tol buvusių sąlygų.

Šiuo metu Lietuvai aiškiausia žinia – šiltesnio spalio ir lapkričio pirmosios pusės tendencija. Visos žiemos sniegingumo klausimas lieka atviras. Planuojant keliones, darbus sode ar pasiruošimą šalčiams verta remtis nuolat atnaujinamomis vietos prognozėmis: sezoninė apžvalga suteikia bendrą kryptį, o artimiausių dienų duomenys padeda apsispręsti, kada imtis konkrečių darbų.