Korėjiečiai šiltomis grindimis naudojasi daugiau nei 2 000 metų: senovinė idėja išliko ir moderniuose butuose
Kol vienuose namuose jaukumas siejamas su spragsinčiu židiniu ar karštu radiatoriumi, Pietų Korėjoje ypatingą vietą užima šiltos grindys. Ši tradicija vadinama „ondol“, o jos ištakos siekia daugiau nei du tūkstantmečius. Seniau grindis įkaitindavo po jomis vedamais kanalais tekantys karšti degimo produktai, šiandien šią užduotį dažniausiai atlieka vamzdžiuose cirkuliuojantis šiltas vanduo. Pasikeitė įranga, tačiau išliko mintis didelį grindų paviršių paversti šilumą skleidžiančia namų dalimi.
Teigti, kad korėjiečiai vieną dieną atsisakė radiatorių ir pasirinko naujovišką šildymą, būtų netikslu. Grindų šildymas ten turi gerokai senesnę istoriją nei šiuolaikiniai radiatoriai. Jis formavo ne tik namo konstrukciją, bet ir tai, kaip žmonės valgydavo, ilsėdavosi bei miegodavo.
Taip pat svarbu suprasti, kad šildomos grindys galiausiai šildo ir patalpos orą. Skirtumas slypi šilumos perdavimo būde ir paviršiaus plote. Vietoj vieno įkaitusio prietaiso prie sienos šilumą atiduoda didelė kambario dalis, su kuria žmogus nuolat liečiasi vaikščiodamas ar sėdėdamas. Būtent šis pojūtis padeda suprasti, kodėl „ondol“ tapo tokia reikšminga korėjietiškų namų tradicija.
Ugnis kūrendavosi vienoje vietoje, o šiluma pasklisdavo po grindimis
Tradicinė „ondol“ sistema buvo paremta iš pažiūros paprastu, tačiau kruopštaus įrengimo reikalaujančiu sprendimu. Krosnis būdavo įrengiama virtuvėje arba prie namo. Nuo jos po grindimis driekdavosi kanalai, vedantys kamino link. Kūrenant karšti degimo produktai keliaudavo šiais kanalais ir įkaitindavo virš jų esantį akmeninį pagrindą.
Akmenys atlikdavo šilumos kaupiklio vaidmenį. Jie įšildavo ne akimirksniu, bet sukauptą šilumą atiduodavo palaipsniui. Todėl ugniai užgesus grindys dar kurį laiką išlikdavo šiltos. Šildymas neapsiribodavo tik tomis minutėmis, kai krosnyje degdavo kuras.
Ankstyvieji sprendimai galėjo šildyti tik dalį patalpos. Vėliau kanalai buvo išvedžiojami po didesniu grindų plotu, kad šiluma pasiektų daugiau kambario vietų. Tam reikėjo apgalvoti visą kelią nuo kūrenimo vietos iki kamino, o ne vien pakloti akmenis virš ugnies.
Šiandien tokios sistemos nereikėtų vertinti kaip paprasto projekto savadarbiam įrengimui. Istorinė konstrukcija veikė su degimo produktais, todėl jos sandarumas ir tinkamas dūmų pašalinimas buvo esminiai dalykai. Modernus vandens grindinis šildymas perėmė šilto paviršiaus principą, tačiau po gyvenamųjų kambarių grindimis dūmų kanalų jam nereikia.
Šiltos grindys pakeitė ir kasdienį gyvenimą
Kai grindys tampa viena šilčiausių namų vietų, natūraliai keičiasi ir jų paskirtis. Jos nebėra vien paviršius, kuriuo pereinama iš vieno kambario į kitą. Tradiciniuose korėjiečių namuose ant grindų buvo sėdima, valgoma, bendraujama ir miegama.
Poilsiui bei miegui būdavo tiesiama patalynė ir specialūs čiužiniai. Žemi stalai leisdavo patogiai valgyti sėdint arti šilto paviršiaus. Taigi „ondol“ reikšmė buvo gerokai platesnė už techninį klausimą, kur namuose įrengti šildymo prietaisą.
Šiame kontekste ypatingą praktinę reikšmę turėjo ir batų nusiavimas. Grindys, ant kurių vėliau patiesiama patalynė ar susėdama prie maisto, turi būti prižiūrimos kitaip nei vien praėjimui naudojamas paviršius. Šildymas ir kasdieniai įpročiai čia papildė vienas kitą.
Žinoma, šiuolaikiniai Korėjos būstai nėra vienodi. Juose naudojamos lovos, sofos ir įvairaus aukščio baldai. Tačiau šiltų grindų tradicija išliko net ir pasikeitus kambarių įrengimui. Tai vienas pavyzdžių, kaip sena technologinė idėja gali prisitaikyti prie kitokio gyvenimo būdo, neprarasdama pagrindinės savo paskirties.
Moderniame bute po grindimis teka vanduo
Šiuolaikinė „ondol“ versija dažniausiai primena Lietuvoje pažįstamą vandeniu šildomų grindų sistemą. Po grindų danga įrengiami vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja pašildytas vanduo. Jis perduoda šilumą grindų konstrukcijai, o ši ją atiduoda patalpai.
Svarbu atskirti šilumos paskirstymą nuo jos pagaminimo. Pačios grindys energijos nesukuria – vandeniui pašildyti reikia šilumos šaltinio. Todėl du namai su panašiai įrengtomis šildomomis grindimis gali turėti visai skirtingas sąskaitas, jei skiriasi jų šilumos šaltiniai, pastatų būklė ar naudojimo režimas.
Didelis šildantis paviršius suteikia galimybę šilumą paskirstyti plačiau. Tinkamai suprojektuotoje sistemoje nereikia visos patalpai būtinos šilumos perduoti per palyginti nedidelį radiatoriaus plotą. Žmogaus komfortui svarbi ne vien oro temperatūra, bet ir jį supančių paviršių šiluma, todėl šiltos grindys gali sukurti jaukumo pojūtį ir esant kiek žemesnei oro temperatūrai.
Tačiau tai nereiškia, kad grindys turi būti kuo karštesnės. Sistema turi būti pritaikyta pastatui, patalpų poreikiams ir pasirinktai dangai. Tikslas yra patogus, tolygus šildymas, o ne nuolat juntamas karštis po kojomis.
Ar toks šildymas gali sumažinti sąskaitas?
Vandeniu šildomos grindys gali gerai derėti su šilumos siurbliu ar kondensaciniu katilu, nes tinkamai parinkta sistema gali veikti su žemesnės temperatūros vandeniu nei aukštatemperatūrė radiatorių sistema. Tačiau iš to negalima padaryti išvados, kad kiekvienas radiatorius pakeitus grindiniu šildymu išlaidos automatiškai sumažės.
Pirmiausia reikia įvertinti, kur dingsta namo šiluma. Jei ji lengvai pasišalina per prastai apšiltintas atitvaras ar nesandarias vietas, vien kitas šildymo būdas problemos neišspręs. Reikšmės turi ir grindų konstrukcija, po ja esanti izoliacija, dangos savybės bei sistemos valdymas.
Todėl pažadas sutaupyti konkretų procentą, nežinant pastato ir ankstesnės sistemos, būtų nepagrįstas. Viename būste grindinis šildymas gali tapti efektyvios visumos dalimi, kitame didžiausią naudą pirmiausia duotų šilumos nuostolių mažinimas ar esamos įrangos sureguliavimas.
Dar vienas praktinis klausimas – įrengimo kaina. Statant naują namą vamzdžius ir visus grindų sluoksnius galima numatyti projekte. Jau įrengtame bute dažnai tenka ardyti dangą, vertinti turimą aukštį, durų slenksčius ir visą grindų konstrukciją. Tokie darbai gali būti nepatogūs ir brangūs, todėl sprendimą verta vertinti kartu su planuojamo remonto apimtimi.
Korėjietiško „ondol“ istorija patraukli tuo, kad jos esmė išliko nepaisant pasikeitusių medžiagų ir energijos šaltinių. Kadaise šilumą kaupė virš dūmų kanalų pakloti akmenys, dabar ją perduoda vandeniu šildoma konstrukcija. Tačiau jaukius namus ir tuomet, ir šiandien sukuria visa sistema: tinkamai pagaminta, paskirstyta ir kuo ilgiau viduje išlaikyta šiluma.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


