Kreta paprastai siejama su atostogomis, paplūdimiais ir pilnais lėktuvais turistų. Tačiau šiemet Graikijos valdžia vis dažniau žiūri ne į viešbučių užimtumą, o į jūrą į pietus nuo salos. Ten, tarp Libijos krantų ir Kretos, formuojasi maršrutas, kuris Atėnams kelia vis didesnį nerimą.
Graikijos migracijos ministras Thanosas Plevrisas perspėjo, kad Libijoje šiuo metu gali būti apie 550 tūkst. migrantų ir pabėgėlių, laukiančių galimybės išvykti Europos kryptimi. Tai nereiškia, kad visi jie pajudės iš karto. Bet Graikijai užtenka ir mažos šio skaičiaus dalies, kad Kreta atsidurtų labai rimto spaudimo zonoje.
Naujas spaudimo taškas – ne Lesbas, o Kreta
Ilgą laiką kalbant apie migraciją į Graikiją daugiausia buvo minimos Egėjo jūros salos netoli Turkijos. Lesbas, Samosas, Chijas – būtent ten Europa buvo įpratusi matyti pirmąsias krizių nuotraukas.
Dabar dėmesys vis dažniau krypsta į kitą pusę – į pietus nuo Kretos.
Pastarosiomis dienomis Graikijos pakrančių apsauga iš dviejų laivų į pietus nuo salos išgelbėjo 125 žmones. Vien šis skaičius dar neatrodytų išskirtinis, jei ne platesnis kontekstas: valdžia baiminasi, kad tai gali būti tik didesnio srauto pradžia.
Maršrutas iš Libijos iki Kretos yra ilgas ir pavojingas. Tai nėra trumpas persikėlimas per siaurą jūros ruožą. Laivai dažnai būna perpildyti, netinkami tokiai kelionei, o žmonės jais plaukia ne valandą ir ne dvi. Kiekvienas toks išplaukimas tampa lošimu gyvybe.
Bet būtent todėl kontrabandininkų tinklai tampa tokie pavojingi. Jie išnaudoja žmonių desperaciją, politinį chaosą Libijoje ir palankias oro sąlygas Viduržemio jūroje.
Kodėl nerimas kyla būtent dabar?
Pavasario pabaiga ir vasara Viduržemio jūroje dažnai keičia situaciją. Jūra tampa ramesnė, vėjai silpnesni, o tai žmonių kontrabandininkams reiškia paprastesnį momentą organizuoti plaukimus.
Graikijos tarnybos jau dabar kalba apie sustiprintą budrumą. Atėnai bendradarbiauja su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ ir Libijos valdžios struktūromis, bandydami anksčiau pastebėti laivus, stabdyti kontrabandos tinklus ir neleisti naujiems laivams išplaukti iš Šiaurės Afrikos krantų.
Tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti.
Libija jau daugelį metų išlieka nestabili. Šalyje veikia skirtingos jėgos, regionai kontroliuojami nevienodai, o kontrabandininkai naudojasi būtent tokiomis spragomis. Kai valstybė negali iki galo kontroliuoti savo teritorijos ir pakrančių, migracijos maršrutai labai greitai persitvarko.
Todėl Kreta Graikijai tampa ne tik turistine sala. Ji tampa nauju Europos pasienio tašku, kuriam gali tekti atlaikyti spaudimą, kuriam infrastruktūra nebuvo sukurta.
Turistinė sala tam nepasiruošusi
Kreta kasmet sulaukia milijonų turistų. Čia veikia viešbučiai, oro uostai, kurortai, restoranai, nuomos punktai, ekskursijų verslai. Sala gyvena turizmu ir yra pritaikyta būtent jam.
Bet turistų srautai ir migracijos krizė – visiškai skirtingi dalykai.
Turistas atvyksta su bilietu, rezervacija ir grįžimo data. Žmogus, išgelbėtas iš perpildyto laivo, dažnai atvyksta be dokumentų, po pavojingos kelionės, išsekęs, kartais su sveikatos problemomis, vaikais ar artimųjų netektimi. Jam reikia ne viešbučio kambario, o registracijos, medicininės pagalbos, vertėjo, laikino apgyvendinimo, teisinio proceso ir saugumo.
Vietos institucijoms tai milžiniškas krūvis.
Jei atplaukia kelios dešimtys žmonių, sistema dar gali susitvarkyti. Jei per trumpą laiką atplaukia šimtai ar tūkstančiai, situacija keičiasi iš esmės. Tada klausimas nebėra vien apie pakrančių apsaugą. Klausimas tampa apie tai, kur žmones apgyvendinti, kaip greitai juos registruoti, kaip užtikrinti tvarką ir kaip neperkelti visos naštos vienai salai.
Skaičius „550 tūkst.“ nereiškia vieno dalyko
Didžiausią dėmesį patraukė būtent skaičius – 550 tūkst. Jis skamba dramatiškai, bet jį reikia suprasti atsargiai.
Tai nėra prognozė, kad tiek žmonių per kelias savaites pasieks Graikiją. Tai yra Graikijos ministro įvardytas galimas žmonių skaičius Libijoje, kurie galėtų ieškoti kelio į Europą. Dalis jų gali niekada neišplaukti. Dalis gali rinktis kitus maršrutus. Dalis gali būti sulaikyti ar likti Libijoje.
Tačiau net ir nedidelė tokio skaičiaus dalis Graikijai reikštų didelį iššūkį.
Jei iš Libijos pajudėtų keli tūkstančiai žmonių, Kreta tai pajustų iš karto. Jei srautai tęstųsi savaitėmis, problema greitai taptų nebe vien Graikijos, o visos Europos Sąjungos klausimu.
Būtent todėl Atėnai apie tai kalba garsiai. Tai ir perspėjimas, ir spaudimas Europos partneriams: pietinė ES siena vėl gali atsidurti prieš rimtą išbandymą.
Už skaičių slypi žmonės ir politika
Migracijos tema Europoje dažnai virsta skaičiais. Kiek atvyko, kiek išgelbėta, kiek žuvo, kiek dar gali bandyti. Bet už kiekvieno skaičiaus yra konkrečios istorijos – karas, skurdas, persekiojimas, smurtas, prarasti namai arba tiesiog desperatiškas bandymas ištrūkti iš vietos, kur žmogus nebemato ateities.
Kartu tai yra ir labai politinė tema. Europos valstybės nori kontroliuoti sienas. Pakrančių šalys nenori likti vienos. Žmogaus teisių organizacijos perspėja dėl pavojingų atstūmimo praktikų ir sąlygų sulaikymo centruose. Vietos gyventojai bijo, kad jų miesteliai ir salos taps laikinais krizės punktais. Turizmo verslas nerimauja dėl sezono.
Visos šios baimės egzistuoja vienu metu.
Todėl paprasto atsakymo čia nėra. Vien tik sustiprinti patruliavimą neužtenka. Vien tik priimti visus taip pat nėra realus planas. Europa vėl susiduria su senu klausimu: kaip saugoti sienas, bet kartu neignoruoti žmonių, kurie rizikuoja gyvybe jūroje.
Ar Graikija gali sustabdyti naują krizę?
Graikija mėgina veikti keliais frontais. Viena kryptis – ankstyvas laivų stebėjimas ir kontrabandininkų tinklų ardymas. Kita – bendradarbiavimas su Libija. Trečia – spaudimas Europos Sąjungai, kad migracijos našta nebūtų palikta tik šalims prie išorinių sienų.
Tačiau pagrindinė problema išlieka: kol Libijoje yra nestabilumas, o Europoje išlieka traukos kryptis, kelionės per Viduržemio jūrą nesibaigs. Maršrutai tik keisis.
Jei vienas kelias uždaromas, žmonių kontrabandininkai ieško kito. Jei sustiprėja kontrolė vienoje saloje, spaudimas persikelia kitur. Taip Kreta, ilgai buvusi pirmiausia atostogų kryptis, dabar vis dažniau minima kaip naujas migracijos maršruto centras.
Vasara parodys, ar perspėjimai virs realybe
Kol kas Graikijos tarnybos stebi jūrą, stiprina pasirengimą ir laukia, ką atneš artimiausios savaitės. Turizmo sezonas jau prasideda, o kartu su juo ateina ir palankesnės sąlygos plaukimams iš Šiaurės Afrikos.
Didžiausia rizika ta, kad migracijos srautai gali augti greičiau, nei valstybė spės reaguoti. Tada Kreta atsidurtų sudėtingoje padėtyje: vienu metu priimti turistus, gelbėti žmones jūroje, tvarkyti registracijos procesus ir raminti vietos bendruomenes.
Graikijos perspėjimas dėl 550 tūkst. žmonių Libijoje nebūtinai reiškia neišvengiamą katastrofą. Bet jis aiškiai rodo, kad Viduržemio jūros migracijos maršrutai vėl juda, o Europa neturi daug laiko apsimesti, kad tai tik vienos šalies problema.
Kreta šiandien yra ne tik atostogų sala. Ji tampa vieta, kur labai aiškiai susikerta trys skirtingi pasauliai: turizmas, žmonių kontrabanda ir Europos sienų politika.
