Sūris dažniau siejamas su kalorijomis, druska ir sočiaisiais riebalais, o ne su smegenų apsauga. Todėl naujas japonų tyrimas skamba netikėtai: vyresni žmonės, kurie bent kartą per savaitę valgė sūrį, per trejus metus rečiau susidūrė su demencijos diagnoze. Bet čia yra svarbus niuansas – tyrimas rodo ryšį, o ne įrodymą, kad sūris pats savaime apsaugo nuo demencijos.
Ne kasdien ir ne kilogramais: pakako kelių kartų per savaitę
Mitybos patarimuose sūris dažnai atsiduria pilkojoje zonoje. Vieni jo vengia dėl riebalų ir druskos, kiti vertina kaip baltymų, kalcio ir fermentuotų medžiagų šaltinį. Naujas tyrimas šią diskusiją tik dar labiau apsunkina.
Japonijoje atliktame tyrime buvo stebimi vyresnio amžiaus žmonės. Per trejus metus mokslininkai lygino tuos, kurie valgė sūrį, su tais, kurie jo nevartojo. Rezultatas patraukė dėmesį: savaitinis sūrio vartojimas buvo siejamas su maždaug 24 proc. mažesne santykine demencijos rizika.
Kai tyrėjai atsižvelgė į bendrus mitybos įpročius, skirtumas sumažėjo iki 21 proc., bet vis tiek išliko statistiškai reikšmingas. Kitaip tariant, ryšys neišnyko net tada, kai buvo įvertinta, kad sūrį valgantys žmonės galėjo maitintis kitaip nei jo nevalgantys.
Dar įdomiau tai, kad kalbama ne apie didelius kiekius. Apie 72 proc. sūrį valgiusių tyrimo dalyvių jo vartojo tik vieną ar du kartus per savaitę. Tad šis tyrimas tikrai nėra kvietimas sūrį valgyti kasdien dideliais kiekiais.
Čia ir prasideda svarbiausia dalis: ar sūris iš tikrųjų galėjo turėti poveikį smegenims, ar jis tik parodė, kad sūrį valgę žmonės apskritai gyveno, maitinosi ar rūpinosi savimi kitaip?
Kodėl mokslininkai apskritai žiūri į sūrį?
Iš pirmo žvilgsnio sūris neatrodo kaip produktas, kurį kas nors sietų su demencijos prevencija. Bet mokslininkus domina ne pats sūris kaip užkandis, o jo sudėtyje esančios medžiagos.
Tyrime minimi keli galimi mechanizmai.
Pirmasis – vitaminas K2. Jis siejamas su kraujagyslių būkle ir kalcio apykaita. Kadangi kraujagyslių pažeidimai, aukštas kraujospūdis ir aterosklerozė gali didinti demencijos riziką, mokslininkams įdomu, ar maisto produktai, veikiantys kraujagyslių sveikatą, netiesiogiai gali būti svarbūs ir smegenims.
Antrasis – fermentacijos metu susidarantys junginiai. Kai kurie sūriai gaminami fermentacijos būdu, o tokio proceso metu gali atsirasti bioaktyvių peptidų. Jie tiriami dėl galimų priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Smegenims tai svarbu, nes ilgalaikis uždegimas ir oksidacinis stresas dažnai minimi kalbant apie neurodegeneracinius procesus.
Trečiasis – žarnyno ir smegenų ryšys. Kai kuriuose fermentuotuose sūriuose gali būti probiotikų, o žarnyno mikrobiota vis dažniau minima tyrimuose apie smegenų sveikatą. Idėja paprasta: žarnynas nėra atskira sistema, jis bendrauja su nervų sistema, imunitetu ir uždegiminiais procesais.
Tačiau būtent čia tyrimas tampa ne toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš antraštės.
Didžioji dalis dalyvių valgė ne tą sūrį, apie kurį dažniausiai kalbama tyrimuose
Jei kalbame apie probiotikus, brandintus sūrius ar fermentacijos naudą, galima įsivaizduoti kamamberą, brie, mėlynojo pelėsio ar kitus brandintus sūrius. Bet šiame tyrime dauguma dalyvių valgė visai ne tokius produktus.
Net 82,7 proc. tyrimo dalyvių vartojo lydytą sūrį. Tai svarbu, nes lydytame sūryje paprastai yra mažiau gyvų probiotinių mikroorganizmų nei kai kuriuose brandintuose ar fermentuotuose sūriuose. Tuo metu sūrius su baltuoju pelėsiu, pavyzdžiui, kamamberą, vartojo tik 7,8 proc. dalyvių.
Tai šiek tiek sujaukia gražią teoriją. Jei sūrio poveikis aiškinamas probiotikais ar fermentacijos produktais, bet dauguma žmonių valgė lydytą sūrį, tampa nebeaišku, kuris mechanizmas iš tikrųjų galėjo veikti.
Galbūt svarbus buvo vitaminas K2. Galbūt bendras mitybos modelis. Galbūt sūrį valgę žmonės dažniau valgė ir kitus produktus, kurie buvo naudingi sveikatai. O gal ryšys atsirado dėl dar kitų veiksnių, kurių tyrimas iki galo neatskleidė.
Būtent todėl šį tyrimą reikėtų skaityti ne kaip leidimą skelbti sūrį „vaistu nuo demencijos“, o kaip įdomų signalą, kurį mokslininkai dar turės patikrinti.
Kodėl negalima sakyti, kad sūris apsaugo nuo demencijos?
Čia svarbiausias sakinys visame tekste: tyrimas parodė sąsają, bet neįrodė priežasties.
Tai reiškia, kad sūrį valgę žmonės tyrime rečiau susidūrė su demencijos diagnoze, tačiau iš to dar negalima tvirtinti, jog būtent sūris juos apsaugojo.
Yra keli rimti apribojimai.
Pirma, sūrio vartojimas buvo įvertintas tik vieną kartą – tyrimo pradžioje. Mokslininkai neturėjo tikslaus vaizdo, kiek sūrio žmonės valgė vėliau, ar jų įpročiai keitėsi, ar jie sūrį vartojo reguliariai visus trejus metus.
Antra, demencijos diagnozės buvo nustatomos pagal administracinius draudimo įrašus, o ne pagal atskirą klinikinį tyrėjų vertinimą. Tai nereiškia, kad duomenys beverčiai, bet jie nėra tokie tikslūs, kaip specialiai suplanuotas medicininis vertinimas.
Trečia, tyrime nebuvo įtraukti genetiniai duomenys. O demencijos rizikai gali būti svarbūs tokie veiksniai kaip APOE ε4 genas. Jei tokie veiksniai neįvertinti, dalis rizikos skirtumų gali likti nepaaiškinti.
Ketvirta, tyrimas atliktas su japonų populiacija. Japonų mitybos įpročiai, bendras gyvenimo būdas, produktų sudėtis ir sveikatos sistema gali skirtis nuo kitų šalių. Todėl rezultatų negalima automatiškai perkelti visiems.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Jei mėgstate sūrį, šis tyrimas gali būti maloni žinia. Bet jis nereiškia, kad dabar sūrį reikia valgyti kasdien arba dideliais kiekiais.
Sūris gali būti normali mitybos dalis, ypač jei valgomas saikingai. Jame yra baltymų, kalcio, kai kuriuose sūriuose – ir kitų naudingų junginių. Tačiau kartu sūris dažnai turi daug druskos ir sočiųjų riebalų, todėl jo kiekis svarbus, ypač žmonėms, kuriems aktualus kraujospūdis, cholesterolio kiekis ar širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Šio tyrimo esmė nėra „valgykite daugiau sūrio“. Ji greičiau tokia: kai kurie maisto produktai, kuriuos buvome įpratę vertinti vienpusiškai, gali turėti sudėtingesnį poveikį organizmui.
Lygiai kaip ne visi riebalai yra blogi, ne visas perdirbtas maistas yra vienodas, taip ir sūris nėra vien tik „riebus produktas“. Bet jis taip pat nėra stebuklinga smegenų apsauga.
Mokslininkai patys pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų. Kitas žingsnis turėtų būti kontroliuojami klinikiniai tyrimai, kuriuose būtų aiškiai nustatyta, kokios sūrio rūšys, kokie kiekiai ir kokia vartojimo trukmė galėtų turėti reikšmės vyresnio amžiaus žmonių kognityvinei sveikatai.
Kol kas saugiausia išvada paprasta: sūris gali būti saikingos, įvairios mitybos dalis, bet demencijos prevencija negali remtis vienu produktu. Smegenims svarbus visas gyvenimo būdas – mityba, judėjimas, miegas, kraujospūdžio kontrolė, socialinis aktyvumas ir bendras sveikatos stebėjimas.
