Kartais žmogui nereikia nei ilgo pokalbio, nei patarimų. Užtenka išeiti į lauką, sustoti po medžiu, įkvėpti ir pabūti tyloje. Vieni tai vadina paprastu poilsiu gamtoje, kiti – energetiniu apsivalymu. Ezoterikos šalininkai tiki, kad kai kurie medžiai gali paimti iš žmogaus sunkias mintis, įtampą, baimę ar svetimą negatyvią įtaką.
Tokie medžiai kartais vadinami „energetiniais siurbliais“ arba net „medžiais-vampyrais“. Skamba grėsmingai, tačiau šioje srityje tai nebūtinai reiškia kažką blogo. Priešingai – tikima, kad jie padeda tada, kai žmogus yra emociškai perpildytas, pavargęs nuo konfliktų, nerimo ar nuolat besisukančių minčių.
Kodėl vieni medžiai laikomi „duodančiais“, o kiti – „paimančiais“?
Liaudies tikėjimuose ir ezoterikoje medžiai dažnai skirstomi į dvi grupes. Vieni esą padeda pasisemti jėgų, kiti – paima tai, ko žmogui jau per daug: susikaupusią įtampą, pyktį, baimę, liūdesį ar vidinį chaoso jausmą.
Būtent dėl to tokios temos kelia daug diskusijų. Vieni žmonės pasakoja, kad po kelių minučių prie tam tikro medžio jaučiasi lengviau, tarsi būtų „nusimetę“ dalį naštos. Kiti į tai žiūri skeptiškai ir sako, kad veikia ne medis, o pats žmogaus sustojimas, tyla, grynas oras ir dėmesio nukreipimas nuo problemų.
Vis dėlto net skeptikai dažnai pripažįsta vieną dalyką: buvimas gamtoje ramina. Kai žmogus atsitraukia nuo telefono, triukšmo ir nuolatinio skubėjimo, kūnas natūraliai ima lėtėti. Todėl net jei netikite energijomis, trumpas pabuvimas prie medžio gali tapti paprastu, bet veiksmingu būdu susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.
Kaštonas – medis, prie kurio einama, kai galva pilna minčių
Vienas dažniausiai minimų „valančių“ medžių yra kaštonas. Ezoterikos šalininkai tiki, kad jis padeda atsikratyti sunkios, užsistovėjusios energijos, emocinės perkrovos ir įkyrių minčių.
Tai medis, prie kurio žmonės dažnai eina tada, kai jaučiasi pavargę ne fiziškai, o emociškai: kai galvoje sukasi tie patys klausimai, kai sunku paleisti konfliktą, kai atrodo, kad mintys neleidžia net normaliai pailsėti.
Tikima, kad kaštonas gali padėti tarsi „ištraukti“ perteklinę įtampą. Tačiau kartu pabrėžiama, kad prie jo nereikėtų būti per ilgai. Pakanka kelių minučių ramaus stovėjimo arba atsirėmimo į kamieną.
Įdomu tai, kad kaštonai daugeliui žmonių nuo vaikystės asocijuojasi su saugumu, rudeniu, kiemu, mokyklos metais. Todėl jų poveikis gali būti ne tik mistinis, bet ir psichologinis – pažįstamas medis gali sukelti ramybės, grįžimo į paprastesnį laiką jausmą.
Drebulė – stipriausias „valytojas“, bet ne visiems tinkamas
Drebulė liaudies tikėjimuose turi ypatingą vietą. Ji dažnai laikoma vienu stipriausių medžių, galinčių ištraukti blogą energiją, baimę, ligos ar nerimo sukeltą sunkumą.
Neatsitiktinai drebulė nuo seno siejama su mistika. Jos lapai juda net nuo menkiausio vėjo, todėl medis atrodo tarsi nuolat gyvas, virpantis, jautrus aplinkai. Dėl to žmonės jai priskyrė stiprią, bet ne visada švelnią energiją.
Ezoterikai sako, kad drebulė gali būti naudinga tada, kai žmogus jaučiasi emociškai užterštas: po sunkios dienos, nemalonaus pokalbio, konflikto ar ilgo buvimo įtemptoje aplinkoje. Tačiau kartu perspėjama: jei žmogus yra visiškai išsekęs, prie drebulės nereikėtų būti ilgai.
Pagal šiuos tikėjimus, drebulė gali paimti ne tik tai, kas bloga, bet ir dalį paskutinių žmogaus jėgų. Todėl su ja siūloma elgtis atsargiai – pabūti trumpai, stebėti savijautą ir nesistengti „išbūti kuo ilgiau“.
Kodėl žmonės tiki, kad medis gali padėti?
Ši tema įdomi tuo, kad ji yra tarp dviejų pasaulių – senojo tikėjimo ir šiuolaikinio požiūrio į psichologinę savijautą.
Vienoje pusėje yra ezoterika, kurioje medis suvokiamas kaip gyva būtybė, turinti savą lauką, ritmą ir poveikį žmogui. Kitoje pusėje – paprastas paaiškinimas: žmogus prie medžio sustoja, nuramina kvėpavimą, sumažina dirgiklius, pasitraukia iš triukšmo ir leidžia nervų sistemai atsipalaiduoti.
Galbūt būtent todėl tokie ritualai ir išlieka populiarūs. Net jei žmogus netiki, kad medis tiesiogiai „sugeria“ negatyvą, pats veiksmas turi prasmę. Tai tampa simboliniu būdu pasakyti sau: „Aš nebenoriu viso šito neštis toliau.“
Kaip išbandyti tokį nusiraminimo būdą?
Jeigu norisi pabandyti, nereikia sudėtingų taisyklių. Svarbiausia – pasirinkti medį, prie kurio jaučiatės saugiai ir ramiai. Tai gali būti kaštonas, drebulė ar bet kuris kitas medis, kuris jums atrodo artimas.
Atsistokite šalia, padėkite delnus ant kamieno arba atsiremkite nugara. Kelias minutes ramiai kvėpuokite. Galima mintyse įsivaizduoti, kad visa įtampa, nerimas ir sunkios mintys leidžiasi žemyn – per kūną, per kojas, į žemę.
Nebūtina to vadinti ritualu. Tai gali būti tiesiog trumpa pauzė. Svarbiausia – iš tikrųjų sustoti, o ne stovėti prie medžio ir toliau naršyti telefone ar galvoti apie darbus.
Jeigu po kelių minučių pasidaro ramiau, vadinasi, šis būdas jums tinka. Jeigu jaučiate silpnumą, nerimą ar diskomfortą, geriau atsitraukti ir rinktis paprastesnį pasivaikščiojimą.
Svarbiausia – nepainioti ramybės paieškų su gydymu
Nors pasivaikščiojimas gamtoje, buvimas prie medžių ir tyla gali padėti nusiraminti, svarbu išlaikyti sveiką požiūrį. Jeigu bloga savijauta, nerimas, nemiga, stiprus nuovargis ar liūdesys tęsiasi ilgai, vien medžio apkabinimo neužteks.
Tokios praktikos gali būti papildomas būdas pasirūpinti savimi, bet jos neturėtų pakeisti gydytojo, psichologo ar kito specialisto pagalbos.
Galbūt klausimas čia net ne tas, ar medžiai iš tiesų sugeria neigiamą energiją. Gal svarbiau tai, kad žmogui kartais reikia vietos, kur jis gali sustoti, patylėti ir bent trumpam nebevaidinti, kad viskas gerai. O medis tam labai tinka – jis neklausinėja, nepertraukia ir neskuba.
