Latvių meteorologas Tomas Bricis paaiškino neįprastą poliarinio sūkurio elgesį: ar Lietuvai gresia arktinė žiema?

Poliarinis sūkurys silpnėja tuo metu, kai paprastai turėtų stiprėti, tačiau vien šio signalo nepakanka pranašauti speigams Lietuvoje. Meteorologas Tomas Bricis aiškina, kad aukštai virš Arkties vykstantys pokyčiai gali turėti įtakos Europos orams, bet jų poveikis prie žemės paviršiaus priklauso nuo daugelio aplinkybių. Todėl ankstyvas sūkurio sutrikimas dar neatsako į klausimą, kokia bus artėjanti žiema.

Pranešimai apie silpnėjantį ar skylantį poliarinį sūkurį dažnai nuskamba kaip perspėjimas apie neišvengiamą šalčio bangą. Lietuvoje, kur žiemos gali nustebinti ir ilgais atlydžiais, ir staigiais temperatūros kritimais, tokios žinios sulaukia daug dėmesio. Vis dėlto tarp atmosferos pokyčio virš Arkties ir konkrečios prognozės mūsų miestams yra nemažas skirtumas.

Bricio paaiškinime svarbiausia būtent ši aplinkybė: reikia stebėti, kaip procesas vystysis toliau, kiek ilgai jis išliks ir ar paveiks žemesnių atmosferos sluoksnių cirkuliaciją.

Kas yra poliarinis sūkurys ir kodėl apie jį tiek kalbama?

Kalbant apie žiemos prognozes, dažniausiai turimas omenyje stratosferinis poliarinis sūkurys – aukštai atmosferoje aplink Arktį cirkuliuojančių stiprių vėjų sistema. Šaltuoju metų laiku ji sustiprėja ir padeda išlaikyti šaltą orą poliariniame regione.

Tačiau sūkurio forma ir stiprumas nėra pastovūs. Jis gali būti išstumtas iš įprastos padėties, deformuotis ar suskilti į kelias dalis. Kai kuriais atvejais tokie sutrikimai prisideda prie platesnių atmosferos cirkuliacijos pokyčių, kurie palankesni šaltam orui plūsti į pietus.

Tai paaiškina, kodėl meteorologai stebi sūkurį dar neprasidėjus kalendorinei žiemai. Jo būklė suteikia informacijos apie galimą orų raidą, tačiau pati savaime neparodo, kurioje Europos vietoje ir kurią dieną prasidės šalčiai.

Šį lapkritį dėmesį patraukė ankstyvas silpnėjimas

Bricio aptartame prognozės scenarijuje poliarinio sūkurio silpnėjimas numatytas neįprastai anksti. Ryškesnė sutrikimo fazė sieta su lapkričio 5-osios laikotarpiu, o maždaug apie lapkričio 13 dieną prognozuotas jo atsigavimas.

Tokiu atveju kalbėtume apie laikiną atmosferos būklės pasikeitimą, po kurio sūkurys galėtų vėl sustiprėti. Būtent tolesnė jo raida svarbesnė už vieną įspūdingai atrodantį prognozės žemėlapį.

Šios datos nėra numatoma šalčio bangos pradžia Lietuvoje. Jos apibūdina prognozuotą procesą aukštai atmosferoje. Iš jų negalima daryti išvados, kad konkrečią lapkričio dieną mūsų šalyje prasidės snygis ar staiga smuks temperatūra.

Be to, tai prognozės scenarijus, kurį gali pakoreguoti nauji skaičiavimai. Todėl sūkurio būklę verta vertinti pagal nuosekliai atsinaujinančius duomenis.

Poliarinė žiema

Kodėl šaltis nebūtinai pasiekia Lietuvą?

Net ryškus poliarinio sūkurio sutrikimas nereiškia, kad visas šaltas oras pasuks į Baltijos šalis. Svarbu, kaip išsidėstys aukšto ir žemo slėgio sritys, kuria kryptimi judės oro masės ir kaip tarpusavyje sąveikaus skirtingi atmosferos sluoksniai.

Lietuvai reikšminga tai, iš kur atkeliaus oras. Vienu atveju palankesnės sąlygos gali susidaryti šalčiui skverbtis į Europą, kitu – stipresnis atšalimas gali tekti visai kitam regionui. Galimas ir toks scenarijus, kai aukštai atmosferoje vykstantis sutrikimas prie žemės paviršiaus nepalieka ryškaus pėdsako.

Ilgiau trunkantys pokyčiai gali turėti didesnę reikšmę, tačiau nėra paprastos taisyklės, pagal kurią tam tikrą dienų skaičių silpnėjantis sūkurys garantuotų speigus Lietuvoje.

Europa jau yra patyrusi ryškių šalčio bangų

Vienas dažnai prisimenamų pavyzdžių – 2018 metų vasario pabaigos ir kovo pradžios atšalimas, pramintas „Žvėrimi iš rytų“. Tąkart po staigaus stratosferos atšilimo poliarinis sūkurys smarkiai sutriko, o vėlesnė atmosferos cirkuliacija padėjo šaltam orui pasiekti Europą.

Kai kuriose šalyse gausus sniegas ir žema temperatūra sutrikdė susisiekimą bei kasdienį gyvenimą. Šis įvykis parodė, kad aukštai atmosferoje prasidėję procesai gali tapti svarbūs ir žmonėms žemėje.

Tačiau ankstesnis stiprus atšalimas nėra dabartinio lapkričio prognozė. Panašiai skambantis atmosferos reiškinio aprašymas nebūtinai baigiasi tokiomis pačiomis oro sąlygomis. Svarbios visos tuo metu susiklosčiusios aplinkybės.

Ar Lietuvai jau reikia ruoštis ypač atšiauriai žiemai?

Iš aptariamo laikino poliarinio sūkurio silpnėjimo tokios išvados daryti negalima. Bricio paaiškinimas nesuteikia pagrindo skelbti, kad Lietuvą neišvengiamai užklups arktinė žiema.

Tai taip pat nereiškia, kad šalčio ar sniego nebus. Žiemiškus orus gali atnešti ir kiti atmosferos procesai, o trumpesnė šalčio banga neapibūdina viso sezono.

Kasdieniams sprendimams – kelionei automobiliu, darbams lauke ar namų paruošimui šalčiui – daugiau naudos duos artimiausių dienų vietos prognozės. Jos leis matyti konkrečius temperatūros, kritulių ir vėjo pokyčius. Poliarinio sūkurio stebėjimai kol kas padeda meteorologams vertinti platesnį vaizdą, tačiau Lietuvos žiemos scenarijus dar nėra parašytas.