Ar vėl sulauksime tokios žiemos kaip 1972 metais? Virš Arkties pastebėtas signalas, galintis atnešti šalčio ir sniego į Europą

Sniegas, kuris neištirpsta iki pietų. Rytais užšalę langai ir po batais girgždantis takas. Tokią žiemą prisimena daugelis, nors pastaraisiais metais jos dažnai tenka laukti ilgiau, nei norėtųsi. Dabar meteorologų dėmesį patraukė neįprastai anksti prognozuojamas poliarinio sūkurio susilpnėjimas. Jis gali padidinti šalčio įsiveržimų tikimybę Europoje, tačiau Lietuvai dar nežada nei pusnių, nei konkrečios žiemos pradžios datos.

Kol Lietuvoje spalio pabaiga dar gana švelni, aukštai virš Arkties modeliai piešia gerokai neramesnį vaizdą. Lapkričio pradžioje gali smarkiai sutrikti stratosferinis poliarinis sūkurys – aplink ašigalį besisukanti stiprių vėjų sistema.

Klimato mokslininkas Judah Cohenas spalio 26 dienos apžvalgoje atkreipė dėmesį į neįprastai ankstyvą galimą sutrikimą. Jo poveikis Šiaurės pusrutulio orams, jei susidarytų tam tinkamos sąlygos, galėtų labiau išryškėti lapkričio pabaigoje ir gruodį. Tai viena priežasčių, kodėl apie artėjančią žiemą dar anksti spręsti vien iš dabartinės šilumos.

Virš Arkties šyla, o Europoje gali atšalti – kaip tai įmanoma?

Pavadinimas „staigus stratosferos atšilimas“ skamba taip, lyg turėtume ruoštis šiltesniems orams. Tačiau šis atšilimas vyksta aukštai atmosferoje. Prie žemės jo tiesiogiai nejaučiame.

Rudenį ir žiemą aplink Arktį susiformuoja stiprūs vakarų krypties vėjai. Kai ši sistema stabili, oro cirkuliacija išlieka kitokia nei tada, kai sūkurys smarkiai susilpnėja, pasislenka ar skyla. Stipraus sutrikimo metu vėjai aukštai stratosferoje gali net pakeisti kryptį.

Vėliau šie pokyčiai kartais paveikia žemiau esančią atmosferą ir reaktyvinę srovę. Gali susidaryti ilgiau užsibūnantys aukšto slėgio laukai, pristabdantys įprastą orų sistemų judėjimą iš Atlanto. Tuomet daliai Europos atsiveria kelias šaltesniam orui iš šiaurės ar rytų.

Būtent todėl meteorologai tokius įvykius stebi atidžiai. Tačiau poliarinio sūkurio susilpnėjimas nėra automatinis šalčio paleidimo mygtukas. Poveikis gali pasirodyti po kelių savaičių, skirtinguose regionuose būti nevienodas arba apskritai nesukelti ryškios šalčio bangos.

Kodėl šis lapkritis taip sudomino meteorologus?

Šįkart dėmesį traukia laikas. Ryškus sūkurio sutrikimas prognozuojamas tada, kai jis paprastai dar tik stiprėja artėjančiai žiemai.

Spalio 27 dienos „Netweather“ analizėje nurodyta, kad viename ECMWF prognozių ansamblyje 86 proc. skaičiavimo variantų rodė stipraus staigaus stratosferos atšilimo scenarijų lapkričio pradžioje. Kitos prognozavimo sistemos buvo atsargesnės. Vadinasi, modeliai matė svarbų signalą, tačiau dėl jo stiprumo ir tolesnės eigos nesutarė.

Šis skaičius nereiškia, kad Lietuvoje yra 86 proc. tikimybė sulaukti speigo. Jis apibūdina konkretaus modelio variantus ir procesą aukštai atmosferoje, o ne temperatūrą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Tarp aptariamų veiksnių – atmosferos blokavimas Skandinavijos ir Uralo regione. Tokia cirkuliacija gali paskatinti aukštyn sklindančias atmosferos bangas, kurios veikia sūkurį. Vis dėlto kol kas kalbama apie prognozuojamą įvykį. Ar jis įvyks numatytu laiku ir kokio stiprumo bus, turės parodyti tolesni stebėjimai.

Poliarinis sūkurys silpnėja

O Lietuva? Iki tikros žiemos dar trūksta kelių svarbių sąlygų

Lietuvos žiemai neužtenka vien to, kas nutinka virš ašigalio. Svarbu, kur įsitvirtins aukšto slėgio sritis, kokia kryptimi judės ciklonai ir iš kur pas mus atkeliaus oras. Nuo to priklausys, ar sulauksime šaltesnio laikotarpio, ar ir toliau vyraus drėgni bei palyginti švelnūs orai.

Sniegui reikia dar ir kritulių. Sausas šaltas oras gali atnešti žvarbius rytus, bet ne pusnis. O iškritęs sniegas neišsilaikys, jei netrukus sugrįš šiltesnis oras. Todėl pažadas apie ilgą baltą žiemą šiuo metu būtų gerokai ankstyvas.

Artimiausia prognozė taip pat dar nerodo staigaus perėjimo į žiemą. Spalio 29 dienos ryto Lietuvos sinoptikų prognozėje ketvirtadieniui numatyta 8–13 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį prognozuoti 4–9, dieną – vėl 8–13 laipsnių šilumos, vietomis ar daug kur palis.

Tai neprieštarauja galimybei vėliau sulaukti šaltesnių orų. Tiesiog artimiausių dienų prognozė ir galimi lapkričio pabaigos atmosferos pokyčiai pasakoja apie skirtingą laiką.

Prisiminimus pažadina 2009–2010 metų žiema

Kalbėdamas apie dabartinę atmosferos situaciją, J. Cohenas prisiminė 2009–2010 metų žiemą. Tuomet, nepaisant El Ninjo, Europoje pasitaikė ryškių šalčio ir sniego laikotarpių. Tačiau pats mokslininkas perspėja, kad panašumas į ankstesnius metus dar nereiškia jų pasikartojimo.

Žmonėms tokie palyginimai iš karto sugrąžina savus prisiminimus: nuo rogučių nusitrynusias kelnes, prie durų džiūstančias pirštines, kieme supiltą sniego kalną. Norisi bent kelių savaičių, kai žiema būna žiema, o ne nesibaigiantis lapkritis.

Vis dėlto rogučių iš sandėliuko vien dėl šios žinios traukti dar nereikia. Dabar verta užbaigti paprastus pasiruošimo darbus: susitvarkyti lauko vandens čiaupą, patikrinti automobilio padangas ir žieminį langų ploviklį. Tam nebūtina laukti pirmos rimtos šalčio prognozės.

Artimiausiomis savaitėmis paaiškės, ar neįprastas signalas virš Arkties iš tiesų sustiprės ir pasieks žemesnius atmosferos sluoksnius. Tuomet bus galima aiškiau kalbėti ir apie Europą. Kol kas galimybė sulaukti žiemiškesnio posūkio yra, bet data, kada Lietuvoje po kojomis sugirgždės sniegas, dar neparašyta.