Keli eurai už filmų platformą, dar keli – už muziką, debesų saugyklą, programėlę sportui, naujienų portalą, žaidimus ar papildomą telefono paslaugą. Atrodo, suma nedidelė, todėl dažnas net nesusimąsto. Tačiau mėnesio pabaigoje iš banko sąskaitos tyliai dingsta dešimtys eurų už paslaugas, kurių žmogus jau seniai nebenaudoja.
Prenumeratos tapo patogia šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Nebereikia pirkti brangių programų, diskų ar ilgalaikių paslaugų – viskas pasiekiama už nedidelį mėnesinį mokestį. Problema prasideda tada, kai prenumeratų prisikaupia tiek daug, kad žmogus nebežino, už ką tiksliai moka.
Didžiausias prenumeratų triukas yra tas, kad jos atrodo per mažos, kad dėl jų jaudintumeisi. Bet kartu jos tampa pakankamai didelės, kad per metus skaudžiai kirstų per piniginę.
Mažos sumos, kurios virsta dideliais pinigais
Daugelis prenumeratų kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų per mėnesį. Viena tokia paslauga neatrodo problema. Tačiau kai jų yra penkios, septynios ar dešimt, suma pasikeičia.
Pavyzdžiui, 9,99 euro už filmų platformą, 6,99 euro už muziką, 2,99 euro už debesų saugyklą, 4,99 euro už programėlę, 7,99 euro už kitą vaizdo platformą ir dar keli eurai už papildomas paslaugas telefone. Atskirai tai atrodo smulkmenos. Kartu – jau 30, 40 ar net 60 eurų per mėnesį.
Per metus tai gali virsti 400–700 eurų suma. Ir dalis šių pinigų išleidžiama ne už realiai naudojamas paslaugas, o už pamirštus bandymus, seniai nebežiūrimas platformas ar programėles, kurios telefone nebuvo atidarytos kelis mėnesius.
Lietuviai dažnai atidžiai lygina maisto kainas, važiuoja apsipirkti į pigesnes parduotuves, ieško akcijų ir nuolaidų. Tačiau tuo pačiu metu sąskaitoje gali likti dešimtys eurų „nematomų“ išlaidų, kurios nuskaičiuojamos automatiškai.
Kodėl žmonės jų neatšaukia?
Pagrindinė priežastis labai paprasta – pamiršta. Daug prenumeratų prasideda nuo nemokamo bandomojo laikotarpio. Žmogus užsiregistruoja, įveda kortelės duomenis, pasinaudoja paslauga kelias dienas, o tada pamiršta. Po savaitės ar mėnesio prasideda automatinis mokėjimas.
Kita priežastis – tingėjimas. Atšaukti prenumeratą kartais atrodo kaip smulkmena, kurią galima padaryti vėliau. Tačiau tas „vėliau“ nusikelia dar vienam mėnesiui, paskui dar vienam. Galiausiai žmogus sumoka už pusmetį paslaugos, kurios realiai nereikėjo.
Yra ir psichologinis momentas. Žmonės galvoja: „Gal dar panaudosiu.“ Taip paliekama sporto programėlė, nors sportuoti pagal ją nustota prieš tris mėnesius. Paliekama filmų platforma, nors joje nebėra ką žiūrėti. Paliekamas naujienų portalo mokestis, nors straipsniai beveik nebeatidaromi.
Dar viena problema – prenumeratos išskaidytos skirtingose vietose. Vienos nuskaičiuojamos per banko kortelę, kitos – per „Apple“ ar „Google“ paskyrą, trečios – per mobiliojo ryšio operatorių. Dėl to žmogui sunku vienu žvilgsniu pamatyti bendrą vaizdą.
Kaip susitvarkyti su prenumeratomis?
Pirmas žingsnis – peržiūrėti banko išrašą. Reikėtų atsiversti pastarųjų dviejų ar trijų mėnesių mokėjimus ir pasižymėti visus pasikartojančius nuskaičiavimus. Dažnai jau šiame etape žmonės nustemba, kiek paslaugų jie vis dar apmoka.
Antras žingsnis – atskirti, kas tikrai naudojama. Jei platforma žiūrima kas savaitę, muzikos programėlė veikia kasdien, o debesų saugykla reikalinga darbui, tai gali būti normalios išlaidos. Tačiau jei paslauga nebuvo atidaryta mėnesį ar du, verta rimtai paklausti, ar ji dar reikalinga.
Gera taisyklė paprasta: jei prenumerata nenaudojama bent 30 dienų, ją verta atšaukti. Jei prireiks, visada bus galima užsisakyti iš naujo.
Trečias žingsnis – išjungti automatinį pratęsimą ten, kur paslauga reikalinga tik trumpam. Pavyzdžiui, jei užsisakėte platformą dėl vieno serialo, ją galima atšaukti iškart po registracijos. Daugeliu atvejų paslauga vis tiek veiks iki apmokėto laikotarpio pabaigos.
Ketvirtas žingsnis – susikurti prenumeratų sąrašą. Tai gali būti paprasta lentelė telefone: paslaugos pavadinimas, kaina, mokėjimo diena ir ar ji tikrai naudojama. Toks sąrašas padeda pamatyti, kiek pinigų iškeliauja nejučia.
Kai kurie žmonės daro ir griežčiau – palieka tik vieną filmų ar serialų platformą vienu metu. Pažiūrėjus norimą turinį, ji atšaukiama, o tada, jei reikia, pasirenkama kita. Taip nereikia mokėti už tris platformas vien dėl to, kad „gal kada nors pažiūrėsiu“.
Prenumeratos nėra blogis, bet jas reikia valdyti
Prenumeratos pačios savaime nėra problema. Jos gali būti patogios, naudingos ir net padėti sutaupyti. Muzikos platforma gali pakeisti albumų pirkimą, filmų platforma – brangius kino vakarus, o debesų saugykla – apsaugoti svarbius failus.
Problema atsiranda tada, kai žmogus nebevaldo savo prenumeratų. Tada jos tampa ne patogumu, o tylia pinigų nutekėjimo sistema.
Lietuviams, kurie nori sutaupyti, nebūtina pradėti nuo didelių aukų. Kartais užtenka peržiūrėti automatinius mokėjimus ir atsisakyti to, kas seniai nebeteikia jokios naudos.
Pinigai dažnai dingsta ne dėl vieno didelio pirkinio, o dėl mažų, pamirštų išlaidų, kurios kartojasi kiekvieną mėnesį.
Todėl verta kartą per kelis mėnesius padaryti paprastą finansinę reviziją. Pažiūrėti, už ką mokate, ką iš tikrųjų naudojate ir kas tiesiog tyliai gyvena jūsų banko sąskaitoje.
Kartais vienas vakaras su banko išrašu gali sutaupyti daugiau nei kelios savaitės akcijų medžioklės parduotuvėse.
