Saulės elektrinė Lietuvoje vis dažniau tampa ne prabangiu remontu, o paprastu būdu susimažinti elektros sąskaitas. Tam nebūtinai reikia didelio namo stogo: ESO yra skelbusi, kad gaminantys vartotojai be techninių sąlygų gali prie tinklo prijungti iki 1 kW galios saulės elektrines, o tokie sprendimai atveria kelią ir mažoms, vadinamosioms balkoninėms sistemoms.
Lietuviams ši tema ypač aktuali ne dėl mados, o dėl labai paprastos priežasties – elektros sąskaitos vis dar verčia skaičiuoti. Skalbimo mašina, boileris, indaplovė, šaldytuvas, šilumos siurblys, elektromobilio įkrovimas ar net paprastas darbas iš namų dieną didina suvartojimą. Todėl vis daugiau gyventojų klausia ne „ar verta saulės elektrinė“, o „kokio dydžio sprendimas man realiai tinka“.
Maža saulės elektrinė Lietuvoje gali būti vartai į mažesnes sąskaitas
Vokietijoje ypač išpopuliarėjusios vadinamosios balkoninės saulės elektrinės, o panaši kryptis matoma ir Lietuvoje. Tai mažos galios moduliai, montuojami balkone, ant terasos, garažo, ūkinio pastato ar kito tinkamo paviršiaus. ESO dar anksčiau yra nurodžiusi, kad mobilios, arba balkoninės, saulės elektrinės gali būti galimybė elektrą gamintis ir daugiabučių gyventojams, nes tokie įrenginiai kompaktiški, lengvai pajungiami, o jų galia siekė iki 800 W.
Vėliau ESO išplėtė galimybes: gaminantys vartotojai, neišsiėmę techninių sąlygų, prie tinklo gali prijungti jau iki 1 kW galios elektrines. Tai svarbi detalė, nes mažos sistemos tampa paprastesniu pirmu žingsniu tiems, kurie nenori ar negali iš karto investuoti į didelę stogo elektrinę.
Tačiau čia reikia labai aiškiai pasakyti: „įkišau į rozetę ir pamiršau“ nėra atsakingas požiūris. Net mažai elektrinei reikia laikytis ESO ir įrangos gamintojo reikalavimų, naudoti sertifikuotą įrangą, tinkamą inverterį ir pasirūpinti saugiu montavimu. Jei gyvenate daugiabutyje, papildomai gali reikėti įvertinti namo bendrijos ar administratoriaus taisykles, nes moduliai balkone gali keisti fasado išvaizdą ar kelti tvirtinimo saugumo klausimų.
Kur sutaupymas atsiranda iš tikrųjų
Saulės elektrinė labiausiai apsimoka tada, kai pagamintą elektrą naudojate tuo metu, kai ji gaminama. Kitaip tariant, jeigu dieną šviečia saulė, o jūs tuo metu įjungiate skalbimo mašiną, indaplovę, boilerį, šilumos siurblį ar kraunate elektromobilį, dalį elektros pasiimate tiesiai iš savo sistemos.
Būtent čia dažnai įvyksta didžiausias pokytis. Žmonės pradeda kitaip žiūrėti į vartojimą. Vietoje įpročio viską jungti vakare, kai grįžta po darbo, jie ima naudoti laikmačius, programėles, išmaniąsias rozetes ar paprasčiausiai planuoja didesnius elektros prietaisus dienos metu.
Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur saulės sezoniškumas didelis. Vasarą gamyba gali būti labai gera, pavasarį ir rudenį – vidutinė, o žiemą – gerokai mažesnė. Todėl sąžiningas pažadas turėtų skambėti taip: saulės elektrinė gali sumažinti sąskaitas, bet stebuklingos „nemokamos elektros visus metus“ be tinkamo dydžio sistemos, vartojimo įpročių ir kartais kaupiklio tikėtis nereikėtų.
Didelė stogo elektrinė – kitas žingsnis, bet ne visiems jis būtinas iš karto
Mažos balkoninės ar garažo sistemos dažnai tampa pirmu bandymu. Žmogus pamato, kiek realiai pagaminama, kada energija naudojama, kokie prietaisai „suvalgo“ daugiausia elektros. Po to dalis gyventojų nusprendžia investuoti į didesnę stogo elektrinę.
Nuosavo namo savininkams tai dažnai logiškas žingsnis, ypač jei yra tinkama stogo kryptis, mažai šešėlių ir nemažas elektros vartojimas. Didesnė elektrinė gali padengti reikšmingą metinio poreikio dalį, o jei namuose yra šilumos siurblys ar elektromobilis, jos nauda gali būti dar didesnė.
Vis dėlto prieš įsirengiant didesnę sistemą svarbu skaičiuoti ne pagal kaimyno istoriją, o pagal savo suvartojimą. Reikia įvertinti, kiek elektros sunaudojate per metus, kuriuo paros metu vartojate daugiausia, ar turite galimybę dalį vartojimo perkelti į dieną, ar verta galvoti apie kaupiklį.
Energetikos ministerija yra skelbusi ir apie paramos priemones saulės elektrinėms kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiais, orientuotas į gyventojus, norinčius tapti gaminančiais vartotojais, bet susiduriančius su tinklo apribojimais.
Lietuviška realybė: saulės turime pakankamai, bet skaičiuoti reikia blaiviai
Lietuvoje saulės nėra tiek, kiek pietų Europoje, tačiau tai nereiškia, kad elektrinės neveikia. Jos gamina ir vėsesniu oru, o vasaros mėnesiais gali pagaminti labai reikšmingą kiekį elektros. Problema ne saulės trūkumas, o lūkesčių perteklius.
Jeigu žmogus tikisi, kad nedidelė sistema balkone visiškai panaikins sąskaitas, jis nusivils. Bet jei tikslas yra sumažinti dieninį vartojimą, padengti dalį šaldytuvo, kompiuterio, smulkių buitinių prietaisų ar dalį skalbimo bei indaplovės ciklų, toks sprendimas gali būti praktiškas.
Didžiausias sutaupymas atsiranda tada, kai sutampa trys dalykai: tinkamai parinkta galia, geras montavimo kampas ir sąmoningas vartojimas. Jei moduliai kabės šešėlyje, bus nukreipti netinkama kryptimi, o visa elektra bus naudojama tik vakare, rezultatas bus daug kuklesnis.
Ką lietuviams verta pasitikrinti prieš perkant
Pirmiausia reikia pasitikrinti, ar jūsų elektros įvadas ir apskaita tinka tokiai sistemai, kokią planuojate. Mažos galios sprendimai gali būti paprastesni, bet jie vis tiek turi būti prijungti teisėtai ir saugiai.
Antra – įvertinti montavimo vietą. Balkone svarbu ne tik saulės kryptis, bet ir tvirtinimas, vėjas, kaimynai, fasadas ir bendrijos taisyklės. Ant garažo ar ūkinio pastato taip pat reikia žiūrėti, ar konstrukcija tinkama, ar nėra šešėlių nuo medžių, stogų ar kaminų.
Trečia – nepirkti vien pagal gražiausią reklamą. Reikia žiūrėti į įrangos sertifikatus, inverterio saugumą, garantijas, realią gamybos prognozę ir tai, ar pardavėjas padės sutvarkyti prijungimo klausimus.
Ketvirta – skaičiuoti atsipirkimą ne pagal teorinį maksimalų gamybos skaičių, o pagal savo suvartojimą. Jei dieną beveik nenaudojate elektros, verta galvoti apie vartojimo įpročių keitimą arba kaupiklį. Jei daug energijos sunaudojate būtent dieną, mažos sistemos nauda gali pasijusti greičiau.
Saulės elektrinė pakeičia ne tik sąskaitą, bet ir įpročius
Įdomiausia tai, kad saulės elektrinę įsirengę žmonės dažnai pradeda mažinti sąskaitas ne vien dėl pačios įrangos. Jie pradeda matyti, kada ir kiek elektros naudoja. Tai pakeičia kasdienius įpročius.
Skalbimo mašina įjungiama vidurdienį, indaplovė – kai saulė aukščiausiai, boileris ar šilumos siurblys sureguliuojamas efektyviau. Net robotas vejapjovė, kraunamas dieną, tampa mažesne sąnaudų eilute. Tokie smulkūs sprendimai per mėnesį susideda į apčiuopiamą rezultatą.
Lietuvoje saulės elektrinė jau nebėra vien stogo projektas turtingesniems nuosavų namų savininkams. Mažos sistemos, gaminančio vartotojo modelis, paramos priemonės ir augantis žmonių noras kontroliuoti savo sąskaitas keičia požiūrį.
Tačiau tikrasis laimėjimas prasideda ne tada, kai ant balkono ar stogo atsiranda panelė. Jis prasideda tada, kai žmogus supranta, kad elektra nėra nematomas fonas. Ji turi laiką, kainą ir įpročius. O saulės elektrinė padeda tuos įpročius pagaliau pamatyti.
