Su brūkšniniais kodais susiduriame kiekvieną mielą dieną – kaskart, kai stovime prie kasos ar krauname prekes į krepšelį. Atrodytų, per daugiau nei 30 metų, kiek šie kodai naudojami Lietuvoje, turėjome apie juos sužinoti viską. Tačiau realybė kitokia: visuomenėje vis dar gajūs įvairūs mitai, kurie klaidina ne tik paprastus pirkėjus, bet ir pradedančiuosius verslininkus. Standartų organizacijos „GS1 Lithuania“ ekspertė Indrė Lasionienė nusprendė sugriauti populiariausius įsitikinimus ir paaiškinti, kas iš tikrųjų slypi už tų juodų ir baltų linijų.
Vienas iš pačių gajausių ir labiausiai pirkėjus klaidinančių įsitikinimų yra susijęs su produkto kilme. Daugelis mūsų, norėdami paremti vietinius gamintojus, parduotuvėje atidžiai tyrinėja etiketę ieškodami magiškos skaičių kombinacijos – „477“. Visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad jei brūkšninis kodas prasideda šiais skaitmenimis, tai yra neginčijamas įrodymas, jog prekė pagaminta Lietuvoje. Deja, tai tėra iliuzija, kuri dažnai lemia klaidingus pirkimo sprendimus.
Kilmės šalies detektyvas: ką išduoda pirmieji skaičiai?
Realybė yra kur kas proziškesnė ir mažiau susijusi su gamyklos lokacija. Iš tiesų brūkšninis kodas visiškai neparodo, kur produktas buvo fiziškai pagamintas. Pirmieji skaičiai nurodo tik tai, kurios šalies „GS1“ standartų organizacijoje tas prekės kodas buvo užregistruotas. Tai reiškia, kad produkto kodas, prasidedantis „477“, rodo registraciją Lietuvoje, tačiau pats produktas galėjo būti pagamintas bet kurioje pasaulio valstybėje – nuo Kinijos iki Lenkijos. Tad pirkėjams, ieškantiems tikros lietuviškos produkcijos, vien brūkšniniu kodu pasikliauti neverta.
Verslininkų spąstai: kodėl „nemokami“ kodai internete gali brangiai kainuoti
Kita dažna klaida, kurią daro skubantys verslininkai, yra susijusi su pačiu kodų gavimo procesu. Pradedant prekybą, neretai ieškoma greičiausio ir pigiausio būdo gauti brūkšninį kodą, todėl internete mirgantys pasiūlymai susigeneruoti kodą per kelias sekundes atrodo itin viliojančiai. Toks kelias gali atrodyti patogus ir paprastas, ypač kai verslas dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir bando kuo greičiau patekti į rinką.
Tačiau ekspertai įspėja, kad tokia „sutaupyta“ minutė vėliau gali virsti didžiuliu galvos skausmu. Kyla esminis klausimas: ar tokiu abejotinu būdu gauti kodai užtikrina galimybę prekiauti be trikdžių ir garantuoja sklandų produkto atpažinimą prekybos bei logistikos sistemose? Deja, praktika rodo ką kita. Atsitiktiniai kodai gali lemti rimtus nesklandumus bendradarbiaujant su prekybos partneriais, problemas teikiant produktų duomenis prekybininkams ir netgi riboti plėtros galimybes. Neretai verslui tenka viską daryti iš naujo ir perženklinti produktus. Todėl planuojantiems augimą ir ilgalaikę sėkmę, svarbu iš karto rinktis patikimus, tarptautiniais standartais pagrįstus sprendimus.
Revoliucija kasose: QR kodai keičia žaidimo taisykles
Dar vienas mitas, kurį laikas pamiršti, yra susijęs su technologijomis. Daugelis vis dar mano, kad prekybos vietose kasos aparatai „supranta“ tik tradicinius linijinius brūkšninius kodus, o modernūs QR kodai yra skirti tik vartotojų pramogai – informacijai telefone peržiūrėti. Dėl to QR kodai dažniausiai siejami su papildomu rinkodariniu turiniu, bet ne su realiais pardavimo procesais.
Tačiau situacija keičiasi žaibišku greičiu. Tarptautiniu mastu jau pradedami diegti specialūs QR (2D) kodai, paremti „GS1“ standartais, kurie yra visiškai pritaikyti nuskaitymui tiesiogiai kasose. Prekybos sektorius intensyviai ruošiasi šiems pokyčiams. Siekiama, kad jau nuo 2027 metų dvimačių (2D) kodų nuskaitymas kasose taptų įprasta praktika, atveriančia naujas galimybes tiek prekybininkams, tiek pirkėjams.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
