Moteris rado savo nuotraukas netikrame „Facebook“ profilyje: po valandos jai jau rašė svetimi vyrai

Morgan tą rytą turėjo ruoštis egzaminui. Ji studijavo Britų Kolumbijos universitete Kanadoje, buvo įprasta darbo diena, telefonas turėjo būti tik pagalbininkas, o ne siaubo filmo pradžia. Tačiau vos pabudusi ji pamatė žinutę iš nežinomo numerio: vyras klausė, kur jiems susitikti. Iš pradžių ji pamanė, kad tai klaida. Tada telefonas suvibravo dar kartą. Ir dar kartą.

Per kelias minutes jai pradėjo rašyti vyrai, kurių ji nepažinojo. Vieni klausė, ar ji jau pakeliui, kiti rašė apie susitikimus kavinėse ir baruose. Morgan bandė suprasti, kas vyksta, kol vienas vyras paaiškino: jos numerį jis gavo iš „Bumble“ paskyros. Problema buvo ta, kad Morgan tokios paskyros niekada nebuvo susikūrusi.

Ši istorija nėra išgalvota. Ją aprašė VICE, o moters vardas straipsnyje pakeistas, kad būtų apsaugota jos tapatybė. Tačiau pati situacija labai reali ir šiandien aktuali bet kurioje šalyje, taip pat ir Lietuvoje: pakanka kelių pavogtų nuotraukų, telefono numerio ir kelių minučių, kad žmogus būtų įtrauktas į svetimą, pavojingą žaidimą.

Viskas prasidėjo nuo žinučių lavinos

Morgan telefonas tą rytą beveik nesiliovė vibruoti. Ji gavo žinučių iš nepažįstamų vyrų, kai kurie jau laukė jos mieste, manydami, kad su ja susitarė susitikti. Kai prasidėjo skambučiai, situacija tapo dar nemalonesnė. Balso pašto žinutėse svetimi vyrai klausė, kur ji yra, kodėl neatvyksta ir ar susitikimas dar įvyks.

Ji parašė „Bumble“ pagalbai, prašydama ištrinti netikrą paskyrą. Paaiškėjo, kad kažkas ne tik panaudojo jos nuotraukas, bet ir sudėliojo profilį taip, kad jis atrodytų tikroviškas. Nebuvo akivaizdaus roboto stiliaus, jokių kvailų klaidų ar keistų nuorodų. Priešingai – netikra paskyra su vyrais kalbėjosi taip, lyg žmogus iš tikrųjų planuotų pasimatymus.

Vienas iš vyrų, su kuriuo netikra paskyra bendravo, vėliau susisiekė su tikrąja Morgan. Jis atsiuntė ekrano nuotraukas. Jose ji pamatė savo veidą, savo fotosesijos kadrus ir nuotraukas su draugais. Visi tie vaizdai buvo paimti iš jos „Facebook“ paskyros.

Netikras „Facebook“ profilis buvo beveik jos kopija

Vėliau Morgan pavyko atsekti ir netikrą „Facebook“ paskyrą. Ji buvo beveik tiksli jos pačios profilio kopija, tik be tikrų draugų ir įrašų. VICE rašė, kad netikras „Facebook“ profilis buvo sukurtas ketvirtadienio rytą, apie 9 valandą, o nuo jo sukūrimo iki pirmųjų vyrų žinučių praėjo mažiau nei valanda.

Tai ir yra baisiausia šios istorijos dalis. Žmogui nereikia įsilaužti į jūsų tikrą paskyrą, kad pridarytų žalos. Kartais pakanka viešų nuotraukų, kelių asmeninių detalių ir telefono numerio. Tada sukuriama kopija, prijungiama prie pažinčių programėlės, o visa pasekmė krenta ne sukčiui, o žmogui, kurio veidas buvo pavogtas.

Dienos pabaigoje Morgan buvo gavusi daugiau nei 80 žinučių ir 10 skambučių. Ji atsakinėjo daliai vyrų ne todėl, kad norėjo bendrauti, o todėl, kad bandė sustabdyti naujas žinutes ir prašė pranešti apie netikrą paskyrą.

Kodėl tokia apgaulė tokia pavojinga

Iš šalies kas nors galėtų pasakyti: „Na, juk nieko neatsitiko, tik parašė keli vyrai.“ Bet tai labai paviršutiniškas požiūris. Morgan atveju kai kurie vyrai jau buvo atvykę į susitikimo vietas. Jie manė, kad kalbėjosi su ja. Jie turėjo jos telefono numerį. Jie matė jos nuotraukas. Kai kurie galėjo supykti, nes pasijuto apgauti.

Tokia situacija gali greitai virsti realia grėsme. Žmogus nebevaldo, ką jo vardu kažkas pažadėjo, su kuo susitarė, kokį įspūdį sukūrė ir kokiems žmonėms perdavė jo duomenis. Dar blogiau, jei netikroje paskyroje nurodomas adresas, darbovietė, universitetas ar vieta, kur žmogus dažnai lankosi.

Kitoje VICE aprašytoje istorijoje moteris, pavadinta Sarah, susidūrė su dar pavojingesne versija: netikroje „Tinder“ paskyroje buvo nurodytas jos telefono numeris ir gyvenamoji vieta, o vienas vyras net paskambino jai būdamas prie jos namų.

Įtarimas krito ant atstumto pažįstamo

Morgan nežinojo, kas tai padarė, bet turėjo įtarimą. Ji pasakojo, kad neturėjo priešų, o labiausiai tikėtinu žmogumi laikė vieną vaikiną iš savo studijų programos. Jie buvo kartą nuėję vakarienės, bet santykiai nesitęsė. Likus dviem savaitėms iki žinučių lavinos, jis bandė prie jos priartėti, o Morgan jį atstūmė. Po to jų bendravimas nutrūko.

Svarbu pabrėžti: Morgan neturėjo įrodymų, kad būtent jis sukūrė netikras paskyras. Ir čia slypi dar viena problema. Nukentėjęs žmogus gali nujausti, kas tai padarė, bet be platformų duomenų, IP adresų ar teisėsaugos veiksmų tai įrodyti labai sunku.

Bumble paskyrą galiausiai ištrynė, bet atsisakė Morgan atskleisti, koks „Facebook“ profilis buvo naudotas jai sukurti, nurodydama privatumo priežastis. Tokiose situacijose auka atsiduria absurdiškoje padėtyje: jos pačios privatumas jau pažeistas, tačiau informacija apie pažeidėją jai dažnai lieka neprieinama.

Kodėl tai aktualu lietuviams

Lietuvoje tokia istorija gali nutikti lygiai taip pat. Žmonės viešai kelia atostogų nuotraukas, darbo informaciją, gyvenamą miestą, vaikų, automobilio ar namų vaizdus. Kartais pakanka kelių detalių, kad netikra paskyra atrodytų pakankamai įtikinamai.

Ypač rizikinga, kai socialinių tinklų profiliai yra vieši, o nuotraukos matomos ne tik draugams. Tuomet bet kas gali jas išsisaugoti, sukurti kitą paskyrą, naudoti pažinčių programėlėse ar net siųsti kitiems žmonėms. Tai nebūtinai daroma dėl pinigų. Kartais tai kerštas, patyčios, persekiojimas ar bandymas sugadinti reputaciją.

Jeigu pastebite, kad kažkas naudoja jūsų nuotraukas ar vardą, pirmas žingsnis – rinkti įrodymus. Darykite ekrano nuotraukas, išsaugokite profilio nuorodą, žinučių laiką, numerius, paskyros pavadinimus, visus atsiųstus įrodymus. Neskubėkite tik spausti „report“ ir viską ištrinti, nes vėliau gali pritrūkti medžiagos.

Ką daryti, jei randate netikrą savo profilį

Pirmiausia praneškite pačiai platformai – „Facebook“, „Instagram“, „Tinder“, „Bumble“ ar kitai programėlei. Jei galite, paprašykite ir draugų pranešti apie apsimetinėjimą. Kuo daugiau signalų gauna platforma, tuo didesnė tikimybė, kad paskyra bus greičiau pašalinta.

Jei jums pradeda rašyti svetimi žmonės, neįsivelkite į ilgus pokalbius. Trumpai paaiškinkite, kad profilis netikras, paprašykite atsiųsti ekrano nuotrauką ir pranešti platformai apie pavogtas nuotraukas. Būtent taip Morgan gavo svarbių įrodymų apie tai, kaip atrodė netikras profilis.

Jeigu situacija perauga į grasinimus, seksualinį priekabiavimą, skambučius, atvykimą prie namų ar bandymą jus šantažuoti, reikia kreiptis į policiją. NKSC nurodo, kad nuo sukčiavimo nukentėję asmenys turėtų kreiptis į Lietuvos policiją per epolicija.lt. Policijos informacijoje taip pat nurodoma, kad apie galimai padarytą nusikaltimą galima pranešti per ePolicijos portalą.

Kaip sumažinti riziką iš anksto

Visiškai apsisaugoti nuo nuotraukų vagystės sunku, bet riziką galima sumažinti. Verta peržiūrėti „Facebook“ ir „Instagram“ privatumo nustatymus: kas mato jūsų nuotraukas, draugų sąrašą, telefono numerį, miestą, darbovietę ir senus įrašus. Kuo mažiau viešų detalių, tuo sunkiau sukurti įtikinamą jūsų kopiją.

Nereikėtų viešai skelbti telefono numerio, tikslaus adreso, darbo grafiko ar vietų, kur dažnai būnate. Jei socialiniuose tinkluose naudojate daug asmeninių nuotraukų, bent dalį jų verta palikti matomas tik draugams. Tai ne paranoja, o normali skaitmeninė higiena.

Taip pat verta kartais paieškoti savo vardo, pavardės ar nuotraukų internete. Jei kas nors naudoja jūsų atvaizdą, geriau tai sužinoti anksčiau, o ne tada, kai telefonas jau pradeda vibruoti nuo nepažįstamų vyrų žinučių.

Šios istorijos pamoka labai paprasta

Morgan istorija baisi ne todėl, kad kažkas sukūrė vieną netikrą profilį. Ji baisi todėl, kad per mažiau nei valandą jos gyvenimas buvo ištrauktas iš jos rankų. Svetimas žmogus naudojo jos veidą, jos nuotraukas, jos telefono numerį ir jos vardu kalbėjosi su vyrais, kurių ji niekada nebuvo mačiusi.

Tai parodo, kokia trapi gali būti reputacija internete. Vienas netikras profilis gali žmogui atnešti dešimtis skambučių, nerimą, baimę dėl saugumo ir jausmą, kad niekas iki galo nekontroliuojama.

Todėl jei kada nors pamatysite savo nuotrauką netikroje paskyroje, nereikia galvoti, kad tai „tik internetas“. Tai gali labai greitai persikelti į tikrą gyvenimą. O geriausia reakcija – ne panika, o įrodymai, pranešimai platformoms, saugumo nustatymų peržiūra ir, jei kyla grėsmė, kreipimasis į policiją.