Nepaisant deguonies trūkumo, žmonės gyvena aukščiausiai pasaulyje esančiame mieste – daugiau nei 5 kilometrus virš jūros lygio, dėl aukso

Įsivaizduokite miestą, kuriame kiekvienas įkvėpimas reikalauja daugiau pastangų nei įprastai. Kur net paprastas ėjimas į darbą ar parduotuvę gali priversti širdį plakti greičiau, o atvykėliui iš žemumų užtenka kelių valandų, kad pradėtų skaudėti galvą ir imtų trūkti oro. Būtent taip atrodo gyvenimas La Rinkonadoje – aukščiausiai pasaulyje esančiame mieste, įsikūrusiame Peru Anduose, daugiau nei 5 kilometrų aukštyje virš jūros lygio.

Šis miestas nėra romantiška kalnų gyvenvietė su tvarkingomis gatvėmis, jaukiais viešbučiais ir turistiniais takais. La Rinkonada išaugo dėl aukso. Žmonės čia atvyko ne dėl gražių vaizdų, o dėl vilties rasti metalą, kuris galėtų pakeisti jų gyvenimą. Ir dėl tos vilties jie gyvena ten, kur žmogaus organizmas nuolat kovoja su šalčiu, deguonies trūkumu, skurdu ir viena sunkiausių kasdienybių pasaulyje.

Miestas, kuriame oras pats tampa išbandymu

La Rinkonada yra Peru Puno regione, Andų kalnuose, maždaug 5100–5300 metrų aukštyje. Tai beveik toks aukštis, kuriame prasideda Himalajų ekspedicijų zonos. Palyginimui, daugeliui turistų jau 3000 metrų aukštis sukelia dusulį, galvos skausmą ar silpnumą. O čia žmonės ne tik trumpam apsilanko – jie gyvena, dirba, augina vaikus, neša vandenį, kasa auksą ir bando išgyventi dieną po dienos.

Didėjant aukščiui atmosferos slėgis mažėja, todėl įkvėpdamas žmogus gauna mažiau deguonies. Maždaug 5 kilometrų aukštyje organizmui tenka veikti visiškai kitomis sąlygomis nei jūros lygyje. Širdis dirba smarkiau, kvėpavimas dažnėja, kraujas pamažu keičiasi – kūnas ima gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, kad galėtų efektyviau pernešti deguonį.

Žmogui iš žemumų tokia vieta gali būti pavojinga. Pirmomis dienomis gali kamuoti stiprus galvos skausmas, pykinimas, silpnumas, nemiga, dusulys. Tačiau La Rinkonados gyventojai prie šių sąlygų prisitaiko metų metais. Ne todėl, kad jiems lengva, o todėl, kad kito pasirinkimo dažnai tiesiog nėra.

Auksas, dėl kurio žmonės pasilieka ten, kur gyventi beveik neįmanoma

La Rinkonada atsirado ne pagal miestų planavimo taisykles. Ji augo chaotiškai, šalia aukso kasyklų, po ledynu, vadinamu Bella Durmiente – „Miegančiąja gražuole“. Žmones čia traukė ne infrastruktūra, ne patogumas, ne saugumas, o aukso pažadas. Ten, kur yra auksas, atsiranda ir viltis, kad vieną dieną pasiseks.

Daugelis miesto gyventojų dirba kasyklose arba yra tiesiogiai priklausomi nuo aukso gavybos. Darbas vyksta dar aukščiau nei pats miestas, todėl kalnakasių kūnui tenka milžiniškas krūvis. Šaltis, dulkės, tamsa, sunkus fizinis darbas ir deguonies trūkumas susideda į vieną kasdienybę, kurią sunku įsivaizduoti žmogui, gyvenančiam įprastame mieste.

Kai kuriuose pasakojimuose apie La Rinkonadą minima ir sena kalnakasių darbo sistema: dalis žmonių dirba be įprasto atlygio, bet gauna teisę tam tikrą laiką pasiimti tiek rūdos, kiek pajėgia išsinešti. Tai loterija, kurioje vienas gali rasti vertingą aukso gabalą, o kitas po sunkaus darbo likti beveik tuščiomis rankomis. Tokia sistema sukuria nuolatinę įtampą, bet kartu ir priklausomybę nuo vilties: gal būtent rytoj pasiseks.

Gyvenvietė aukštai kalnuose

Gyvenimas be patogumų, kuriuos kitur laikome savaime suprantamais

Skaičiuojama, kad La Rinkonadoje gali gyventi apie 50 tūkst. žmonių, nors tikslų skaičių nustatyti sunku. Žmonės atvyksta, išvyksta, vėl sugrįžta, priklausomai nuo darbo, aukso kainų ir asmeninės sėkmės. Tačiau pats miestas daugeliu atžvilgių primena ne įprastą gyvenvietę, o ekstremalią išgyvenimo zoną.

Daugelyje namų nėra patikimo vandentiekio ir kanalizacijos. Atliekų tvarkymas taip pat yra didelė problema. Maistas turi būti atvežamas iš žemesnių regionų, nes tokiame aukštyje žemdirbystė beveik neįmanoma. Naktimis temperatūra gali kristi žemiau nulio, o dienomis saulė kalnuose gali būti labai intensyvi. Toks kontrastas alina ir žmones, ir jų būstus.

Prie viso to prisideda aukso gavybos palikimas – purvas, sunkieji metalai, aplinkos tarša, sveikatos rizikos. Miestas iš tolo gali atrodyti kaip neįtikėtinas žmogaus užsispyrimo pavyzdys, bet iš arti tai yra vieta, kur civilizacijos patogumai baigiasi labai greitai.

Kodėl mokslininkai tyrinėja šio miesto gyventojus?

La Rinkonada domina ne tik žurnalistus ar keliautojus. Mokslininkams tai tarsi gyva laboratorija, kurioje galima tyrinėti, kaip žmogaus organizmas prisitaiko prie nuolatinio deguonies trūkumo. Nuo 2018 m. mieste vykdomi tyrimai, susiję su žmogaus fiziologija ekstremaliame aukštyje. Viena tokių iniciatyvų – „Expedition 5300“, kurioje dalyvauja Prancūzijos ir kitų šalių mokslininkai.

Tyrimai rodo, kad La Rinkonados gyventojų kraujyje dažnai būna labai didelė hemoglobino koncentracija. Tai logiška: kai ore mažiau deguonies, organizmas bando kompensuoti trūkumą gamindamas daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Tačiau ši adaptacija turi kainą. Kraujas gali tapti tirštesnis, didėja kraujo klampumas, širdžiai ir kraujagyslėms tenka didesnis krūvis.

Kai kuriems žmonėms išsivysto vadinamoji lėtinė kalnų liga. Ji gali pasireikšti galvos skausmais, nuovargiu, dusuliu, miego sutrikimais, širdies ir kraujagyslių pokyčiais. Tyrėjai taip pat pastebi, kad naktį deguonies įsotinimas kraujyje gali dar labiau sumažėti, todėl organizmas net miegodamas negauna pilnaverčio poilsio.

Žmogaus kūnas gali prisitaikyti, bet ne be kainos

La Rinkonada parodo, kiek daug žmogus gali ištverti. Mūsų kūnas geba keistis, prisitaikyti ir rasti būdų veikti net ten, kur sąlygos atrodo beveik neįmanomos. Tačiau šis prisitaikymas nėra nemokamas. Kuo aukštesnė aplinka, tuo didesnė kaina širdžiai, kraujui, plaučiams ir visai organizmo sistemai.

Įdomu tai, kad ne visi gyventojai į aukštį reaguoja vienodai. Vieni prisitaiko geriau, kiti kenčia labiau. Tai priklauso nuo genetikos, gyvenimo trukmės tokiame aukštyje, sveikatos būklės, darbo pobūdžio ir net nuo to, ar žmogus gimė kalnuose, ar atvyko iš žemesnės vietovės. Todėl La Rinkonada mokslininkams yra labai svarbi: ji leidžia suprasti ne tik kalnų gyventojus, bet ir platesnius žmogaus organizmo prisitaikymo mechanizmus.

Daugiau nei 80 milijonų žmonių pasaulyje gyvena aukščiau nei 2500 metrų virš jūros lygio. Tačiau La Rinkonada išsiskiria net tarp jų. Tai ne tiesiog aukštai esantis miestas. Tai vieta, kur kasdienis gyvenimas vyksta beveik ties fiziologine žmogaus galimybių riba.

Miestas, kuriame auksas stipresnis už baimę

La Rinkonada yra paradoksas. Viena vertus, tai vieta, kur žmogui sunku kvėpuoti, sunku dirbti, sunku ilsėtis ir sunku gyventi. Kita vertus, tai miestas, kuriame tūkstančiai žmonių vis tiek lieka, nes po žeme slypi auksas – metalas, kuris žada geresnį gyvenimą, nors dažnai atima sveikatą ir ramybę.

Virš miesto kyla ledynai, aplink driekiasi atšiaurūs Andai, o po kojomis – kasyklos, kurios pritraukė dešimtis tūkstančių žmonių. Čia kiekvienas įkvėpimas primena, kad žmogus gyvena ne ten, kur patogu, o ten, kur tikisi rasti galimybę.

La Rinkonada nėra tik geografinė įdomybė. Tai pasakojimas apie žmogaus kūno ribas, skurdą, viltį, auksą ir kainą, kurią žmonės kartais moka už svajonę ištrūkti iš dar sunkesnio gyvenimo. Ir būtent todėl šis miestas, įsikūręs daugiau nei 5 kilometrų aukštyje, atrodo ne tik kaip pasaulio rekordas, bet ir kaip labai žmogiškas klausimas: kiek toli žmogus gali nueiti dėl vilties?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!