Pacientams siunčia laiškus apie tariamas išmokas: paspaudus nuorodą galima prarasti pinigus

Sukčiai vėl taikosi į vietą, kur žmogus dažnai būna mažiau atsargus – sveikatą. Gavus laišką, kuris atrodo kaip žinutė iš medicinos įstaigos, reakcija visai kitokia nei pamačius akivaizdų „laimėjote telefoną“ ar „jūsų siunta sulaikyta“ triuką. Žmogus sustoja. Gal tikrai permokėjau? Gal priklauso kompensacija? Gal čia susiję su neseniai atliktu tyrimu, vizitu ar apmokėta paslauga?

Būtent tuo ir naudojasi kibernetiniai sukčiai. Lenkijoje CERT Polska perspėjo apie apgaulingus el. laiškus, kuriuose nusikaltėliai apsimeta privačiomis medicinos įstaigomis ir praneša apie tariamai skirtas kompensacijas ar pinigų grąžinimą. Schema lengvai pritaikoma ir Lietuvos gyventojams, nes privačiomis klinikomis, mokamais tyrimais, registracijomis internetu ir nuotoliniais pranešimais naudojasi daugybė žmonių.

Laiške žmogui gali būti žadama grąžinti pinigus už paslaugą, kompensuoti dalį išlaidų ar išmokėti tariamai priklausančią sumą. Viskas pateikiama taip, kad atrodytų patikimai: medicininis tonas, oficialiai skambantis tekstas, nuoroda į puslapį, panašų į tikros įstaigos svetainę. Tačiau paspaudus nuorodą žmogus patenka ne į klinikos sistemą, o į sukčių sukurtą puslapį.

Kodėl tokie laiškai veikia

Sukčiavimo laiškai apie sveikatą yra pavojingi todėl, kad jie paliečia jautrią temą. Jei žmogus neseniai lankėsi pas gydytoją, darėsi tyrimus ar mokėjo už paslaugą privačioje klinikoje, toks laiškas gali pasirodyti visai logiškas. Ypač jei jame minima kompensacija ar pinigų grąžinimas.

Tokiose situacijose žmonės dažnai neskaito smulkių detalių. Jie pamato pažadėtą sumą, spaudimą veikti greitai ir mygtuką „atsiimti lėšas“. Sukčiai tikisi būtent to – kad žmogus nesitikrins siuntėjo adreso, neieškos oficialios svetainės, o iškart paspaus nuorodą.

Netikrame puslapyje paprastai prašoma įvesti asmens duomenis, prisijungimo informaciją arba mokėjimo kortelės duomenis. Tai pateikiama kaip būtinas žingsnis „kompensacijai išmokėti“. Iš tikrųjų tokia informacija gali būti panaudota pinigams pavogti, paskyroms perimti ar kitam sukčiavimui.

Į ką atkreipti dėmesį gavus tokį laišką

Pirmas pavojaus ženklas – netikėti pinigai. Jei medicinos įstaiga staiga praneša apie kompensaciją, kurios nelaukėte, nereikėtų iškart spausti nuorodos. Geriau sustoti ir paklausti savęs: ar tikrai turėjau tokią paslaugą, ar laukiau grąžinimo, ar įstaiga paprastai taip bendrauja?

Antras ženklas – skubos jausmas. Sukčiai dažnai rašo, kad pasiūlymas galioja ribotą laiką, kad reikia veikti nedelsiant arba kad priešingu atveju pinigai bus prarasti. Normalios įstaigos paprastai neverčia žmogaus per kelias minutes suvesti kortelės duomenų.

Trečias dalykas – pati nuoroda. Ji gali atrodyti panaši į tikrą klinikos adresą, bet turėti papildomų raidžių, keistą galūnę ar kitokį domeną. Kartais skirtumas būna toks mažas, kad jį lengva praleisti telefone. Todėl saugiausia ne spausti nuorodą laiške, o pačiam atsidaryti oficialią medicinos įstaigos svetainę arba paskambinti žinomu telefono numeriu.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti prašymą įvesti mokėjimo kortelės duomenis. Jei kalbama apie pinigų grąžinimą, įstaigai neturėtų reikėti visų kortelės duomenų taip, kaip mokant už pirkinį internete. Tokia vieta turėtų iškart kelti įtarimą.

Lietuvoje tokia schema būtų labai įtikinama

Lietuvoje žmonės vis dažniau registruojasi pas gydytojus internetu, gauna priminimus SMS žinutėmis, apmoka tyrimus kortele, naudojasi privačių klinikų savitarna. Dėl to laiškas apie tariamą grąžinimą neatrodytų visiškai neįmanomas. Ypač jei žmogus neseniai tikrai lankėsi medicinos įstaigoje.

Sukčiai gali naudoti gerai žinomų klinikų, laboratorijų ar sveikatos paslaugų pavadinimus, tačiau tai nereiškia, kad pati įstaiga kažkuo kalta. Dažniausiai nusikaltėliai tiesiog pasinaudoja žinomu vardu, nes jis kelia pasitikėjimą. Žmogus pamato pažįstamą pavadinimą ir nuleidžia apsaugą.

Tokie laiškai gali būti pavojingi ir vyresniems žmonėms, ir tiems, kurie dažnai naudojasi privačiomis paslaugomis, ir šeimoms, kuriose už vaikų tyrimus ar vizitus moka tėvai. Jei keli šeimos nariai neseniai lankėsi skirtingose įstaigose, susigaudyti, ar laiškas tikras, tampa dar sunkiau.

Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jei laiškas susijęs su pinigais, sveikata ir prašymu suvesti duomenis, jo tikrinti reikia dvigubai atidžiau.

Ką daryti gavus įtartiną laišką

Jeigu gavote laišką apie tariamą kompensaciją, pirmiausia nespauskite nuorodos. Patikrinkite siuntėjo el. pašto adresą, pažiūrėkite, ar tekste nėra keistų formuluočių, klaidų, neįprasto spaudimo veikti greitai. Jei laiškas atrodo kaip iš konkrečios klinikos, susisiekite su ja tiesiogiai – ne per laiške pateiktą nuorodą, o per oficialioje svetainėje nurodytus kontaktus.

Lietuvoje apie įtartinas sukčiavimo svetaines galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, kuris turi atskirą formą sukčiavimo svetainėms, tokioms kaip „phishing“ ar „smishing“, pranešti. Apie įtartinas žinutes ar skambučius taip pat galima pranešti per NKSC formą, o bendrajam kibernetinių incidentų pranešimui nurodomas ir el. paštas cert [eta] nksc.lt bei telefonas 1843.

Jeigu žmogus jau suvedė mokėjimo kortelės duomenis, delsti nereikėtų. Reikia kuo greičiau susisiekti su banku, blokuoti kortelę ar mokėjimus, pasitikrinti sąskaitą ir, jei pinigai jau nuskaičiuoti, kreiptis į policiją. NKSC taip pat nurodo, kad nukentėjus nuo sukčiavimo veiklos reikėtų kreiptis į Lietuvos policiją per epolicija.lt.

Tokios schemos veikia ne todėl, kad žmonės yra neatsargūs ar patiklūs. Jos veikia todėl, kad sukčiai vis geriau pataiko į kasdienes situacijas – gydytojo vizitą, apmokėtą tyrimą, laukiamą grąžinimą, pažįstamos įstaigos pavadinimą. Todėl geriausia apsauga yra ne panika, o trumpa pauzė prieš spaudžiant nuorodą. Kartais tos kelios sekundės gali išsaugoti ir pinigus, ir asmens duomenis.