Perkate medų parduotuvėje? Nuo šiol ant stiklainių turėsite rasti informaciją, kurios anksčiau galėjo nebūti

Lietuviškas medus daugeliui asocijuojasi su vasara, žydinčiomis pievomis ir pažįstamu bitininku, iš kurio kasmet perkamas vienas kitas stiklainis. Tačiau prekybos centruose situacija visai kitokia. Lentynose galima rasti medaus iš įvairiausių pasaulio šalių, o kai kurių produktų etiketės iki šiol neatskleisdavo, iš kur tiksliai atkeliavo jų turinys. Pirkėjas matydavo užrašą „ES ir ne ES medaus mišinys“, tačiau negalėdavo sužinoti, kokių šalių medus iš tiesų sumaišytas stiklainyje. Nuo 2026 metų birželio 14 dienos Lietuvoje galioja nauji reikalavimai, kurie šią situaciją iš esmės keičia. Tačiau pasikeitė ne tik kilmės ženklinimas – griežčiau reglamentuojamas ir medaus apdorojimas.

Pokyčiai įgyvendinti visoje Europos Sąjungoje, atnaujinus vadinamąsias pusryčių direktyvas, kurios reglamentuoja medaus, sulčių, uogienių ir kai kurių kitų kasdienių maisto produktų sudėtį bei ženklinimą. Lietuvoje naujos nuostatos įtrauktos į Medaus techninį reglamentą, todėl jos nėra vien prekybininkams skirta rekomendacija. Reikalavimų privalo laikytis medaus gamintojai, pakuotojai ir tiekėjai.

Pirkėjams svarbiausia tai, kad dabar bus lengviau suprasti, už ką jie moka ir kokios kilmės produktą parsineša namo.

Ant stiklainio turės būti nurodytos konkrečios šalys ir procentai

Iki šiol vienas labiausiai pirkėjus klaidinusių dalykų buvo itin bendri medaus kilmės aprašymai. Pavyzdžiui, užrašas „ES ir ne ES medaus mišinys“ galėjo reikšti labai skirtingas sudėtis, tačiau iš jo nebuvo aišku, kokiose valstybėse medus surinktas ir kokią dalį sudaro kiekvienos šalies produkcija.

Naujos taisyklės tai keičia. Jeigu stiklainyje yra kelių šalių medaus mišinys, gamintojas privalo nurodyti visas jo kilmės valstybes mažėjančia tvarka pagal jų dalį ir pateikti atitinkamus procentus. Ši informacija turi būti pagrindiniame etiketės regėjimo lauke, kad žmogus ją galėtų pastebėti dar prieš įsidėdamas produktą į pirkinių krepšelį.

Pavyzdžiui, jeigu mišinį sudarytų 50 procentų Ukrainos, 30 procentų Ispanijos ir 20 procentų Lietuvos medaus, būtent tokios šalys ir jų dalys turėtų būti nurodytos etiketėje. Tai tik iliustracinis pavyzdys, tačiau jis gerai parodo, kiek daugiau informacijos dabar gali gauti pirkėjas.

Anksčiau žmogus, norėjęs įsigyti konkrečios kilmės medaus, iš bendro užrašo apie ES ir ne ES mišinį beveik nieko nesužinodavo. Dabar jis galės palyginti produktus ir nuspręsti, ar nori mokėti už vienos šalies medų, ar renkasi pigesnį kelių valstybių mišinį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pabrėžia, kad būtent skaidresnis ženklinimas yra vienas svarbiausių šių pokyčių tikslų. Taip siekiama ne tik geriau informuoti vartotojus, bet ir sudaryti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas bitininkams.

Per stipriai filtruotas medus – dar viena problema, į kurią atkreipė dėmesį ES

Medaus kilmės ženklinimas nėra vienintelis pasikeitimas. Naujoji tvarka taip pat paliečia produktus, kurie apdorojami taip intensyviai, kad iš jų pašalinama didelė dalis natūralių žiedadulkių.

Kodėl tai svarbu? Žiedadulkės yra natūrali medaus sudedamoji dalis, kuri gali padėti specialistams tirti jo botaninę ir geografinę kilmę. Analizuojant meduje esančių žiedadulkių rūšis galima gauti naudingos informacijos apie augalus, iš kurių bitės rinko nektarą. Tiesa, vien žiedadulkių tyrimo ne visada pakanka tiksliai nustatyti kilmės valstybei, tačiau jis yra vienas iš svarbių kontrolės metodų.

Kai medus labai intensyviai filtruojamas, kartu su priemaišomis gali pasišalinti ir didelė dalis žiedadulkių. Dėl to apsunkinamas kilmės tikrinimas. Be to, toks apdorojimas gali pakeisti kai kurias natūralias produkto savybes.

Pagal atnaujintą Lietuvos Medaus techninį reglamentą iš įprasto maistui skirto medaus negalima šalinti žiedadulkių ar kitų jam būdingų sudedamųjų dalių, nebent tai neišvengiama pašalinant pašalines organines arba neorganines priemaišas.

Svarbus ir kitas pakeitimas: ankstesnė atskira „filtruoto medaus“ kategorija panaikinta. Medus, iš kurio apdorojant pašalinta didelė dalis žiedadulkių, gali patekti į konditerinio medaus kategoriją. Tokiu atveju etiketėje prie pavadinimo turi būti nurodyta „skirtas tik konditeriniams gaminiams“.

Tačiau tai nereiškia, kad nuo šiol draudžiama medų apskritai filtruoti. Įprastas filtravimas, kuriuo pašalinamos vaško dalelės ir kitos nepageidaujamos priemaišos, yra leidžiamas, jei nepažeidžiami medaus sudėties reikalavimai.

Ar seniau supakuotas medus bus išimtas iš parduotuvių?

Pirkėjai gali pastebėti, kad net ir įsigaliojus naujai tvarkai kai kurių stiklainių etiketėse vis dar yra senieji užrašai. Tai nebūtinai reiškia, kad parduotuvė pažeidžia įstatymus.

Teisės aktuose numatytas pereinamasis laikotarpis. Medus, kuris iki 2026 metų birželio 14 dienos buvo teisėtai pateiktas rinkai arba paženklintas pagal anksčiau galiojusias taisykles, gali būti parduodamas tol, kol baigsis jo atsargos.

Todėl kurį laiką parduotuvių lentynose galės stovėti ir seniau, ir pagal naują tvarką paženklinti stiklainiai. Tačiau naujai rinkai tiekiamiems produktams jau taikomi atnaujinti reikalavimai.

Verta suprasti ir tai, kad naujos etiketės savaime neišspręs visų medaus klastojimo problemų. Europos Sąjunga toliau rengia bendrus tyrimų metodus, kurie turėtų padėti patikimiau nustatyti, ar medus nėra falsifikuotas, pavyzdžiui, papildytas pigesniais cukraus sirupais. Pagal numatytą tvarką tokie analizės metodai turi būti patvirtinti iki 2028 metų birželio, o papildomi kilmės atsekamumo ir sudėties kriterijai – iki 2029 metų birželio.

Tai reiškia, kad vartotojų apsauga stiprinama etapais, o ne vienu sprendimu.

Į ką dabar atkreipti dėmesį perkant medų?

Pirmiausia verta pažvelgti ne į spalvingą paveikslėlį ant stiklainio, o į kilmės informaciją. Ant pakuotės pavaizduotos bitės, pievos ar tradicinė lietuviška sodyba savaime neįrodo, kad medus surinktas Lietuvoje. Tikroji kilmė turi būti nurodyta ženklinimo informacijoje.

Jeigu perkate medaus mišinį, pažiūrėkite, kokios šalys sudaro didžiausią jo dalį. Taip galėsite lengviau palyginti skirtingų gamintojų produktus. Vien tai, kad medus importuotas, nereiškia, jog jis prastesnis, tačiau vartotojas turi teisę žinoti jo kilmę ir pasirinkti sąmoningai.

Taip pat nereikėtų spręsti apie medaus kokybę vien pagal tai, ar jis skystas, ar susikristalizavęs. Kristalizacija yra natūralus procesas, kurio greitis priklauso nuo meduje esančių cukrų sudėties, temperatūros ir kitų veiksnių. Kai kurios medaus rūšys kristalizuojasi greitai, kitos ilgiau išlieka skystos. Todėl skystas medus nebūtinai yra prastesnis, o susikristalizavęs – nebūtinai geresnis.

Jeigu norite pirkti būtent lietuvišką medų, ieškokite aiškiai nurodytos Lietuvos kilmės. Perkant tiesiai iš bitininko taip pat verta pasiteirauti, kur yra jo bitynas, kada medus surinktas ir kokios rūšies jis yra.

Svarbiausias pokytis – daugiau informacijos pirkėjui. Nuo šiol ant medaus stiklainių turėtų būti lengviau suprasti, iš kur produktas atkeliavo ir kokių šalių medus sudaro mišinius. O griežtesni apdorojimo reikalavimai turėtų padėti išsaugoti natūralias medaus savybes bei sudaryti geresnes galimybes tikrinti jo autentiškumą.

Todėl kitą kartą stovėdami prie medaus lentynos neskubėkite rinktis vien pagal kainą ar gražią pakuotę. Kelios papildomos sekundės, skirtos etiketei perskaityti, gali atskleisti gerokai daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.